Išsėtinė sklerozė (IS) šiandien yra viena iš labiausiai ištirtų neurologinių būklių, tačiau visuomenėje vis dar dažnai kyla klausimų apie tai, kaip ši liga veikia gyvenimo trukmę. Pastarųjų dešimtmečių medicinos pažanga padarė didžiulių pokyčių, o žmonių, gyvenančių su IS, gyvenimo perspektyvos nuolat gerėja. Šiame straipsnyje apžvelgiama, ką šiandien žinome apie gyvenimo trukmę sergant IS, kokie veiksniai ją lemia ir kaip pati liga vystosi.
Kas yra išsėtinė sklerozė ir kaip ji veikia organizmą
Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai puola centrinės nervų sistemos struktūras – smegenis ir nugaros smegenis. Šis procesas sukelia mielino, nervinių skaidulų apsauginio sluoksnio, pažeidimus. Dėl to perduodami nerviniai impulsai sulėtėja arba sutrinka, o žmonėms atsiranda įvairių neurologinių simptomų.
IS gali paveikti kiekvieną žmogų skirtingai – simptomai ir ligos eiga labai individualūs. Vieni žmonės gali patirti tik lengvus epizodus, o kitiems liga progresuoja sparčiau. Būtent dėl šios įvairovės ilgą laiką buvo sunku tiksliai įvertinti gyvenimo trukmę ir jos prognozes.
Šiandieninė gyvenimo trukmė sergant IS
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad vidutinė gyvenimo trukmė sergant IS yra tik apie 5–10 metų trumpesnė nei bendroje populiacijoje. Kai kurių šaltinių duomenimis, atotrūkis dar mažesnis, ypač tiems pacientams, kurie gauna ankstyvą ir nuoseklų gydymą. Anksčiau gyvenimo trukmę itin trumpino nevaldomi paūmėjimai, infekcijos, judėjimo apribojimai ir komplikacijos, tačiau šiandien yra daugiau veiksmingų gydymo metodų, leidžiančių stabilizuoti arba sulėtinti ligos progresavimą.
Didžiausią įtaką gyvenimo trukmei turi:
- ankstyva diagnozė ir gydymo pradžia,
- ligos forma (pvz., recidyvuojanti-remituojanti ar progresuojanti),
- efektyvus simptomų valdymas,
- bendros sveikatos priežiūra ir gyvenimo būdas.
Ką lemia ankstyvas gydymas
Pastaraisiais metais įrodyta, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas ligą modifikuojančiais vaistais, tuo mažesnė tikimybė, kad išsėtinė sklerozė greitai progresuos. Gydymo tikslas – sumažinti paūmėjimų dažnį, sulėtinti nervų sistemos pažeidimo kaupimąsi ir išlaikyti žmogaus funkcionalumą kuo ilgiau.
Ilgalaikiai tyrimai patvirtino, kad pacientai, kurie pradeda gydymą vos diagnozavus IS, dažniau išlaiko gerą gyvenimo kokybę. Tai tiesiogiai susiję ir su gyvenimo trukme, nes sumažinama komplikacijų, infekcijų, hospitalizacijų rizika.
Gyvenimo būdo svarba
Nors vaistai atlieka pagrindinį vaidmenį valdant ligą, gyvenimo būdas taip pat yra svarbi dalis. Asmenys, sergantys IS, gali pagerinti savo bendrą sveikatą ir pailginti gyvenimo trukmę laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų.
- Reguliari fizinė veikla, atsižvelgiant į galimybes.
- Subalansuota mityba, ypač užtikrinant pakankamą vitamino D kiekį.
- Streso valdymas ir psichologinė pagalba.
- Kokybiškas miegas ir infekcijų profilaktika.
- Mesti rūkyti ir riboti alkoholio vartojimą.
Šie veiksniai ne tik gerina savijautą, bet ir mažina riziką atsirasti kitoms lėtinėms ligoms, kurios gali turėti neigiamos įtakos gyvenimo trukmei.
Apie ligos formas ir jų įtaką prognozei
Išsėtinė sklerozė turi keletą pagrindinių formų, kurios skirtingai veikia ligos eigą. Dažniausia forma – recidyvuojanti-remituojanti IS, kuriai būdingi paūmėjimų ir pagerėjimų periodai. Ši forma paprastai turi geresnę prognozę, ypač jei taikomas modernus gydymas.
Progresuojančios formos, tokios kaip pirminė progresuojanti IS, dažnai siejamos su sparčiau blogėjančia funkcine būkle. Dėl šios priežasties gali būti šiek tiek didesnė rizika gyventi trumpiau, tačiau ir šiuo atveju nauji gydymo metodai vis labiau gerina situaciją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar išsėtinė sklerozė tiesiogiai sukelia mirtį?
IS retai būna tiesioginė mirties priežastis. Dažniausiai riziką padidina komplikacijos, susijusios su nejudrumu, infekcijomis ar kitomis sveikatos problemomis.
Ar šiuolaikiniai vaistai gali prailginti gyvenimą?
Taip, dauguma naujesnių ligą modifikuojančių vaistų ne tik mažina simptomus, bet ir padeda sumažinti galimų komplikacijų riziką, todėl prisideda prie ilgesnės gyvenimo trukmės.
Ar visi pacientai serga vienodai?
Ne. Ligos eiga labai individuali. Kai kuriems žmonėms simptomai lieka lengvi daugelį metų, o kitiems progresuoja greičiau. Tai priklauso nuo genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių.
Ar gyvenimo būdas gali turėti didelį poveikį?
Taip. Sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas ir rūkymo vengimas turi reikšmingą teigiamą įtaką tiek simptomams, tiek gyvenimo kokybei.
Kas dar laukia ateityje
Mokslininkai nuolat tiria naujus gydymo metodus, imunologinius mechanizmus ir ankstyvos diagnostikos galimybes. Tikimasi, kad ateityje atsiras dar veiksmingesnių vaistų, kurie ne tik stabdys progresavimą, bet galbūt netgi padės atkurti pažeistus nervus. Kartu su tobulėjančiomis reabilitacijos ir gyvenimo kokybę gerinančiomis priemonėmis, IS perspektyvos tampa vis pozityvesnės.
