Nors daugelis žmonių vengia kalbėti apie savo tualeto reikalus net ir gydytojo kabinete, išmatų išvaizda yra vienas iš svarbiausių virškinamojo trakto sveikatos rodiklių. Įprastai sveiko žmogaus išmatos turėtų nusėsti į klozeto dugną, tačiau kartais nutinka taip, kad jos lieka plūduriuoti paviršiuje. Nors vienkartinis toks reiškinys dažniausiai nėra pavojingas ir gali būti siejamas tiesiog su vakar dienos vakariene, nuolat pasikartojantis plūduriavimas gali signalizuoti apie tam tikrus organizmo sutrikimus. Gydytojai gastroenterologai pabrėžia, kad norint suprasti, kada verta sunerimti, būtina atskirti du pagrindinius veiksnius: ar išmatos plūduriuoja dėl susikaupusių dujų, ar dėl per didelio riebalų kiekio jose.
Dujos prieš riebalus: kodėl keičiasi tankis?
Fizikiniu požiūriu bet koks objektas plūduriuoja vandenyje, jei jis yra mažesnio tankio nei vanduo. Kalbant apie tuštinimosi procesą, yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl išmatų tankis gali sumažėti:
- Dujų perteklius. Tai yra dažniausia ir dažniausiai nepavojinga priežastis. Jei jūsų mityboje gausu skaidulų arba angliavandenių, kuriuos žarnyno bakterijos aktyviai fermentuoja, išmatose susidaro mikroskopiniai dujų burbuliukai (metanas, vandenilis). Šie burbuliukai veikia kaip gelbėjimosi ratai, iškeliantys masę į paviršių.
- Riebalų malabsorbcija (Steatorėja). Tai medicininė būklė, kai virškinimo sistema nesugeba tinkamai suskaidyti arba pasisavinti su maistu gaunamų riebalų. Riebalai yra lengvesni už vandenį, todėl riebios išmatos visada plūduriuos. Skirtingai nei dujų atveju, tai dažniau rodo patologiją.
Norint atskirti šias dvi būkles, verta atkreipti dėmesį į kitus požymius. Jei plūduriuojančios išmatos atrodo normalios spalvos ir konsistencijos, greičiausiai kaltos dujos. Tačiau jei jos yra itin šviesios, nemalonaus kvapo ir palieka riebią plėvelę vandens paviršiuje, tai rodo riebalų pasisavinimo sutrikimus.
Mitybos įpročiai, sukeliantys laikiną plūduriavimą
Prieš pradedant ieškoti ligų, verta peržvelgti savo pastarųjų dienų valgiaraštį. Tam tikri maisto produktai natūraliai skatina dujų gamybą žarnyne, o tai tiesiogiai veikia išmatų plūdrumą. Sveikam žmogui tai yra normali fiziologinė reakcija.
Dažniausi maisto produktai, galintys sukelti šį reiškinį:
- Ankštinės daržovės: Pupelės, lęšiai, žirniai turi daug sudėtinių angliavandenių, kuriuos skaido žarnyno bakterijos, išskirdamos dujas.
- Kryžmažiedės daržovės: Brokoliai, žiediniai kopūstai, Briuselio kopūstai yra žinomi dėl savo dujas varančio poveikio.
- Pieno produktai: Žmonėms, netoleruojantiems laktozės, pieno vartojimas sukelia fermentaciją, dujų kaupimąsi ir viduriavimą, dėl ko išmatos gali plūduriuoti.
- Saldikliai: Dirbtiniai saldikliai, tokie kaip sorbitolis ar ksilitolis (randami kramtomojoje gumoje ar dietiniuose gėrimuose), dažnai nėra visiškai suvirškinami ir sukelia dujų susidarymą.
Jei pakeitus mitybą situacija normalizuojasi per dieną ar dvi, medicininio įsikišimo nereikia.
Steatorėja: kai organizmas nepasisavina riebalų
Jei plūduriuojančios išmatos yra lėtinis reiškinys, lydimas specifinės išvaizdos (riebios, blizgios, sunkiai nuleidžiamos, itin nemalonaus kvapo), gydytojai įtaria steatorėją. Tai būklė, rodanti, kad virškinimo traktas prarado gebėjimą skaidyti riebalus. Tai gali būti susiję su keliomis rimtomis ligomis.
Kasos egzokrininis nepakankamumas
Kasa yra atsakinga už fermentų (lipazės), kurie skaido riebalus, gamybą. Jei kasa negamina pakankamai fermentų, riebalai lieka nesuvirškinti ir pasišalina su išmatomis. Tai dažnai pasitaiko sergant lėtiniu pankreatitu, cistine fibroze arba esant kasos latakų užsikimšimui (pavyzdžiui, dėl akmenligės ar auglių).
Celiakija ir glitimo netoleravimas
Celiakija yra autoimuninė liga, kai glitimas (baltymas, randamas kviečiuose, rugiuose ir miežiuose) pažeidžia plonosios žarnos gaurelius. Pažeisti gaureliai nebegali efektyviai pasisavinti maistinių medžiagų, įskaitant riebalus. Tai klasikinis celiakijos simptomas, dažnai pasireiškiantis kartu su pilvo pūtimu, svorio kritimu ir nuovargiu.
