Angina, mediciniškai vadinama ūminiu tonzilitu, yra viena dažniausių gerklės ligų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria beveik kiekvienas. Tai nemaloni būklė, pasireiškianti stipriu skausmu ryjant, padidėjusiomis ir paraudusiomis tonzilėmis bei dažnai pakilusia temperatūra. Nors daugeliu atvejų organizmas su virusine infekcija sugeba susidoroti pats, svarbu gebėti atskirti, kada šiltos arbatos puodelis yra pakankama priemonė, o kada delsimas kreiptis į medikus gali sukelti rimtų komplikacijų. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip saugiai gydyti anginą namų sąlygomis, kokie metodai yra moksliškai pagrįsti ir kada vizitas pas gydytoją tampa būtinu žingsniu kelyje į sveikimą.
Kas yra angina ir kodėl ji kyla
Prieš pradedant gydymą, būtina suprasti ligos kilmę. Angina yra ryklės migdolų (tonzilių) uždegimas. Tonzilės yra tarsi mūsų imuninės sistemos vartai, kurie pirmieji susiduria su į organizmą patenkančiais virusais ir bakterijomis. Kai šie patogenai įveikia vietinę apsaugą, prasideda uždegiminis procesas.
Svarbiausia yra atskirti virusinę anginą nuo bakterinės (dažniausiai sukeliamos A grupės beta hemolizinio streptokoko). Virusinė angina yra dažnesnė, ji paprastai praeina savaime per 5–7 dienas. Bakterinė angina yra pavojingesnė, nes gali sukelti komplikacijas, tokias kaip pūliniai arba širdies bei inkstų pažeidimai, todėl jai gydyti dažniausiai reikalingi antibiotikai.
Veiksmingi pagalbiniai metodai gydymui namuose
Jei jaučiate, kad angina nėra sunki, o bendra savijauta patenkinama, galite taikyti simptomus lengvinančias priemones. Šie metodai padeda sumažinti skausmą ir pagreitinti gijimą, tačiau jie nėra skirti kovai su infekcijos priežastimi, jei ji yra bakterinė.
Skalavimas – auksinis standartas
Gerklės skalavimas yra bene pati efektyviausia priemonė mechaniniam patogenų šalinimui nuo tonzilių paviršiaus. Druskos tirpalas padeda sumažinti gleivinės paburkimą ir slopina uždegimą.
- Druskos ir sodos tirpalas: Į stiklinę šilto vandens įberkite pusę arbatinio šaukštelio druskos ir tiek pat sodos. Skalaukite gerklę 3–4 kartus per dieną. Tai padeda „ištraukti“ skysčius iš uždegusių audinių.
- Vaistažolių nuovirai: Medetkos, ramunėlės ir šalavijai pasižymi antiseptinėmis bei raminamosiomis savybėmis. Šalavijas ypač tinka, jei jaučiate stiprų gerklės „graužimą“.
Drėgmė ir poilsis
Sausas oras namuose yra didžiausias gerklės priešas. Jis dirgina jau ir taip jautrią gleivinę. Naudokite oro drėkintuvus arba tiesiog ant radiatorių uždėkite drėgnus rankšluosčius. Taip pat labai svarbu balsas – anginos metu venkite garsaus kalbėjimo ar dainavimo, leiskite balso stygoms ir ryklės raumenims pailsėti.
Kada tikrai reikia kreiptis į gydytoją
Daug žmonių daro klaidą laukdami, kol „praeis savaime“. Tačiau yra tam tikri raudoni įspėjamieji ženklai, rodantys, kad jūsų imuninė sistema pati nebesusitvarko. Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Temperatūra viršija 38,5 laipsnių ir nemažėja vartojant įprastus vaistus.
- Ant tonzilių atsirado aiškios baltos arba gelsvos apnašos (pūliai).
- Jaučiate stiprų skausmą, dėl kurio negalite nuryti seilių ar skysčių.
- Sunkiai kvėpuojate arba jaučiate, kad gerklė „užsidaro“.
- Skausmas tapo vienašalis – tai gali rodyti pūlinio susidarymą šalia tonzilės (paratonziliarinį abscesą).
- Jaučiate stiprų kaklo limfmazgių patinimą ir skausmą.
Gydytojas atliks tyrimus, įskaitant greitąjį streptokoko antigeno testą, kuris per kelias minutes parodys, ar būtini antibiotikai. Nekontroliuojamas antibiotikų vartojimas, kai angina yra virusinė, tik didina organizmo atsparumą vaistams, todėl visada pasikonsultuokite su specialistu.
Mityba ir skysčiai – svarbi gijimo dalis
Kai skauda gerklę, valgyti tampa tikru iššūkiu. Tačiau organizmui reikia jėgų kovoti su infekcija. Svarbiausia taisyklė – maistas neturi dirginti gleivinės. Venkite rūgščių (citrusinių vaisių), aštrių patiekalų, kietų produktų (skrebučių, traškučių), kurie gali mechaniškai subraižyti uždegusias tonziles.
