Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyrę nemalonų pojūtį, kai burnoje atsiranda keistas, kartus ar metalo skonis. Dažniausiai tai nutinka rytais arba po tam tikro maisto vartojimo ir greitai praeina išsivalius dantis ar atsigėrus vandens. Tačiau ką daryti, jei kartumas burnoje tampa nuolatiniu palydovu? Šis simptomas, medicinoje vadinamas disgeuzija, gali būti ne tik erzinantis kasdienybės trikdis, bet ir signalas, jog jūsų organizme vyksta procesai, reikalaujantys atidesnio dėmesio. Nors skonio receptorių pokyčiai dažnai siejami su paprasčiausia burnos higiena ar mityba, ilgai nepraeinantis kartumas gali būti įvairių ligų – nuo virškinimo sutrikimų iki neurologinių problemų – pranašas. Svarbu suprasti, kad skonis yra sudėtinga juslė, susijusi ne tik su liežuviu, bet ir su uosle, nervų sistema bei bendra organizmo būkle, todėl šio simptomo ignoravimas nėra geriausia išeitis.
Kodėl atsiranda kartumas burnoje: pagrindinės fiziologinės priežastys
Prieš pradedant ieškoti sunkių ligų, verta atkreipti dėmesį į kasdienius veiksnius, kurie gali laikinai sutrikdyti skonio receptorių veiklą. Burnos ertmė yra vartai į mūsų organizmą, todėl ji pirmoji reaguoja į aplinkos pokyčius, dehidrataciją ar netinkamą priežiūrą.
Burnos sausumas (Kserostomija)
Viena dažniausių kartumo priežasčių yra nepakankamas seilių išsiskyrimas. Seilės atlieka kritiškai svarbų vaidmenį: jos ne tik drėkina burną, bet ir mažina bakterijų kiekį bei neutralizuoja rūgštis. Kai burna išdžiūsta (dėl nepakankamo skysčių vartojimo, kvėpavimo per burną ar tam tikrų vaistų), bakterijų dauginimasis suintensyvėja. Būtent bakterijų veiklos produktai dažnai sukelia nemalonų, kartų ar pūlingą skonį.
Burnos higienos stoka
Netinkama burnos higiena yra tiesioginis kelias į skonio pokyčius. Jei dantys valomi nereguliariai, tarpdančiuose lieka maisto likučių, o ant liežuvio kaupiasi apnašos. Tai sukelia dantenų uždegimą (gingivitą) arba periodontitą. Uždegiminiai procesai ir bakterijų sankaupos tiesiogiai veikia skonio receptorius, sukurdami nuolatinį kartumo pojūtį, kuris nepraeina net ir pavalgius.
Virškinimo sistemos sutrikimai
Jei burnos higiena yra nepriekaištinga, o kartumas vis tiek vargina, dažniausiai „kaltininko“ reikia ieškoti virškinimo trakte. Ryšys tarp skrandžio veiklos ir skonio pojūčio yra itin glaudus.
Gastroezofaginis refliuksas (GERL)
Tai viena dažniausių medicininių priežasčių, sukeliančių kartumą. Sergant GERL, apatinis stemplės sfinkteris neužsidaro sandariai, todėl skrandžio turinys, prisotintas rūgščių ir fermentų, kyla atgal į stemplę ir gali pasiekti burnos ertmę. Žmogus jaučia ne tik rėmenį, bet ir aitrų, rūgštų ar kartų skonį, ypač rytais arba po gausaus valgio. Tulžies refliuksas yra panaši būklė, kai į skrandį ir stemplę patenka tulžis iš dvylikapirštės žarnos – tai sukelia itin stiprų ir nemalonų kartumą.
Kepenų ir tulžies pūslės veikla
Liaudyje kartumas burnoje dažnai tiesiogiai siejamas su kepenų ligomis. Nors tai nėra taisyklė, tiesos tame yra. Sutrikus tulžies nutekėjimui, sergant cholecistitu ar esant akmenims tulžies pūslėje, organizmas gali siųsti signalus per skonio pokyčius. Tačiau dažniausiai šias ligas lydi ir kiti simptomai: skausmas dešinėje pašonėje, pykinimas ar odos pageltimas.
Mityba, vaistai ir hormonai
Kartais kartumas atsiranda ne dėl ligos, o dėl medžiagų, kurios patenka į mūsų organizmą arba gaminasi jame natūralių pokyčių metu.
„Kedro riešutų sindromas“
Tai specifinė ir įdomi būklė. Suvalgius tam tikros rūšies kedro riešutų, kai kuriems žmonėms po 12–48 valandų atsiranda stiprus metalo ar kartumo skonis. Šis reiškinys nėra alergija ar apsinuodijimas. Mokslininkai mano, kad tam tikros riebalų rūgštys riešutuose laikinai sutrikdo skonio signalų perdavimą. Gera žinia ta, kad šis sindromas yra visiškai nepavojingas ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites.
Vaistų šalutinis poveikis
Daugybė medikamentų gali sukelti disgeuziją. Taip nutinka dėl to, kad vaistų veikliosios medžiagos išsiskiria su seilėmis arba veikia tiesiogiai smegenų centrus, atsakingus už skonį. Dažniausiai tokį poveikį turi:
- Antibiotikai (ypač tetraciklinų grupės ir metronidazolas);
- Vaistai nuo podagros (alopurinolis);
- Ličio preparatai (naudojami psichiatrijoje);
- Kai kurie vaistai širdies ligoms ir kraujospūdžiui reguliuoti.
