Niežai yra viena iš tų odos ligų, apie kurias vis dar vengiama garsiai kalbėti dėl vyraujančių mitų, jog tai tik nevalyvų žmonių problema. Tačiau realybė yra visai kitokia – niežine erke (Sarcoptes scabiei) užsikrėsti gali bet kas: viešajame transporte, sporto klube, mokykloje ar net matuojantis drabužius parduotuvėje. Tai itin užkrečiama parazitinė liga, sukelianti nepakeliamą niežulį, kuris ypač suintensyvėja vakare ir naktį. Nors diagnozė dažnai sukelia psichologinį diskomfortą ir baimę, gera žinia ta, kad šiuolaikinė medicina siūlo efektyvius būdus greitai atsikratyti šių parazitų. Svarbiausia – ne tik pasirinkti tinkamus vaistus, bet ir griežtai laikytis gydymo protokolo, nes net viena klaida gali lemti ligos atsinaujinimą.
Kaip atpažinti niežus prieš pradedant gydymą
Prieš bėgant į vaistinę, būtina įsitikinti, ar tikrai susidūrėte su niežais. Pagrindinis simptomas, skiriantis niežus nuo alergijos ar dermatito, yra specifinis niežulys. Jis tampa beveik nepakeliamas atsigulus į lovą ir sušilus kūnui. Taip yra todėl, kad niežinės erkės yra aktyviausios šiltoje aplinkoje.
Antrasis svarbus požymis – bėrimo vietos. Erkės mėgsta ploną ir švelnią odą, todėl bėrimai, pūslelės ar nukasymai dažniausiai atsiranda:
- Tarpupirščiuose;
- Riešo linkiuose;
- Pažastyse;
- Aplink bambą ir juosmenį;
- Lytinių organų srityje (ypač vyrams);
- Po krūtimis (moterims).
Kartais ant odos galima pastebėti ir pačius erkių takus – tai plonos, pilkšvos, vingiuotos linijos, kurias po oda išrausia patelės kiaušinėliams dėti. Jei pastebėjote šiuos simptomus, būtina pradėti gydymą nedelsiant, kad neužkrėstumėte artimųjų.
Geriausi vaistai nuo niežų: specialistų rekomendacijos
Vaistinėse galima rasti įvairių preparatų, tačiau dermatologai dažniausiai išskiria kelis pagrindinius vaistus, kurie įrodė savo efektyvumą klinikiniais tyrimais. Pasirinkimas priklauso nuo paciento amžiaus, odos būklės ir ligos sunkumo.
Permetrino tepalas (5%)
Tai šiuo metu dažniausiai Vakarų Europoje ir Lietuvoje rekomenduojamas „auksinio standarto” vaistas. Permetrinas yra sintetinis piretroidas, kuris veikia parazitų nervų sistemą, sukeldamas jiems paralyžių ir mirtį.
Kodėl jis populiarus?
Permetrinas pasižymi mažu toksiškumu žmonėms, nes greitai suskyla odoje ir minimaliai patenka į kraujotaką. Jį dažnai galima naudoti vaikams nuo 2 mėnesių amžiaus (pasitarus su gydytoju) bei nėščiosioms, jei nauda viršija riziką. Dažniausiai pakanka vieno ar dviejų aplikacijų kursų.
Benzilo benzoatas
Tai vienas seniausių ir laiko patikrintų vaistų, kuris vis dar plačiai naudojamas Rytų Europos šalyse. Jis yra pigesnis nei permetrinas, tačiau pasižymi specifiniu, aštriu kvapu ir gali labiau dirginti odą.
Veikimo principas panašus – jis toksiškas erkėms. Visgi, benzilo benzoato gydymo kursas yra sudėtingesnis. Dažnai jį reikia tepti kelias dienas iš eilės (pvz., 1 ir 4 dieną arba pagal kitą gydytojo nurodytą schemą), o tepant jaučiamas deginimo pojūtis, todėl jis mažiau tinka jautrią odą turintiems žmonėms ar mažiems vaikams.
Sieros tepalas
Nors atrodo kaip atgyvena, sieros tepalas (dažniausiai 6-33% koncentracijos) yra nepakeičiamas tam tikrose situacijose. Tai saugiausias pasirinkimas gydant kūdikius (iki 2 mėnesių), nėščias ar krūtimi maitinančias moteris, kurioms negalima skirti stipresnių cheminių preparatų.
Pagrindiniai trūkumai – labai nemalonus kvapas, tepalas tepa drabužius bei patalynę, o gydymo kursas trunka ilgiau (dažniausiai reikia teptis 3–5 vakarus iš eilės). Tačiau jo efektyvumas, kai naudojamas teisingai, yra labai aukštas.