Rinkitės minkštą, kambario temperatūros maistą: trintas sriubas, jogurtus, avižinę košę, virtas daržoves. Labai svarbu gerti daug skysčių. Šilta (ne karšta!) arbata su medumi ir citrina yra klasika, kuri tikrai veikia – medus padengia gerklės sieneles ir mažina dirginimą, o šiltas skystis gerina kraujotaką uždegimo vietoje.
Natūralios priemonės iš močiutės skrynios
Nors medicina pažengė į priekį, kai kurios senolių priemonės išlieka vertingos kaip papildomas gydymo metodas:
- Medus su propoliu: Propolis yra natūralus antibiotikas. Jį galima naudoti aerozolių pavidalu arba tirpinti burnoje. Tai padeda stabdyti bakterijų dauginimąsi.
- Česnakas ir svogūnas: Nors kvapas nėra malonus, šiuose produktuose esantys fitoncidai pasižymi stipriomis antimikrobinėmis savybėmis. Galite kramtyti mažą gabalėlį česnako arba įmaišyti jį į maistą.
- Šilti kompresai: Švelnus šiltas kompresas ant kaklo (ne tiesiai ant skydliaukės srities!) gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą. Svarbu: nenaudokite šildymo, jei yra pūlinė angina ir aukšta temperatūra, nes šiluma gali paspartinti pūliavimo procesą.
Svarbūs prevencijos žingsniai
Angina dažnai sugrįžta tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs arba kurie nuolat dirgino savo ryklę kitais būdais. Norėdami išvengti pasikartojančių ligų, turėtumėte peržiūrėti savo kasdienius įpročius:
Visų pirma, rūpinkitės burnos higiena. Dantų šepetėlyje kaupiasi bakterijos, todėl po anginos ar stipraus gerklės skausmo būtinai pakeiskite seną šepetėlį nauju. Antra, stiprinkite imuninę sistemą per subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir pakankamą miego trukmę. Trečia, jei rūkote – tai yra pagrindinis rizikos veiksnys lėtiniam tonzilitui vystytis. Tabako dūmai nuolat traumuoja gleivinę ir silpnina jos apsaugines funkcijas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie anginą
Kuo skiriasi virusinė angina nuo bakterinės?
Virusinė angina paprastai prasideda kartu su sloga, kosuliu ir akių paraudimu. Bakterinė angina dažniausiai atsiranda staiga, temperatūra pakyla labai aukštai, o slogos ar kosulio dažnai nėra. Be to, bakterinės anginos metu ant tonzilių aiškiai matomi pūliniai dariniai.
Ar galima gydyti anginą antibiotikais, jei juos turėjau likusius nuo praėjusio karto?
Tai yra griežtai draudžiama. Tik gydytojas gali nustatyti, ar angina yra bakterinė, ir paskirti tinkamą antibiotiką bei jo dozę. Netinkamai parinkti antibiotikai sukelia bakterijų atsparumą, o virusinės anginos atveju jie visiškai neveikia.
Kiek laiko turėčiau laukti, kol pamatysiu pagerėjimą?
Jei taikote namų gydymą, pagerėjimas turėtų pasijausti per 2–3 dienas. Jei po trijų dienų savijauta negerėja arba tampa blogesnė – nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją.
Ar reikia vartoti vaistus nuo temperatūros?
Vaistus (paracetamolį ar ibuprofeną) rekomenduojama vartoti tik tada, kai temperatūra kyla virš 38,5 laipsnių arba kai skausmas yra toks stiprus, kad neleidžia nuryti maisto. Šie vaistai taip pat turi priešuždegiminį poveikį, todėl padeda sumažinti gerklės patinimą.
Ar galima gerti šaltus gėrimus sergant angina?
Nuomonės skiriasi, tačiau daugelis šiuolaikinių gydytojų teigia, kad nedidelis kiekis ledų ar šaltas vanduo gali trumpam nuslopinti skausmą, veikdamas kaip vietinis anestetikas. Tačiau tai tinka tik tuo atveju, jei tai nekelia papildomo diskomforto.
Lėtinis tonzilitas – kas tai?
Jei angina kartojasi dažniau nei 3–4 kartus per metus, galima įtarti, kad liga tapo lėtine. Tokiu atveju tonzilės tampa nebe apsauginiu barjeru, o infekcijos šaltiniu. Lėtinis tonzilitas yra pavojingas, nes nuolatinis uždegiminis židinys organizme gali pažeisti sąnarius, širdį ir inkstus. Suaugusiems žmonėms, sergantiems lėtine angina, kartais gali būti pasiūlyta tonzilių šalinimo operacija (tonzilektomija), tačiau tai yra kraštutinė priemonė, taikoma tik išnaudojus visas kitas galimybes. Visada verta pasikonsultuoti su gydytoju otorinolaringologu, kuris atliks išsamią apžiūrą ir įvertins, ar reikalinga chirurginė intervencija, ar pakanka konservatyvaus gydymo bei stiprinimo priemonių.
