Skausmo blokada: kada ji padeda, o kada daryti negalima?

Nuolatinis, varginantis skausmas nugaroje, sąnariuose ar kaklo srityje yra viena dažniausių priežasčių, kodėl pacientai kreipiasi į gydytojus specialistus. Kai vaistai nuo skausmo, fizioterapija ar masažai nebepadeda, dažnai pasiūlomas invazyvesnis gydymo metodas – skausmo blokada. Nors visuomenėje ši procedūra dažnai vadinama „stebuklinga injekcija“, kuri akimirksniu išvaduoja nuo kančių, medicininė realybė yra kiek sudėtingesnė. Tai nėra tiesiog vaistų suleidimas į skaudamą vietą; tai tiksli, medicininių žinių ir įgūdžių reikalaujanti procedūra, kuri turi savo griežtas indikacijas, rizikas ir, svarbiausia, situacijas, kuomet jos atlikti griežtai negalima. Norint suprasti, ar šis metodas tinka būtent jums, būtina įsigilinti į veikimo mechanizmą bei gydytojų nustatytas saugumo ribas.

Kas iš tiesų yra skausmo blokada ir kaip ji veikia?

Skausmo blokada, mediciniškai dar vadinama gydomąja blokada, yra minimaliai invazinė procedūra, kurios metu į tam tikrą kūno vietą – dažniausiai šalia nervo šaknelės, į sąnario ertmę ar aplink uždegimo apimtus audinius – suleidžiamas vaistų mišinys. Šį mišinį dažniausiai sudaro du pagrindiniai komponentai:

  • Vietiniai anestetikai: Pavyzdžiui, lidokainas arba bupivakainas. Jų funkcija yra „išjungti“ skausmo signalo perdavimą nervais į smegenis. Tai suteikia greitą, tačiau laikiną palengvėjimą, kuris padeda gydytojui patvirtinti skausmo šaltinį (diagnostinė funkcija).
  • Gliukokortikoidai (steroidai): Pavyzdžiui, deksametazonas, betametazonas arba triamcinolonas. Tai stiprūs priešuždegiminiai vaistai. Skirtingai nei anestetikai, jie veikia ne iš karto (poveikis gali pasireikšti po 2–3 dienų), tačiau jų tikslas yra slopinti uždegimą, mažinti audinių paburkimą ir taip užtikrinti ilgalaikį skausmo sumažėjimą.

Svarbu suprasti, kad blokada nėra ligos išgydymas – tai simptominis gydymas. Ji nutraukia „užburtą ratą“, kai skausmas sukelia raumenų spazmus, o spazmai dar labiau didina skausmą ir uždegimą.

Ar blokada visada padeda? Realistiški lūkesčiai

Gydytojai pabrėžia, kad skausmo blokada nėra panacėja ir ji veikia ne visiems pacientams. Jos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo tikslios diagnozės ir skausmo kilmės. Yra keletas scenarijų, kodėl blokada gali būti neveiksminga:

  1. Netikslus skausmo šaltinis: Jei skausmą sukelia ne tas nervas ar sąnarys, prie kurio atliekama injekcija, palengvėjimo nebus. Todėl dažnai blokados atliekamos kontroliuojant echoskopu arba rentgenu (fluoroskopija), kad adata būtų įvesta milimetro tikslumu.
  2. Įsisenėjęs lėtinis skausmas: Kai skausmas tęsiasi metų metus, pasikeičia pati nervų sistema (įvyksta centrinė sensibilizacija). Smegenys „išmoksta“ jausti skausmą net tada, kai periferinis šaltinis yra nuslopinamas. Tokiu atveju vietinė injekcija gali duoti tik labai trumpalaikį efektą.
  3. Mechaninės problemos: Jei skausmą sukelia didelė disko išvarža, kuri fiziškai stipriai spaudžia nervą, vien cheminis uždegimo slopinimas gali nepakankamai sumažinti spaudimą, todėl skausmas išlieka.

Statistika rodo, kad sėkminga blokada laikoma tokia, kuri sumažina skausmą bent 50 procentų ir leidžia pacientui grįžti prie aktyvios reabilitacijos.

Kada skausmo blokados daryti negalima? Absoliučios ir santykinės kontraindikacijos

Nors tai saugi procedūra, kai ją atlieka patyręs specialistas, egzistuoja griežtos taisyklės, kada blokados atlikti negalima. Gydytojas privalo įvertinti paciento būklę, kad išvengtų rimtų komplikacijų.

Infekcijos ir uždegiminiai procesai

Tai yra griežčiausia (absoliuti) kontraindikacija. Jei numatomoje dūrio vietoje yra odos infekcija (pūliniai, bėrimai), procedūra neatliekama, nes bakterijos su adata gali būti perneštos giliai į stuburo kanalą ar sąnarį, sukeliant meningitą ar pūlingą artritą. Taip pat blokada nerekomenduojama, jei pacientas serga sistemine infekcija (pvz., gripu, karščiuoja), nes tai didina sepsio riziką.

