Tikriausiai kiekvienam iš mūsų yra tekę patirti tą nemalonų pojūtį, kai staiga pašokus nuo kėdės ar išlipus iš lovos prieš akis trumpam aptemsta, o galva tarsi apsisuka. Nors dažniausiai tokie epizodai praeina per kelias akimirkas ir atrodo lyg nereikšmingas nesusipratimas, medikai primena, kad organizmas visada siunčia signalus ne be priežasties. Šis reiškinys, mediciniškai vadinamas ortostatine hipotenzija, yra ne kas kita, kaip kūno reakcija į staigų kraujospūdžio kritimą. Nors daugeliu atvejų tai tėra trumpalaikis fiziologinis atsakas, visgi svarbu suprasti, kur yra riba tarp nepavojingo negalavimo ir būklės, reikalaujančios skubios medikų pagalbos.
Kas vyksta organizme staiga atsistojus?
Kai mes gulime ar sėdime, mūsų kraujotaka yra pasiskirsčiusi tolygiai. Tačiau vos tik staigiai atsistojame, gravitacija atlieka savo darbą – didžioji dalis kraujo suteka į apatinę kūno dalį, kojas ir pilvo sritį. Sveikame organizme veikia sudėtinga kompensacinė sistema: baroreceptoriai, esantys mūsų kraujagyslėse, akimirksniu pajunta sumažėjusį kraujo spaudimą ir išsiunčia signalą į smegenis. Pastarosios, reaguodamos į šį pokytį, duoda nurodymą širdžiai plakti dažniau, o kraujagyslėms – šiek tiek susitraukti, taip užtikrinant, kad kraujas pasiektų galvą ir užtikrintų deguonies tiekimą smegenims.
Galvos svaigimas atsiranda tuomet, kai šis sudėtingas mechanizmas suveikia šiek tiek per lėtai. Jei organizmas nespėja kompensuoti gravitacijos jėgos, kraujospūdis smegenyse laikinai nukrenta, atsiranda deguonies „badas“, kurį mes pajuntame kaip silpnumą, svaigulį ar net laikinus regėjimo sutrikimus. Tai tarsi trumpas sistemos perkrovos momentas, rodantis, kad jūsų kraujotaka šiuo metu nėra pakankamai lanksti greitiems pokyčiams.
Dažniausios ortostatinės hipotenzijos priežastys
Kodėl vieni žmonės šį svaigulį patiria nuolat, o kiti – tik kartą per kelis metus? Priežasčių yra daugybė, pradedant nuo gyvenimo būdo veiksnių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Štai pagrindiniai faktoriai, kurie dažniausiai išprovokuoja šią būklę:
- Dehidratacija. Tai viena dažniausių priežasčių. Kai organizme trūksta skysčių, sumažėja bendras cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl spaudimui nukristi staiga atsistojus tampa dar lengviau.
- Tam tikrų vaistų vartojimas. Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, diuretikai (šlapimą varantys vaistai), antidepresantai ar kai kurie vaistai širdies ligoms gydyti dažnai turi šalutinį poveikį, skatinantį ortostatinę hipotenziją.
- Širdies ir kraujagyslių ligos. Lėtas širdies ritmas (bradikardija), širdies vožtuvų problemos ar silpnas širdies raumuo gali neleisti organizmui greitai reaguoti į kūno padėties pasikeitimus.
- Endokrininės sistemos sutrikimai. Cukrinis diabetas, skydliaukės ligos ar žemas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija) gali neigiamai veikti nervų sistemą, atsakingą už kraujospūdžio reguliavimą.
- Ilgalaikis buvimas gulimoje padėtyje. Po ilgos ligos ar ilgo gulėjimo lovoje organizmas „atpranta“ nuo gravitacijos poveikio, todėl staigus atsistojimas tampa dideliu iššūkiu.
Kada vertėtų susirūpinti?
Nors kartais galvą pasvaiginti gali kiekvienam, yra tam tikri „raudoni signalai“, kurie rodo, kad problema gali būti gilesnė ir pavojingesnė. Gydytojai pabrėžia, kad vizitas pas specialistą yra būtinas, jei:
- Svaigulys pasireiškia dažnai ir tampa jūsų kasdienybės dalimi.
- Svaigimą lydi sąmonės netekimas arba kritimas, net jei jis buvo trumpalaikis.
- Jaučiate krūtinės skausmą, oro trūkumą ar širdies ritmo sutrikimus (permušimus).
- Svaigulys atsiranda kartu su stipriu galvos skausmu, regėjimo ar kalbos sutrikimais, rankų ar kojų tirpimu.
