Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra susidūrę su staigiu, veriančiu ar maudžiančiu skausmu juosmens srityje. Pirmoji mintis dažniausiai būna susijusi su stuburo problemomis: galbūt netinkamai pasilenkėte, perpūtė vėjas ar paūmėjo senas radikulitas. Tačiau statistika rodo, kad nemaža dalis pacientų, besiskundžiančių „nugaros skausmais”, iš tikrųjų kenčia nuo visai kitokio pobūdžio negalavimo – inkstų uždegimo arba akmenligės. Neteisingai interpretuojami simptomai gali lemti pavojingas klaidas, pavyzdžiui, šildomųjų tepalų naudojimą esant pūlingam infekciniam procesui, kas tik pablogina situaciją. Todėl gebėjimas atskirti mechaninį raumenų ar stuburo skausmą nuo vidaus organų patologijos yra gyvybiškai svarbus.
Skausmo lokalizacija: kur tiksliai skauda?
Nors atrodo, kad tiek inkstai, tiek apatinė stuburo dalis yra toje pačioje „nugaroje”, anatomiškai jų vietos šiek tiek skiriasi, o tai yra pirmasis raktas į teisingą diagnozę. Gydytojai pabrėžia, kad pacientai dažnai klysta rodydami inkstų vietą – daugelis mano, kad jie yra ties juosmeniu, ten, kur dedamas diržas.
Iš tikrųjų inkstai yra išsidėstę aukščiau. Jie glūdi po apatiniais šonkauliais, abipus stuburo. Todėl inkstų skausmas dažniausiai jaučiamas:
- Aukščiau juosmens: Skausmo epicentras yra po šonkaulių lanku, o ne apatinėje nugaros dalyje prie sėdmenų.
- Vienoje pusėje: Dažniausiai uždegimas ar akmuo pažeidžia vieną inkstą, todėl skausmas būna vienpusis (monolateralinis). Tuo tarpu stuburo problemos dažnai sukelia skausmą per visą juosmens plotį arba jis plinta į abi kojas.
- Plitimas į kirkšnį: Inkstų skausmas turi tendenciją „keliauti”. Jis gali plisti žemyn palei šlapimtakį į pilvo apačią, kirkšnį ar net lytinius organus. Mechaninis nugaros skausmas dažniau plinta į sėdmenis arba per šlaunies nugarinį paviršių (išialgija).
Skausmo pobūdis ir priklausomybė nuo judesių
Vienas iš patikimiausių būdų atskirti šiuos du negalavimus yra stebėti, kaip skausmas keičiasi judant. Nugaros raumenų ar stuburo skausmas yra glaudžiai susijęs su biomechanika, tuo tarpu inkstų skausmas kyla dėl organo kapsulės tempimo arba uždegimo, todėl jis mažai priklauso nuo kūno padėties.
Stuburo ir raumenų skausmo ypatumai
Jei problemos priežastis yra raumenų patempimas, disko išvarža ar osteochondrozė, skausmas paprastai:
- Sustiprėja judant: Pasilenkimas, posūkis, bandymas atsistoti ar net gilus įkvėpimas gali sukelti aštrų dieglių seriją.
- Sumažėja ramybės būsenoje: Atsigulus patogioje padėtyje ir atpalaidavus nugaros raumenis, skausmas dažniausiai aprimsta.
- Yra „šaudantis” arba ribojantis: Žmogus jaučiasi tarsi „surakintas”, negali pilnai išsitiesinti.
- Jaučiamas čiuopiant: Paspaudus stuburo slankstelius ar aplinkinius raumenis, jaučiamas akivaizdus skausmo taškas.
Inkstų skausmo ypatumai
Tuo tarpu inkstų patologijos atveju (pielonefritas, glomerulonefritas ar inkstų kolika) skausmas elgiasi kitaip:
- Yra pastovus ir bukas: Esant uždegimui, jaučiamas nuolatinis maudimas, kuris nepraeina nei gulint, nei stovint. Žmogus dažnai neranda vietos, blaškosi lovoje, bandydamas rasti patogesnę pozą, bet palengvėjimo nepajunta.