Geriamasis Ivermektinas
Kai vietiniai tepalai nepadeda arba kai niežai yra labai išplitę (pvz., norvegiškųjų niežų atveju, kai susidaro storos erkių pilnos plutos), gydytojai skiria sisteminį gydymą tabletėmis. Ivermektinas yra stiprus antiparazitinis vaistas. Tai receptinis preparatas, kurį griežtai skiria tik gydytojas, įvertinęs paciento svorį ir būklę. Jis ypač naudingas slaugos namuose, kur sunku užtikrinti kokybišką kiekvieno paciento ištepimą kremu.
Didžiausia klaida – netinkamas vaistų naudojimas
Dauguma žmonių, kurie skundžiasi, kad vaistai „neveikia”, iš tiesų juos naudojo neteisingai. Niežinė erkė yra klastinga, todėl gydantis būtina laikytis griežto protokolo. Paprastas pasitepimas tik ten, kur niežti, yra tiesus kelias į nesėkmę.
Štai žingsnis po žingsnio instrukcija, kaip taisyklingai naudoti tepamus vaistus (pvz., permetriną ar benzilo benzoatą):
- Paruošimas: Prieš tepant vaistus, nusiprauskite po vėsiu dušu (karštas vanduo gali per daug išplėsti poras ir padidinti vaisto absorbciją į kraują) ir labai gerai nusausinkite odą. Oda turi būti vėsi ir sausa.
- Kirpkite nagus: Erkės ir jų kiaušinėliai dažnai slepiasi po nagais, nes kasydamiesi ten juos pernešate. Nukirpkite nagus trumpai.
- Tepimo zona: Suaugusiems vaistas tepamas nuo kaklo žemyn per visą kūną. Negalima praleisti nei milimetro. Būtina kruopščiai ištepti tarpupirščius, padus, lytinius organus, sritis po nagais, sėdmenų raukšlę. Vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms dažnai reikia tepti ir galvos odą, veidą (vengiant akių ir burnos srities) bei ausis.
- Laikas: Vaistas ant odos turi išbūti nurodytą laiką (permetrinas dažniausiai 8–12 valandų, benzilo benzoatas – pagal instrukciją). Geriausia teptis vakare prieš miegą.
- Rankų plovimas: Jei nusiplovėte rankas po tepimo, privalote jas vėl patepti. Tai dažniausia klaida – žmonės nusiplauna rankas ir erkės ant plaštakų išgyvena.
- Nuplovimas ir kartojimas: Praėjus nustatytam laikui, kruopščiai nusiprauskite. Labai dažnai gydytojai rekomenduoja procedūrą pakartoti po 7–10 dienų, kad būtų sunaikintos iš kiaušinėlių išsiritusios naujos erkės, kurios pirmo tepimo metu buvo atsparios.
Aplinkos dezinfekcija: be jos gydymas bus beprasmis
Net jei sėkmingai išnaikinsite erkes ant savo kūno, galite vėl užsikrėsti nuo savo patalynės ar drabužių. Niežinė erkė be žmogaus (šeimininko) gali išgyventi apie 3–4 dienas (esant didelei drėgmei – ir ilgiau). Todėl namų tvarkymas yra kritinė gydymo dalis.
Ką daryti su tekstilės gaminiais?
Visi drabužiai, patalynė ir rankšluosčiai, kurie buvo naudoti per paskutines 3–4 dienas, turi būti skalbiami ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje. Erkės žūsta aukštoje temperatūroje. Jei turite džiovyklę, išdžiovinkite skalbinius karščiausiu režimu.
Ką daryti su daiktais, kurių negalima skalbti?
Batai, paltai, minkšti žaislai ar vilnoniai megztiniai, kurių negalima skalbti karštame vandenyje, turi būti izoliuoti. Sudėkite juos į plastikinius maišus, sandariai užriškite ir palikite kambario temperatūroje (arba balkone) mažiausiai 4–5 dienoms (geriausia – savaitei). Erkės, negavusios maisto, žus.
Paviršiai ir baldai
Minkštus baldus, čiužinius ir kilimus rekomenduojama kruopščiai išsiurbti dulkių siurbliu. Siurblio maišelį po valymo būtina nedelsiant išmesti.
Niežulio valdymas po gydymo (Po-niežinis sindromas)
Vienas didžiausių pacientų nusivylimų – niežulys, kuris tęsiasi net ir sėkmingai atlikus gydymą. Svarbu suprasti, kad niežulį sukelia ne pačios gyvos erkės, o alerginė organizmo reakcija į jų baltymus, išmatas ir kiaušinėlius, likusius odoje.