- Esate vyresnio amžiaus žmogus – tokiame amžiuje net ir trumpas svaigulys gali baigtis pavojingu kritimu ir kaulų lūžiais.
Jei jaučiate šiuos simptomus, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar kardiologu. Gali tekti atlikti kardiogramą, ištirti kraują dėl mažakraujystės (anemijos) ar cukraus kiekio bei peržiūrėti vartojamų vaistų sąrašą.
Praktiški patarimai, kaip išvengti nemalonių pojūčių
Jei gydytojai atmetė rimtas ligas, galite imtis keleto paprastų žingsnių, kurie padės sušvelninti arba visiškai išvengti šios problemos kasdienybėje:
Atsikelkite lėčiau. Tai yra pats svarbiausias patarimas. Iš ryto, prieš išlipdami iš lovos, pirmiausia pasėdėkite bent minutę. Pamažu pasėdėję, pajudinkite kojas, o tik tada stojkitės. Tas pats galioja ir sėdint kėdėje ar ant sofos – neskubėkite.
Gerkite pakankamai vandens. Palaikykite optimalų skysčių balansą organizme. Tai ypač svarbu vasarą ar intensyviai sportuojant. Jei kraujotaka yra „pilna“, kraujospūdžio reguliavimo mechanizmai veikia efektyviau.
Dėvėkite kompresines kojines. Jei gydytojas rekomenduoja, kompresinės kojinės gali padėti išvengti kraujo užsilaikymo kojose, taip palengvinant širdies darbą pumpuojant kraują į viršų.
Stiprinkite kojų raumenis. Fizinis aktyvumas yra raktas į gerą kraujotaką. Vaikščiojimas, plaukimas ar paprasti pratimai kojoms stiprina kraujagysles ir padeda organizmui lengviau prisitaikyti prie padėties pokyčių.
Kontroliuokite mitybą. Venkite didelių, gausių pietų, po kurių kraujas aktyviau suteka į virškinamąjį traktą, taip sumažindamas kraujospūdį likusioje kūno dalyje. Geriau valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl galva svaigsta tik rytais?
Rytais kraujospūdis fiziologiškai būna žemesnis, o organizmas po ilgo poilsio dar nėra pilnai „įjungęs“ visų kompensacinių mechanizmų. Be to, per naktį organizmas netenka nemažai skysčių, todėl dehidratacijos faktorius rytais yra stipriausias.
Ar galiu pats nustatyti, ar tai rimta?
Galite atlikti paprastą testą namuose: išsimatuokite kraujospūdį gulėdami, o tada iškart atsistoję. Jei sistolinis kraujospūdis nukrenta daugiau nei 20 mmHg, tai yra ortostatinės hipotenzijos požymis. Tačiau tai nepakeičia profesionalios diagnostikos, todėl visada pasitarkite su mediku.
Ar stresas gali įtakoti galvos svaigimą atsistojus?
Taip, lėtinis stresas išsekina nervų sistemą, kuri atsakinga už kraujagyslių tonuso palaikymą. Taip pat nerimo būsenos dažnai skatina paviršutinišką kvėpavimą, kuris gali apsunkinti deguonies tiekimą smegenims.
Ką daryti, jei pajutau, kad tuoj nualpsiu?
Jei jaučiate, kad galva stipriai svaigsta, nedelsdami atsisėskite arba atsigulkite. Jei esate viešoje vietoje, geriausia pritūpti ir nuleisti galvą žemiau kelių – tai padės kraujui lengviau pasiekti smegenis. Jei įmanoma, pakelkite kojas į viršų.
Profilaktika ir bendra organizmo sveikata
Sveikata nėra tik ligų nebuvimas, tai bendra organizmo pusiausvyra. Jei reguliarus galvos svaigimas tampa jūsų nuolatiniu palydovu, tai yra aiškus ženklas, kad metas peržiūrėti savo gyvenimo būdą. Dažnai pakanka subalansuoti miego režimą, praturtinti mitybą elektrolitais (magnis, kalis) ir sumažinti per didelius streso krūvius, kad problema išsispręstų savaime. Tačiau niekada nenumokite ranka į tai, kas atrodo neįprasta. Mūsų kūnas yra itin išmanus mechanizmas – jei jis siunčia signalus, reiškia, kažkas sistemoje veikia su trikdžiais. Būkite atidūs sau, klausykitės savo organizmo ir esant menkiausiai abejonei – kreipkitės į profesionalus, kurie padės rasti tikrąją priežastį ir užtikrins jūsų saugumą bei ramybę kasdienybėje.