- Banguojantis (kolikos atveju): Jei priežastis yra inkstų akmenys, skausmas užeina itin stipriais priepuoliais, kurie gali būti tokie intensyvūs, jog sukelia vėmimą.
- Nepriklauso nuo judesio: Pasilenkimas ar pasisukimas liemeniu neturi didelės įtakos skausmo intensyvumui (išskyrus specifinį gydytojo atliekamą stuksenimo testą).
Šlapinimosi sutrikimai – aiškiausias signalas
Jei nugaros skausmą lydi pokyčiai tualete, tai yra beveik neginčijamas įrodymas, kad problema slypi šlapimo takų sistemoje. Stuburo ligos (išskyrus labai sunkius atvejus, kaip cauda equina sindromas) neturi tiesioginės įtakos šlapimo spalvai ar kvapui.
Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus, kurie būdingi inkstų uždegimui:
- Dažnas ir skausmingas šlapinimasis: Jaučiamas deginimas, perštėjimas, noras šlapintis kyla nuolat, net jei pūslė tuščia.
- Spalvos pokyčiai: Šlapimas tampa tamsus, drumstas („kaip alus”), jame gali matytis nuosėdų ar net kraujo (hematurija).
- Nemalonus kvapas: Bakterinė infekcija dažnai suteikia šlapimui aštrų, specifinį kvapą.
- Šlapimo kiekio sumažėjimas: Staigus išskiriamo skausmo kiekio sumažėjimas gali rodyti inkstų funkcijos nepakankamumą arba takų blokadą.
Sisteminiai organizmo pokyčiai: temperatūra ir intoksikacija
Inkstų uždegimas (pielonefritas) yra infekcinė liga, todėl ji veikia visą organizmą, sukeldama intoksikaciją. Tuo tarpu radikulitas ar raumenų uždegimas yra lokali problema.
Karščiavimas: Tai vienas pagrindinių skiriamųjų bruožų. Esant ūmiam inkstų uždegimui, temperatūra dažnai staiga pakyla iki 38–40 laipsnių Celsijaus. Karščiavimą lydi stiprus šaltkrėtis, drebulys. Esant paprastam nugaros skausmui, temperatūra kyla itin retai, nebent tai būtų specifinis stuburo infekcinis procesas, kas pasitaiko retai.
Bendras silpnumas ir virškinimo sutrikimai: Inkstų ligos dažnai sukelia pykinimą, vėmimą, apetito praradimą ir didelį bendrą silpnumą. Žmogus jaučiasi „ligotas”. Tuo tarpu esant stuburo skausmui, žmogus gali jaustis visiškai sveikas, jei tik nejudina skaudamos vietos.
Rytinis patinimas ir kraujospūdis
Lėtinės inkstų problemos gali pasireikšti ne tik skausmu, bet ir skysčių susilaikymu organizme. Jei ryte atsibundate patinusiais paakiais, veidu ar kojomis, o kartu jaučiate maudimą juosmens srityje, tai rimtas signalas kreiptis į nefrologą. Inkstai yra atsakingi už skysčių šalinimą ir kraujospūdžio reguliavimą.
Todėl staiga be aiškios priežasties pakilęs arterinis kraujo spaudimas, ypač jauniems žmonėms, kartu su nugaros skausmu, dažniau rodo inkstų patologiją nei stuburo problemas.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Pacientams dažnai kyla praktinių klausimų, kaip elgtis pajutus pirmuosius simptomus. Štai atsakymai į dažniausius iš jų:
Ar galiu dėti šildyklę ant skaudamos vietos?
