Pastebėti, kad jūsų mylimas augintinis elgiasi neįprastai, dažnai tupi kraiko dėžutėje be rezultato ar gailiai kniaukia bandydamas atlikti gamtinius reikalus, yra vienas didžiausių kačių šeimininkų košmarų. Kačių vidurių užkietėjimas, mediciniškai vadinamas konstipacija, yra ganėtinai dažna problema, kuri gali prasidėti kaip nedidelis negalavimas, tačiau negydoma gali tapti rimta, gyvybei pavojinga būkle, vadinama megacolon (storiosios žarnos išsiplėtimu). Nors katės yra meistrės slėpti skausmą ir diskomfortą, akylas šeimininkas visada pastebės pokyčius. Svarbu suprasti, kad virškinimo sutrikimai nėra liga savaime – tai simptomas, rodantis, kad augintinio organizme kažkas veikia netinkamai, ar tai būtų netinkama mityba, dehidratacija, ar rimtesnės vidaus organų patologijos. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką turite žinoti apie šią problemą: nuo pirmųjų signalų atpažinimo iki saugių naminių priemonių ir situacijų, kai vizitas pas veterinarą yra neatidėliotinas.
Kaip atpažinti vidurių užkietėjimą: pagrindiniai simptomai
Daugelis šeimininkų klaidingai mano, kad jei nemato išmatų kraiko dėžutėje, tai vienintelis užkietėjimo požymis. Tačiau simptomų spektras yra kur kas platesnis. Sveika katė turėtų tuštintis bent kartą per 24–36 valandas. Jei šis procesas sutrinka, galite pastebėti šiuos elgesio ir fiziologinius pokyčius:
- Dažnas ir nesėkmingas lankymasis tualete: Katė nuolat lipa į kraiko dėžutę, ilgai ten kapstosi, tupi įsitempusi, tačiau nieko nepadaro arba palieka tik mažus, kietus ekskrementų gabalėlius.
- Garsinis diskomfortas: Tuštinimosi metu katė gali kniaukti, urgzti ar leisti kitus skausmą išduodančius garsus.
- Išmatų išvaizda: Jei katei pavyksta pasituštinti, išmatos būna labai sausos, kietos, primenančios akmenukus, kartais padengtos gleivėmis ar net krauju (dėl tiesiosios žarnos įtrūkimų).
- Vėmimas: Kai žarnynas perpildytas, katė gali pradėti vemti, dažniausiai nesuvirškintu maistu ar putomis, nes organizmas bando pašalinti toksinus ir sumažinti spaudimą.
- Pilvo jautrumas: Palietus katės pilvą, jis gali būti kietas, įsitempęs, o augintinis gali neleisti prisiliesti, rodyti agresiją ar bėgti šalin.
- Apetito praradimas ir letargija: Katė tampa mažiau aktyvi, daugiau miega, atsisako ėsti ar gerti.
Kodėl katinui užkietėjo viduriai? Dažniausios priežastys
Norint padėti augintiniui, būtina suprasti problemos šaknis. Vidurių užkietėjimas retai atsiranda be priežasties. Dažniausiai tai yra kelių veiksnių derinys, kurį galima koreguoti pakeitus gyvūno priežiūros rutiną.
Dehidratacija – pagrindinis priešas
Katės iš prigimties yra dykumų gyvūnai, todėl jų troškulio jausmas yra susilpnėjęs. Jos evoliuciškai pritaikytos gauti drėgmę iš grobio. Šeriant kates vien sausu maistu, jos dažnai negeria pakankamai vandens, kad kompensuotų drėgmės trūkumą. Dėl to storoji žarna, bandydama išsaugoti organizmo skysčius, sugeria per daug vandens iš išmatų, paversdama jas kietomis ir sunkiai pašalinamomis.
Netinkama mityba ir skaidulų trūkumas
Nors katės yra mėsėdės, tam tikras skaidulų kiekis jų mityboje yra būtinas normaliai žarnyno peristaltikai. Pigus, nekokybiškas maistas arba staigus raciono pakeitimas gali sutrikdyti virškinimą. Taip pat pavojinga duoti kaulų – jų skeveldros gali ne tik užkimšti žarnyną, bet ir jį sužaloti.
