Užkietėję viduriai: gydytoja patarė, kokie produktai padės

Vidurių užkietėjimas yra viena iš tų temų, apie kurias dažnai vengiama kalbėti garsiai, tačiau su ja susiduria tūkstančiai žmonių. Tai ne tik nemalonus pojūtis pilve ar sunkumas; ilgalaikis tuštinimosi sutrikimas gali lemti rimtesnes sveikatos problemas, įskaitant hemorojų, žarnyno plyšimus ar lėtinę intoksikaciją. Nors vaistinėse gausu laisvinamųjų preparatų, gydytojai gastroenterologai ir dietologai vieningai sutaria: pirmasis žingsnis sprendžiant šią problemą turi būti mitybos korekcija. Mūsų virškinimo sistema yra tarsi sudėtingas mechanizmas, kuriam reikia tinkamo kuro, kad jis veiktų sklandžiai. Dažniausiai užtenka į savo racioną įtraukti keletą specifinių, natūralių produktų, ir problema išsisprendžia be cheminių intervencijų. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kokius produktus rekomenduoja medicinos specialistai ir kaip juos vartoti, kad poveikis būtų maksimalus.

Kodėl atsiranda vidurių užkietėjimas?

Prieš pradedant kalbėti apie sprendimo būdus, svarbu suprasti priežastis. Vidurių užkietėjimas, mediciniškai vadinamas obstipacija, dažniausiai atsiranda dėl sulėtėjusios žarnyno peristaltikos – tai reiškia, kad žarnų sienelės susitraukinėja per lėtai, todėl maisto masė juda vangiai. Kuo ilgiau maistas užsibūna storojoje žarnoje, tuo daugiau vandens iš jo absorbuojama atgal į organizmą. Rezultatas – išmatos tampa kietos, sausos, o jų pašalinimas tampa skausmingas ir sudėtingas.

Gydytojai išskiria tris pagrindinius „kaltininkus“, susijusius su mityba ir gyvenimo būdu:

  • Skaidulų trūkumas: Šiuolaikinėje mityboje dominuoja perdirbtas maistas, kuriame beveik nelikę natūralių skaidulų.
  • Nepakankamas skysčių kiekis: Be vandens skaidulos negali išbrinkti ir atlikti savo funkcijos.
  • Fizinio aktyvumo stoka: Judėjimas skatina žarnyno raumenų veiklą.

Slyvos: klasikinis, laiko patikrintas vaistas

Kai gydytojų klausiama apie produktus, padedančius nuo užkietėjimo, džiovintos slyvos beveik visada atsiduria sąrašo viršuje. Ir tai nėra tik močiučių liaudies medicina – tai moksliškai pagrįsta rekomendacija. Džiovintose slyvose gausu ne tik netirpių skaidulų, kurios didina išmatų tūrį, bet ir natūralaus cukraus alkoholio – sorbitolio.

Sorbitolis veikia kaip osmosinis laisvinamasis vaistas: jis traukia vandenį į žarnyną, taip suminkštindamas turinį ir palengvindamas jo judėjimą. Tyrimai rodo, kad 5–6 džiovintos slyvos per dieną gali būti efektyvesnės už kai kuriuos sintetinius skaidulų papildus.

Rekomendacija: Jei džiovintos slyvos jums per saldžios ar sunkiai kramtomos, galite jas užpilti verdančiu vandeniu, palikti per naktį ir ryte išgerti gautą skystį bei suvalgyti išbrinkusias uogas.

Kiviai: žaliasis žarnyno gelbėtojas

Nors slyvos yra populiarios, kai kuriems žmonėms jos sukelia pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi. Čia į pagalbą ateina kiviai. Gydytojai dietologai vis dažniau rekomenduoja kivius kaip švelnesnę, bet itin veiksmingą alternatyvą. Kiviuose yra fermento, vadinamo aktinidinu.

Aktinidinas padeda skaidyti baltymus ir skatina virškinamojo trakto judesius, tačiau rečiau sukelia nemalonius pojūčius nei kiti vaisiai. Be to, viename kivyje yra apie 2,5 gramo skaidulų ir gausu vitamino C. Klinikiniai tyrimai parodė, kad suvalgant du kivius per dieną, žymiai pagerėja tuštinimosi dažnumas ir konsistencija.

Sėmenys ir ispaninio šalavijo (chia) sėklos

Tai tikras „supermaistas“ jūsų žarnynui, tačiau su jais reikia elgtis atsargiai. Linų sėmenys ir chia sėklos turi savybę sugerti didelį kiekį vandens ir virsti geliu. Šis gelis sutepa žarnyno sieneles ir palengvina masės slydimą.

Tačiau gydytojai įspėja: vartojant šias sėklas, būtina gerti daug vandens. Jei suvalgysite šaukštą sausų sėmenų ir neužgersite stikline vandens, efektas gali būti atvirkštinis – viduriai užkietės dar labiau. Geriausia sėklas vartoti maltas (kad organizmas pasisavintų ir naudingąsias riebalų rūgštis) arba iš anksto išmirkytas jogurte, kefyre ar vandenyje.

Rauginti produktai ir probiotikų galia

Žarnyno mikrobiota atlieka kritinį vaidmenį virškinimo procese. Jei gerųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka (disbiozė), gali sulėtėti peristaltika. Todėl rauginti produktai yra būtina mitybos dalis kovojant su užkietėjimu. Lietuviams tai ypač aktualu, nes mūsų virtuvėje gausu tradicinių raugintų gaminių.