Nėštumas
Pirmojo nėštumo trimestro metu moterys dažnai skundžiasi pakitusiu skonio suvokimu. Hormonų (estrogeno ir progesterono) audros veikia visą organizmą, įskaitant ir skonio receptorius. Daugelis nėščiųjų jaučia metalo ar kartumo skonį, net kai nevalgo. Paprastai šis simptomas išnyksta antroje nėštumo pusėje arba po gimdymo.
Kada tai gali būti infekcija ar trūkumas?
Nuolatinis kartumas gali rodyti, kad organizmui trūksta tam tikrų mikroelementų arba jį atakuoja infekcija.
Cinko ir vitamino B12 trūkumas
Cinkas yra gyvybiškai svarbus normaliai skonio ir uoslės receptorių veiklai. Jo trūkumas dažnai pasireiškia skonio praradimu arba iškreiptu, karčiu skoniu. Panašų poveikį gali turėti ir vitamino B12 stygius, kuris taip pat veikia nervų sistemą.
Burnos pienligė (Kandidozė)
Tai grybelinė infekcija, kurią sukelia Candida grybelio išvešėjimas. Ant liežuvio ir žandų gleivinės atsiranda baltos apnašos, kurios sukelia perštėjimą ir specifinį, nemalonų skonį. Ši būklė dažniau pasitaiko žmonėms su nusilpusiu imunitetu, diabetikams arba tiems, kurie vartoja steroidinius inhaliatorius.
Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų kartumas burnoje yra laikinas ir nekenksmingas, yra situacijų, kai delsti negalima. Profesionalios medikų pagalbos reikėtų ieškoti, jei:
- Kartumas nepraeina ilgiau nei dvi savaites, net ir pagerinus burnos higieną.
- Kartu su skonio pokyčiais jaučiate skausmą pilve, pykinimą ar vemiate.
- Pastebėjote staigų svorio kritimą be aiškios priežasties.
- Atsirado rijimo sutrikimų arba jausmas, kad maistas stringa stemplėje.
- Jaučiate nuolatinį nuovargį, karščiavimą ar pastebėjote akių baltymų pageltimą.
Šie simptomai gali rodyti rimtesnes kepenų, tulžies pūslės ligas, diabetą ar net onkologinius susirgimus, todėl ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar stresas gali sukelti kartumą burnoje?
Taip, stresas ir nerimas aktyvuoja organizmo „kovok arba bėk“ reakciją, kuri gali sumažinti seilių gamybą. Tai sukelia burnos džiūvimą, o vėliau – ir nemalonų kartumo pojūtį. Be to, stiprus stresas gali paaštrinti refliukso simptomus.
Kaip greitai panaikinti kartų skonį namų sąlygomis?
Pirmiausia, gerkite daugiau vandens, kad paskatintumėte seilių gamybą. Kramtomoji guma be cukraus (su ksilitoliu) taip pat padeda. Rekomenduojama skalauti burną vandeniu su soda (pusė šaukštelio stiklinei vandens), kad neutralizuotumėte rūgštis. Tačiau tai tik laikinos priemonės – svarbu pašalinti pagrindinę priežastį.
Ar COVID-19 infekcija sukelia kartumą?
Taip, vienas iš dažnų COVID-19 simptomų yra uoslės ir skonio praradimas arba iškraipymas. Kai kurie pacientai, persirgę virusu, ilgą laiką skundžiasi, kad maistas turi kartų, metalo ar degėsių skonį.
Ar menopauzė turi įtakos skonio pokyčiams?
Menopauzės metu moterims mažėja estrogenų kiekis, o tai gali sukelti vadinamąjį „degančios burnos sindromą“. Tai būklė, kuriai būdingas skausmas, sausumas ir dažnai – nuolatinis kartumas.
Sveikatos stebėsena ir prevencinės priemonės
Norint išvengti nemalonaus kartumo pojūčio ateityje, svarbu ne tik gydyti esamas ligas, bet ir imtis prevencinių veiksmų. Reguliarus dantų valymas (bent du kartus per dieną) ir tarpdančių siūlo naudojimas yra bazinis reikalavimas. Tačiau ne mažiau svarbu valyti ir liežuvį, nes būtent ant jo kaupiasi didžioji dalis bakterijų, sukeliančių blogą skonį ir kvapą.
Mitybos koregavimas taip pat gali duoti puikių rezultatų. Venkite riebaus, aštraus maisto ir vėlyvų vakarienių, jei jus vargina rūgštingumas. Įtraukite į racioną produktų, turinčių cinko (pupelių, riešutų, mėsos) ir B grupės vitaminų. Gerkite pakankamai vandens visą dieną, o ne tik tada, kai jaučiate troškulį. Jei vartojate vaistus ir įtariate, kad jie yra kartumo priežastis, niekada nenutraukite jų vartojimo savarankiškai – pasitarkite su gydytoju dėl galimybės pakeisti vaistą ar koreguoti dozę.
Galiausiai, atkreipkite dėmesį į savo gyvenimo būdą. Rūkymas ne tik žaloja plaučius, bet ir drastiškai keičia skonio receptorių jautrumą bei skatina burnos gleivinės uždegimus. Atsisakius šio žalingo įpročio, skonio receptoriai dažnai atsistato per gana trumpą laiką, ir maisto skonis vėl tampa natūralus. Atminkite, kad jūsų burnos pojūčiai yra jūsų bendros sveikatos atspindys – įsiklausykite į juos.