Tulžies pūslės ir kepenų problemos
Tulžis yra būtina riebalų emulgavimui (suskaidymui į mažus lašelius), kad fermentai galėtų juos apdoroti. Jei kepenys gamina nepakankamai tulžies arba tulžies nutekėjimas yra blokuojamas, riebalai lieka žarnyne nesuskaidyti, sukeldami šviesios spalvos, plūduriuojančias išmatas.
Virškinamojo trakto infekcijos
Kartais plūduriuojančios išmatos gali būti infekcinės ligos požymis. Viena dažniausių priežasčių – giardiazė (sukėlėjas Giardia lamblia). Tai parazitinė infekcija, kuria galima užsikrėsti geriant užterštą vandenį ar per nešvarias rankas.
Giardiazės atveju parazitai prisitvirtina prie plonosios žarnos sienelių ir sutrikdo riebalų absorbciją. Simptomai paprastai pasireiškia staiga ir apima:
- Vandeningą, sprogstamą viduriavimą;
- Stiprų pilvo pūtimą ir spazmus;
- Pykinimą;
- Riebais atrodančias, plūduriuojančias išmatas.
Tokiu atveju būtina atlikti išmatų tyrimus ir, patvirtinus diagnozę, vartoti specifinius antiparazitinius vaistus.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Vienkartinis išmatų plūduriavimas retai yra priežastis panikai. Tačiau yra tam tikrų „raudonų vėliavų”, kurias pastebėjus būtina konsultuotis su gastroenterologu:
- Simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites. Jei mitybos pokyčiai nepadeda, tai gali rodyti lėtinę malabsorbciją.
- Matomas kraujas. Kraujas išmatose (raudonas arba juodas, deguto spalvos) niekada nėra normalu ir gali rodyti uždegimą, opas ar net vėžinius susirgimus.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas. Jei svoris krenta nekeičiant mitybos ir fizinio aktyvumo, tai gali reikšti, kad organizmas nebegauna reikiamų kalorijų dėl maistinių medžiagų nepasisavinimo.
- Karščiavimas ir stiprus skausmas. Tai gali rodyti ūmų kasos uždegimą (pankreatitą) ar infekciją.
- Šviesios, molio spalvos išmatos. Tai specifinis tulžies takų užsikimšimo arba kepenų ligų (pvz., hepatito) požymis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Pacientams dažnai kyla klausimų, kuriuos jie ne visada drįsta užduoti vizito metu. Štai atsakymai į dažniausius klausimus apie šį reiškinį.
Ar plūduriuojančios išmatos gali būti vėžio požymis?
Pats plūduriavimas retai yra tiesioginis žarnyno vėžio simptomas. Tačiau, jei šį reiškinį lydi kraujavimas, staigus svorio kritimas, anemija ar nuolatinis pilvo skausmas, tai gali rodyti kasos vėžį, kuris blokuoja fermentų patekimą į žarnyną. Visgi, dažniausiai priežastys yra gerybinės (mityba arba funkciniai sutrikimai).
Ar stresas gali lemti išmatų plūdrumą?
Taip, netiesiogiai. Stresas ir nerimas gali sukelti Dirgliosios žarnos sindromą (DŽS). Dėl padidėjusio žarnyno jautrumo ir pagreitėjusios peristaltikos maistas per žarnyną juda per greitai (viduriavimas), todėl maistinės medžiagos nespėjamos pasisavinti, o žarnyne susikaupia daugiau dujų.
Ar vegetarams ir veganams dažniau pasitaiko plūduriuojančios išmatos?
Taip, tai gana dažnas reiškinys tarp augalinės mitybos šalininkų. Taip yra todėl, kad jų mityboje yra žymiai daugiau skaidulinių medžiagų nei visavalgių racione. Didesnis skaidulų kiekis lemia didesnį dujų susidarymą fermentacijos metu, todėl išmatos tampa mažesnio tankio. Tai nėra liga, o tiesiog mitybos pasekmė.
Kokie tyrimai atliekami siekiant nustatyti priežastį?
Gydytojas gali paskirti bendrąjį išmatų tyrimą, koprogramą (kuri parodo nesuvirškintas maisto daleles ir riebalus), kasos elastazės tyrimą (kasos funkcijai vertinti) bei kraujo tyrimus dėl celiakijos ar kepenų fermentų.
Virškinimo sistemos darbo normalizavimas ir profilaktika
Jei gydytojas nenustatė jokios rimtos ligos, o plūduriuojančios išmatos sukelia diskomfortą ar tiesiog nerimą, situaciją galima pagerinti koreguojant gyvenimo būdą. Visų pirma, rekomenduojama vesti maisto dienoraštį. Tai padės identifikuoti produktus, kurie sukelia perteklinį dujų kaupimąsi jūsų organizme. Dažnai pakanka sumažinti FODMAP (fermentuojamų angliavandenių) turinčių produktų kiekį arba atsisakyti laktozės, kad simptomai išnyktų.
Taip pat svarbu palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Probiotikai gali padėti subalansuoti gerąsias bakterijas ir sumažinti dujų gamybą. Lėtas valgymas ir kruopštus maisto kramtymas taip pat mažina nuryjamo oro kiekį, kuris vėliau patenka į žarnyną. Galiausiai, pakankamas vandens vartojimas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda normalizuoti žarnyno peristaltiką, užtikrindami, kad maistas būtų virškinamas optimaliu greičiu, leidžiančiu pasisavinti visas reikalingas medžiagas.