  • Kefyras ir natūralus jogurtas: Šiuose produktuose esančios pieno rūgšties bakterijos gerina žarnyno mikroflorą.
  • Rauginti kopūstai: Tai dvigubas smūgis užkietėjimui – jie turi ir probiotikų, ir daug ląstelienos.
  • Raugintų kopūstų sultys: Tai senas ir labai stiprus metodas. Stiklinė šių sulčių ryte gali veikti kaip greitas laisvinamasis vaistas, tačiau žmonėms su jautriu skrandžiu reikėtų būti atsargiems.

Daržovės, kurios veikia kaip „šluota“

Gydytojai pabrėžia, kad norint išvengti vidurių užkietėjimo, pusę jūsų lėkštės turi sudaryti daržovės. Tačiau ne visos jos vienodai efektyvios. Kai kurios daržovės turi itin daug netirpių skaidulų, kurios veikia kaip žarnyno „šluota“.

Ypač vertinami burokėliai. Juos galima valgyti virtus, keptus ar žalius (tarkuotus). Burokėliuose esančios medžiagos stimuliuoja žarnyno nervų galūnėles ir skatina susitraukimus. Taip pat į racioną būtina įtraukti brokolius, briuselio kopūstus, morkas (geriau žalias) ir ankštines daržoves (pupeles, lęšius, avinžirnius), kurios suteikia tūrio ir skatina reguliarų tuštinimąsi.

Vanduo – elementas, be kurio maistas neveiks

Jokie pirmiau išvardyti produktai nebus veiksmingi, jei organizmui trūks skysčių. Ląsteliena veikia sugerdama vandenį. Jei vandens nėra, ląsteliena sukietėja kaip betonas. Gydytoja rekomenduoja paprastą taisyklę: kiekvienam papildomam ląstelienos šaukštui reikia papildomos stiklinės vandens.

Šiltas vanduo (kartais su citrina) ryte nevalgius yra puikus būdas „pažadinti“ virškinimo sistemą. Šiluma atpalaiduoja žarnyno raumenis ir skatina peristaltiką, vadinamąjį gastrokolinį refleksą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Per kiek laiko suveikia mitybos pokyčiai?

Tai labai individualu. Kai kurie žmonės palengvėjimą pajunta jau po 12–24 valandų (pvz., suvalgius daug slyvų ar išgėrus kopūstų sulčių). Tačiau norint pasiekti stabilų, ilgalaikį rezultatą ir sureguliuoti tuštinimosi ritmą, prireikia nuo kelių dienų iki kelių savaičių nuoseklios mitybos.

Ar kava padeda nuo vidurių užkietėjimo?

Kavoje esantis kofeinas iš tiesų stimuliuoja žarnyno raumenų susitraukimus ir daugeliui žmonių sukelia norą tuštintis ryte. Tačiau kava taip pat veikia kaip diuretikas (skatina šlapimo išsiskyrimą), todėl gali dehidratuoti organizmą. Jei geriate kavą, būtinai išgerkite ir papildomą stiklinę vandens, kad išvengtumėte išmatų kietėjimo.

Kokių produktų reikėtų vengti?

Jei kankina užkietėjimas, rekomenduojama laikinai atsisakyti arba stipriai riboti baltų ryžių, baltos duonos ir batono, makaronų iš aukščiausios rūšies miltų, šokolado, neprinokusių bananų (jie turi daug krakmolo ir taninų) bei didelio kiekio sūrio. Šie produktai lėtina žarnyno veiklą.

Ar saugu kasdien vartoti sėlenas?

Taip, kviečių ar avižų sėlenos yra puikus skaidulų šaltinis, tačiau jas į racioną reikia įtraukti palaipsniui. Pradėkite nuo vieno arbatinio šaukštelio per dieną ir didinkite dozę, stebėdami organizmo reakciją. Staiga pradėjus vartoti didelį kiekį sėlenų, gali varginti pilvo pūtimas ir skausmai.

Praktiniai patarimai dienos režimui formuoti

Norint pamiršti vidurių užkietėjimą visam laikui, neužtenka tik suvalgyti dubenėlį slyvų, kai jaučiate problemą. Svarbiausia yra sukurti rutiną, kuri neleistų problemai atsirasti. Gydytojai rekomenduoja pradėti dieną ne nuo kavos puodelio, o nuo stiklinės šilto vandens. Pusryčiams rinkitės košę (avižinę, grikių) su įmaišytais sėmenimis arba jogurtą su kiviais ir uogomis.

Labai svarbu neignoruoti gamtinių reikalų. Dauguma žmonių pajunta norą tuštintis ryte, po pusryčių, kai suveikia natūralūs organizmo refleksai. Jei šį norą slopinate dėl skubėjimo į darbą ar nepatogumo, žarnynas ilgainiui „išmoksta“ signalų nebesiųsti, o išmatos tampa kietesnės. Skirkite sau laiko ryte. Taip pat atkreipkite dėmesį į pietų ir vakarienės lėkštę – jei joje nėra daržovių, tikėtina, kad kitą dieną vėl susidursite su sunkumais. Nuoseklus skaidulų vartojimas, pakankamas vandens kiekis ir bent minimalus fizinis aktyvumas (pvz., pasivaikščiojimas po vakarienės) yra raktas į lengvą ir sveiką savijautą.