Onkologinės ligos diagnozė dažniausiai supurto žmogaus ir jo artimųjų gyvenimą iš pagrindų. Be didžiulio psichologinio krūvio ir nerimo dėl sveikatos, atsiranda ir daugybė praktinių klausimų, susijusių su finansiniu stabilumu gydymo metu bei po jo. Gydymo procesas neretai būna ilgas, varginantis ir reikalaujantis didelių išlaidų, o galimybė dirbti tuo metu gali būti smarkiai apribota arba visiškai prarasta. Todėl natūraliai kyla klausimas: ar susirgus vėžiu priklauso neįgalumas ir kokios socialinės garantijos gali palengvinti šį sudėtingą laikotarpį? Nors pati diagnozė automatiškai negarantuoja neįgalumo statuso, Lietuvos teisinė bazė numato mechanizmus, kurie padeda onkologiniams pacientams gauti finansinę paramą ir socialines paslaugas, vertinant ne tik ligos faktą, bet ir jos poveikį žmogaus kasdienei veiklai bei darbingumui.
Kada onkologinė liga tampa pagrindu nustatyti negalią?
Svarbu suprasti esminį principą: neįgalumas (dabar vis dažniau vartojamas terminas – dalyvumo lygis) nustatomas ne vien dėl fakto, kad žmogui diagnozuotas vėžys, bet atsižvelgiant į tai, kaip liga ir jos gydymas paveikė organizmo funkcijas. Onkologinės ligos eiga gali būti labai įvairi – nuo ankstyvų stadijų, kurios sėkmingai išgydomos chirurginiu būdu ir minimaliai sutrikdo gyvenimo ritmą, iki sudėtingų, metastazavusių formų, reikalaujančių agresyvaus gydymo.
Vertinant asmens būklę, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (anksčiau žinoma kaip NDNT) atsižvelgia į šiuos pagrindinius kriterijus:
- Ligos stadija ir agresyvumas: Įvertinama naviko lokalizacija, išplitimas, metastazės ir prognozė.
- Gydymo metodai ir jų pasekmės: Chemoterapija, radioterapija ar sudėtingos operacijos dažnai sukelia šalutinius reiškinius (pvz., nuolatinį pykinimą, silpnumą, galūnių tirpimą, organų pašalinimą), kurie tiesiogiai riboja žmogaus galimybę dirbti ir savarankiškai pasirūpinti savimi.
- Funkciniai sutrikimai: Tai vienas svarbiausių aspektų. Vertinama, ar žmogus gali judėti, bendrauti, orientuotis aplinkoje, valdyti situacijas ir atlikti kasdienes užduotis.
- Recidyvo rizika: Net ir pasiekus remisiją, tam tikrą laiką gali būti nustatytas mažesnis dalyvumo lygis stebėsenai.
Dažniausiai aktyvaus gydymo metu (operacija, chemoterapija, spindulinis gydymas) pacientams nustatomas didesnis funkcijų sutrikimo laipsnis, nes gydymas sukelia laikiną, bet sunkų neįgalumą.
Dalyvumo lygio (darbingumo) nustatymo procesas
Norint gauti išmokas, būtina oficialiai nustatyti dalyvumo lygį. Šis procesas reikalauja tam tikro eiliškumo ir bendradarbiavimo su gydančiais gydytojais. Nors biurokratiniai procesai gali atrodyti painūs, žinant tikslią eigą, viskas tampa paprasčiau.
1. Kreipimasis į gydantį gydytoją
Pirmasis žingsnis – vizitas pas savo šeimos gydytoją arba gydantį onkologą. Gydytojas, įvertinęs, kad jūsų būklė atitinka kriterijus negaliai nustatyti (dažniausiai po gydymo kurso arba jo eigoje, kai aiškios ilgalaikės pasekmės), parengia siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Svarbu, kad medicininiuose dokumentuose būtų išsamiai aprašyta ne tik diagnozė, bet ir visi funkciniai sutrikimai, gretutinės ligos bei taikytas gydymas.
2. Prašymo pateikimas
Gavus gydytojo siuntimą (kuris dažniausiai pateikiamas elektroniniu būdu per E. sveikatą), pacientas arba jo atstovas turi pateikti prašymą agentūrai. Tai galima padaryti keliais būdais:
- Internetu per elektroninius valdžios vartus.
- Atvykus į agentūros teritorinį skyrių.
- Paštu (siunčiant registruotą laišką su notaro patvirtintomis kopijomis, jei reikia).
3. Vertinimo procedūra
Agentūros specialistai vertina pateiktus medicininius dokumentus. Daugeliu atvejų, ypač sergant sunkiomis onkologinėmis ligomis, pacientui pačiam atvykti į komisiją nereikia – sprendimas priimamas remiantis dokumentais. Tačiau, jei kyla neaiškumų dėl asmens savarankiškumo, gali būti atliekamas vertinimas namuose arba prašoma papildomos informacijos.
Kokios išmokos priklauso sergant vėžiu?
Nustačius dalyvumo lygį, asmuo įgyja teisę į finansinę paramą. Išmokų dydis ir rūšis priklauso nuo nustatyto procentinio lygio bei asmens socialinio draudimo stažo.
Netekto dalyvumo (darbingumo) pensija
Tai pagrindinė išmoka, kurią moka „Sodra“. Ji skiriama tiems asmenims, kurie turi sukaupę reikalaujamą darbo stažą. Išmokos dydis priklauso nuo:
- Nustatyto netekto dalyvumo procento (kuo daugiau procentų netekta, tuo didesnė išmoka).
- Asmens turimo darbo stažo.
- Asmens draudžiamųjų pajamų (kokią algą žmogus gavo prieš susergant).