Net ir išnaikinus parazitus, alerginė reakcija gali tęstis dar 2–4 savaites, o kartais ir ilgiau. Tai vadinama po-niežiniu niežuliu.
Kaip sau padėti šiuo laikotarpiu?
- Antihistamininiai vaistai: Gydytojas gali paskirti geriamų vaistų nuo alergijos, kurie sumažins niežulį ir padės užmigti naktį.
- Drėkinamieji kremai (Emolientai): Niežų vaistai dažnai labai išsausina odą, o sausa oda niežti dar labiau. Naudokite bekvapius drėkinamuosius kremus kelis kartus per dieną.
- Hormoniniai tepalai: Stipriam uždegimui ir niežuliui slopinti gydytojas gali laikinai paskirti kortikosteroidų tepalą.
Jei niežulys nepraeina po 4 savaičių arba atsiranda naujų bėrimų, tikėtina, kad gydymas buvo nesėkmingas arba įvyko pakartotinis užsikrėtimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar reikia gydytis visiems šeimos nariams, jei niežti tik vienam?
Taip, tai yra privaloma. Niežų inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) gali trukti iki 6 savaičių. Tai reiškia, kad jūsų partneris ar vaikas jau gali turėti erkių, bet dar nejausti niežulio. Jei nesigydys visa šeima vienu metu, jūs nuolat vienas kitą užkrėsite iš naujo („ping-pong” efektas).
Ar galiu užsikrėsti niežais nuo savo augintinio (šuns ar katės)?
Ne, žmonių niežus sukelia tik žmogaus specifinė erkė. Gyvūnai gali sirgti savo rūšies niežais, bet gyvūnų erkės ant žmogaus odos nesidaugina. Jos gali sukelti laikiną sudirginimą ar niežulį, tačiau savaime išnyksta per keletą dienų ir žmogui specifinio gydymo nereikia (tačiau augintinį gydyti būtina pas veterinarą).
Kiek laiko po gydymo aš vis dar esu užkrečiamas?
Jei gydymas atliktas teisingai (pvz., panaudojus permetriną), paprastai žmogus nebėra užkrečiamas jau kitą dieną po pilno vaisto nuplovimo. Tačiau dėl saugumo ir galimų klaidų rekomenduojama vengti glaudaus kontakto iki gydymo kurso pabaigos (įskaitant pakartotinį tepimą po savaitės).
Ar niežai gali praeiti savaime be vaistų?
Ne. Niežai yra progresuojanti liga. Be gydymo erkių skaičius ant kūno tik didės, simptomai stiprės, o rizika perduoti ligą kitiems išliks nuolatinė. Imunitetas pats erkių nesunaikina.
Komplikacijos ir kada būtina kreiptis į dermatologą
Nors niežai dažniausiai sėkmingai gydomi namuose, tam tikrais atvejais savigyda gali būti pavojinga. Viena dažniausių komplikacijų – antrinė bakterinė infekcija. Dėl nuolatinio kasymosi odoje atsiranda žaizdelių, pro kurias patenka stafilokokai ar streptokokai. Tai gali sukelti pūlinelinę (impetigo) ar net poodinio audinio uždegimą. Jei pastebėjote, kad bėrimai tapo pūlingi, oda paraudo, ištino ar pakilo temperatūra, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Kita rimta būklė – vadinamieji „norvegiškieji” arba luobiniai niežai. Tai ypač sunki ligos forma, pasireiškianti žmonėms su nusilpusiu imunitetu, senyvo amžiaus pacientams ar turintiems negalią. Šiuo atveju ant odos susidaro storos pleiskanų luobos, kuriose gali būti tūkstančiai erkių. Tokia forma yra itin užkrečiama, o vietiniai tepalai per storą odos sluoksnį dažnai neprasiskverbia, todėl reikalingas kompleksinis gydymas prižiūrint specialistams.
Galiausiai, jei kruopščiai laikėtės visų instrukcijų, atlikote aplinkos dezinfekciją, o simptomai po mėnesio vis dar vargina, vizitas pas dermatologą yra būtinas. Gali būti, kad niežulį sukelia nebe erkės, o išsivysčiusi egzema, kontaktinis dermatitas nuo vaistų arba psichologinis „parazitofobijos” reiškinys, kai žmogui atrodo, jog jis vis dar serga, nors liga jau įveikta. Tiksli diagnozė padės išvengti nereikalingo odos alinimo vaistais ir grąžins gyvenimo kokybę.