Kraujo krešėjimo sutrikimai

Pacientai, vartojantys kraują skystinančius vaistus (antikoaguliantus, tokius kaip varfarinas, aspirinas didelėmis dozėmis ar naujos kartos kraujo skystintojai), patenka į rizikos grupę. Atliekant gilias injekcijas šalia stuburo, yra rizika pažeisti kraujagyslę. Jei kraujas nekreša, gali susiformuoti hematoma (kraujosruva), kuri spausdama nugaros smegenis ar nervus gali sukelti paralyžių. Prieš procedūrą, pasitarus su gydytoju, šiuos vaistus dažnai tenka laikinai nutraukti.

Alergijos vaistams

Jei pacientas yra alergiškas vietiniams anestetikams arba steroidiniams preparatams, blokada negali būti atliekama naudojant standartinius mišinius. Būtina informuoti gydytoją apie bet kokias buvusias alergines reakcijas.

Nekontroliuojamas diabetas ir kitos lėtinės ligos

Steroidai, naudojami blokadoms, turi savybę stipriai pakelti gliukozės kiekį kraujyje. Pacientams, sergantiems sunkiai kontroliuojamu cukriniu diabetu, viena injekcija gali sukelti pavojingą hiperglikemiją, trunkančią keletą dienų. Tokiais atvejais rizika turi būti atidžiai pasverta arba pasirenkami kiti gydymo metodai. Taip pat atsargiai vertinami pacientai su sunkiu širdies nepakankamumu ar glaukoma.

Dažniausios komplikacijos ir kaip jų išvengti

Kaip ir bet kuri medicininė intervencija, skausmo blokada nėra visiškai be rizikos. Nors rimtos komplikacijos pasitaiko retai, pacientai turi būti informuoti apie galimus šalutinius poveikius:

  • Skausmo paūmėjimas: Pirmas 24–48 valandas po injekcijos skausmas gali šiek tiek sustiprėti („steroidinis paūmėjimas“), kol pradės veikti priešuždegiminiai vaistai.
  • Veido raudonis ir nemiga: Dėl steroidų poveikio kai kurie pacientai jaučia karščio bangas, veido raudonį ar padidėjusį energijos kiekį, trukdantį užmigti. Tai įprastai praeina per kelias dienas.
  • Nervo pažeidimas: Labai retai adata gali tiesiogiai paliesti nervą. Naudojant vaizdines kontrolės priemones (rentgeną ar echoskopą), ši rizika sumažinama iki minimumo.
  • Hormoniniai pokyčiai: Dažnas blokadų atlikimas gali slopinti natūralią antinksčių veiklą ir silpninti imunitetą ar kaulus (osteoporozės rizika).

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Siekdami išsklaidyti abejones, pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie skausmo blokadas.

Ar skausmo blokada yra skausminga procedūra?

Prieš atliekant giliąją injekciją, dūrio vieta odoje yra nuskausminama vietiniu anestetiku („užšaldoma“). Pacientas gali jausti spaudimą ar nemalonų tempimą, kai vaistai leidžiami giliau, tačiau stiprus skausmas nėra įprastas. Jei jaučiamas aštrus, elektrą primenantis skausmas, būtina nedelsiant pasakyti gydytojui.

Kiek laiko veikia blokada?

Poveikio trukmė yra labai individuali. Kai kuriems pacientams skausmas sumažėja kelioms savaitėms, kitiems – keliems mėnesiams ar net metams. Yra atvejų, kai viena blokada visiškai nutraukia skausmo ciklą ir jis nebegrįžta. Tačiau vidutiniškai efektas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių.

Kiek kartų per metus galima atlikti blokadas?

Dėl steroidų šalutinio poveikio (kaulų tankio mažėjimo, hormonų sistemos veikimo) gydytojai rekomenduoja riboti procedūrų skaičių. Paprastai rekomenduojama neatlikti daugiau nei 3–4 blokadų per vienerius metus į tą pačią sritį.

Ar po procedūros galiu vairuoti?

Nerekomenduojama. Po blokados gali pasireikšti kojų ar rankų silpnumas, tirpimas (dėl anestetikų poveikio), taip pat gali svaigti galva. Geriausia, jei po procedūros jus kas nors parvežtų namo, o likusią dieną praleistumėte ramiai.

Kineziterapijos ir gyvenimo būdo pokyčių svarba po procedūros

Viena didžiausių klaidų, kurią daro pacientai – manymas, kad sėkmingai atlikta blokada reiškia gydymo pabaigą. Iš tiesų, tai yra tik „langas“, galimybė pradėti tikrąjį gydymą. Kai skausmas nuslopinamas, atsiranda galimybė judėti be kančios, todėl šis laikotarpis yra kritiškai svarbus raumenų stiprinimui.

Skausmo blokada sukuria palankias sąlygas kineziterapijai. Kol veikia vaistai, pacientas privalo stiprinti giliuosius nugaros raumenis, koreguoti laikyseną ir didinti sąnarių mobilumą. Jei po blokados pacientas grįžta prie senų įpročių, neaktyvaus gyvenimo būdo ar netaisyklingo kėlimo, skausmas beveik garantuotai sugrįš, kai tik baigsis vaistų poveikis. Todėl gydytojo sudarytas planas dažniausiai apima ne tik injekciją, bet ir privalomą siuntimą pas kineziterapeutą, kuris padės išvengti problemos pasikartojimo ateityje.