Jeigu asmuo neturi minimalaus reikalaujamo stažo, jam gali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija. Jos dydis yra fiksuotas (bazinis) ir nepriklauso nuo buvusio atlyginimo, tačiau priklauso nuo nustatyto neįgalumo lygio.
Tikslinės kompensacijos
Onkologiniams pacientams, kurių būklė sunki, be pensijos gali būti skiriamos ir tikslinės kompensacijos. Jos skirtos padengti papildomas išlaidas, atsiradusias dėl negalios:
- Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija: Skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (žmogus visiškai negali savimi pasirūpinti, guli patale).
- Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija: Skiriama tiems, kam reikalinga kito asmens pagalba buityje, tačiau jie nėra visiškai prikaustyti prie lovos.
Terminai: kuriam laikui nustatomas neįgalumas?
Onkologinių ligų atveju neįgalumo terminai yra specifiniai. Skirtingai nei kai kurių lėtinių, nepagydomų ligų ar traumų (pvz., galūnės amputacijos) atveju, vėžys yra dinamiška liga. Todėl pirmąjį kartą neįgalumas dažniausiai nustatomas terminuotai – šešiems mėnesiams, vieneriems arba dvejiems metams.
Tai daroma dėl to, kad gydymo eigoje būklė gali keistis. Pavyzdžiui, po sėkmingos operacijos ir chemoterapijos kurso, pasiekus remisiją, žmogaus darbingumas gali atsistatyti. Pasibaigus nustatytam terminui, asmuo turi vėl kreiptis į gydytoją ir iš naujo pereiti vertinimo procedūrą. Jei liga progresuoja arba stebimos ilgalaikės negrįžtamos pasekmės, vėliau neįgalumas gali būti nustatomas ir neterminuotai (visam laikui), tačiau tai onkologijoje taikoma rečiau, dažniausiai tik esant itin sunkioms būklėms arba paliatyviai slaugai.
Papildomos naudos: POLA kortelė ir lengvatos
Be valstybinių išmokų, onkologiniai pacientai, turintys neįgalumo statusą, gali pasinaudoti ir kitomis lengvatomis. Viena svarbiausių iniciatyvų Lietuvoje – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) kortelė.
Ši kortelė yra nemokama ir suteikia daugybę nuolaidų bei privilegijų:
- Nuolaidos vaistinėse maisto papildams ir nereceptiniams vaistams.
- Nemokamos teisinės ir psichologinės konsultacijos.
- Nuolaidos kultūriniams renginiams (teatrams, koncertams).
- Nuolaidos transporto paslaugoms kai kuriuose miestuose.
Taip pat, turint neįgaliojo pažymėjimą, priklauso valstybės garantuojamos lengvatos: kompensuojami vaistai (pagal ligos kodą), transporto lengvatos važiuojant tolimojo susisiekimo autobusais bei traukiniais, lengvatos būsto pritaikymui (jei nustatytas toks poreikis).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu dirbti, jei man nustatytas neįgalumas dėl vėžio?
Taip, dirbti galima. Neįgalumo nustatymas automatiškai neatima teisės dirbti, nebent darbo sąlygos prieštarauja gydytojų rekomendacijoms arba sveikatos būklė to fiziškai neleidžia. Atvirkščiai, dirbantiems neįgaliesiems taikomas didesnis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), todėl „į rankas“ gaunamas atlyginimas gali padidėti.
Ar visiems onkologiniams ligoniams priklauso neįgalumas?
Ne, ne visiems. Jei vėžys diagnozuojamas labai ankstyvoje stadijoje (pvz., I stadija), sėkmingai išoperuojamas ir nesukelia liekamųjų reiškinių ar ilgalaikio darbingumo sutrikimo, neįgalumas gali būti ir nenustatytas. Vertinamas funkcinis organizmo pajėgumas, o ne pati diagnozė.
Kiek laiko užtrunka sprendimo priėmimas?
Gavusi visus reikiamus dokumentus, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra sprendimą turi priimti per 20 darbo dienų. Tačiau praktikoje, jei dokumentai užpildyti tvarkingai ir išsamiai, atsakymas dažnai gaunamas greičiau.
Kas nutinka su nedarbingumo pažymėjimu („biuleteniu“), kai nustatomas neįgalumas?
Jei asmuo turėjo ilgalaikį nedarbingumo pažymėjimą, nustačius neįgalumą (netekto dalyvumo lygį), ligos išmokos mokėjimas už „biuletenį“ paprastai nutraukiamas, ir pradedama mokėti netekto dalyvumo pensija. Šios dvi išmokos vienu metu dažniausiai nėra mokamos (išskyrus tam tikras išimtis trumpuoju periodu).
Sprendimo apskundimas ir pakartotinis vertinimas
Pasitaiko atvejų, kai pacientai nesutinka su agentūros priimtu sprendimu – pavyzdžiui, nustatytas per mažas netekto dalyvumo procentas, kuris neatitinka realios sveikatos būklės, arba neįgalumas apskritai neskiriamas. Tokiu atveju pacientas turi pilną teisę skųsti sprendimą.
Skundas turi būti pateiktas tai pačiai agentūrai per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Gavus skundą, atliekamas pakartotinis vertinimas, kurį vykdo Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Labai svarbu skunde aiškiai argumentuoti, kodėl nesutinkate su sprendimu, ir, jei įmanoma, pateikti papildomus medicininius įrodymus (pvz., naujus tyrimų rezultatus, gydytojų konsultantų išvadas apie pablogėjusią būklę), kurie galbūt nebuvo įtraukti į pirminį vertinimą. Taip pat verta žinoti, kad jei sveikatos būklė pablogėja nepasibaigus nustatytam neįgalumo terminui, galima kreiptis į šeimos gydytoją dėl naujo siuntimo ir būklės pervertinimo anksčiau laiko.