Tai labai svarbus klausimas. Jei skausmas kyla dėl raumenų spazmo (radikulito), sausa šiluma gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti skausmą. Tačiau, jei tai inkstų uždegimas, šildymas yra kategoriškai draudžiamas. Šiluma skatina bakterijų dauginimąsi ir uždegiminio proceso plitimą, kas gali lemti pūlinio susiformavimą. Kol nesate tikri dėl diagnozės, jokiu būdu nešildykite juosmens srities.
Kaip gydytojas patikrina, ar tai inkstai, be echoskopijos?
Gydytojai naudoja Pasternackio simptomą (arba padaužymo simptomą). Gydytojas uždeda delną ant juosmens inkstų projekcijoje ir kita ranka lengvai stukteli per delną. Jei tai inkstų uždegimas, pacientas pajunta staigų, aštrų skausmą giliai viduje. Esant stuburo problemoms, toks lengvas sutrenkimas paprastai nesukelia didelio diskomforto.
Ar daug skysčių gėrimas padeda abiem atvejais?
Esant inkstų infekcijai ar akmenligei, didesnis skysčių vartojimas yra dažnai rekomenduojamas (jei nėra šlapimo nutekėjimo blokados), nes tai padeda „išplauti” bakterijas. Stuburo skausmams skysčių kiekis tiesioginės įtakos neturi, tačiau tinkama hidratacija svarbi tarpslankstelinių diskų elastingumui.
Ar inkstų skausmą gali sukelti peršalimas?
Tiesiogiai „perpūsti inkstų” neįmanoma, nes jie giliai paslėpti. Tačiau šaltis gali susilpninti bendrą imunitetą, kas leidžia suaktyvėti bakterijoms, jau esančioms organizme, ir sukelti pielonefritą. Tuo tarpu nugaros raumenų uždegimas (miozitas) nuo skersvėjo yra labai dažnas reiškinys.
Diagnostiniai tyrimai: kas parodys tiesą?
Nors simptomai gali daug pasakyti, galutinę diagnozę patvirtina tik tyrimai. Jei kyla abejonių, gydytoja rekomenduoja atlikti šiuos veiksmus:
- Bendras šlapimo tyrimas (BŠT): Tai greičiausias ir informatyviausias būdas. Padidėjęs leukocitų skaičius, bakterijos, eritrocitai ar baltymas šlapime aiškiai rodo inkstų ar šlapimo takų problemą. Esant radikulitui, šlapimo tyrimas bus idealus.
- Kraujo tyrimas: C reaktyvusis baltymas (CRB) ir leukocitozė kraujyje parodys aktyvų uždegiminį procesą organizme.
- Inkstų echoskopija: Šis tyrimas leidžia vizualiai įvertinti inkstų dydį, struktūrą, pamatyti akmenis, cistas ar išsiplėtusius geldeles.
Kada būtina skubiai kreiptis į medikus
Svarbu suprasti, kad inkstų uždegimas nėra liga, kurią galima „išvaikščioti” ar išgydyti vien arbatomis. Negydomas pielonefritas gali pereiti į lėtinę formą, sukelti inkstų nepakankamumą ar net urosepsį (kraujo užkrėtimą), kuris kelia pavojų gyvybei. Tuo tarpu nugaros skausmas, nors ir labai nemalonus, retai būna mirtinai pavojingas.
Nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą, jei:
- Skausmą lydi aukšta temperatūra (virš 38°C), šaltkrėtis ar vėmimas.
- Šlapime pastebėjote kraujo.
- Skausmas yra nepakeliamas, nepadeda įprasti nuskausminamieji vaistai.
- Sutriko šlapinimasis arba visiškai negalite nusišlapinti.
- Esate nėščia (nėštumo metu inkstų infekcijos vystosi greičiau ir yra pavojingesnės).
Laiku atskirtas negalavimas ir tinkamai parinktas gydymas – antibiotikai infekcijai arba fizioterapija bei vaistai nuo uždegimo stuburui – yra raktas į greitą pasveikimą ir komplikacijų išvengimą.