Plaukų gumulai (Trichobezoarai)
Katės yra švaruolės ir praleidžia daug laiko laižydamos savo kailį. Nuryti plaukai paprastai pasišalina su išmatomis, tačiau ilgaplaukėms katėms arba šėrimosi sezono metu plaukai gali susimesti į didelius gumulus žarnyne, sudarydami mechaninę kliūtį išmatoms judėti.
Kitos medicininės ir aplinkos priežastys
- Nutukimas: Antsvoris mažina fizinį aktyvumą ir lėtina žarnyno darbą.
- Skausmas: Vyresnės katės, kenčiančios nuo artrito, gali vengti tupėti kraiko dėžutėje dėl sąnarių skausmo, todėl sulaiko išmatas.
- Stresas: Nauja vieta, naujas gyvūnas namuose ar tiesiog nešvari kraiko dėžutė gali priversti katę „kentėti“, kas vėliau sukelia užkietėjimą.
Pirmoji pagalba namuose: ką galite padaryti patys?
Jei pastebėjote lengvus užkietėjimo simptomus (katė valgo, nėra vangi, bet nesituštino ilgiau nei parą), galite pabandyti padėti natūraliais būdais. Tačiau būkite atsargūs – niekada neduokite žmonėms skirtų vaistų ar klizmų be veterinaro nurodymo, nes daugelis jų (pavyzdžiui, turintys fosfatų) katėms yra toksiški.
Vandens suvartojimo didinimas
Tai svarbiausias žingsnis. Jei katė ėda tik sausą maistą, nedelsiant pasiūlykite kokybiško konservuoto (šlapio) maisto. Į konservus galite įpilti šiek tiek šilto vandens, padarydami „sriubą“. Tai padės suminkštinti žarnyno turinį. Taip pat verta investuoti į vandens fontanėlį – bėgantis vanduo kates traukia labiau nei stovintis dubenėlyje.
Skaidulų šaltiniai
Vienas populiariausių ir saugiausių naminių metodų – konservuotas moliūgas (be prieskonių ir cukraus). Įmaišykite pusę arbatinio šaukštelio trinto moliūgo tyrės į katės maistą 1-2 kartus per dieną. Moliūgas turi daug vandens ir skaidulų, kurios padeda suformuoti išmatas ir skatina žarnyno judesius.
Specialūs aliejai ir pastos
Veterinarijos vaistinėse galima įsigyti specialių pastų nuo plaukų sąvėlų (su salyklu), kurios taip pat veikia kaip lengvi laisvinamieji. Jos sutepa žarnyną ir padeda turiniui slysti lengviau.
Dėl aliejų naudojimo (pavyzdžiui, alyvuogių ar parafino) būtina pasitarti su veterinaru. Nors šaukštelis aliejaus gali padėti, netinkamai sugirdytas (per prievartą į burną) jis gali patekti į plaučius ir sukelti aspiracinę pneumoniją, kas yra mirtinai pavojinga. Geriau aliejų įmaišyti į maistą, jei katė sutinka jį ėsti.
Pavojinga klaida: vidurių užkietėjimas ar šlapimo takų obstrukcija?
Tai yra kritiškai svarbus momentas, ypač katinų (patinų) šeimininkams. Simptomai, kai katinas tupi dėžutėje, stinasi ir kniaukia, yra beveik identiški tiek vidurių užkietėjimui, tiek šlaplės užsikimšimui.
Šlapimo takų obstrukcija yra būklė, kai kristalai ar akmenys užkemša šlaplę ir gyvūnas negali pasišlapinti. Tai yra skubi, gyvybei pavojinga situacija – be pagalbos katinas gali mirti per 24–48 valandas dėl inkstų nepakankamumo ir toksinų susikaupimo kraujyje (uremijos).
Jei nesate 100% tikri, kad katė negali pasituštinti (pvz., matėte kietą išmatą), o ne pasišlapinti – nedelsdami važiuokite į kliniką. Palieskite kraiką – jei jis visiškai sausas, o katinas vis bando tūptis, rizikuoti ir gydyti „vidurių užkietėjimą“ namuose negalima.
Kada būtina skubėti pas veterinarą?
Nors lengvą užkietėjimą galima išspręsti dieta, tam tikri požymiai signalizuoja, kad namų priemonės nepadės arba situacija tapo kritinė:
- Katė nesituštino ilgiau nei 48 valandas.
- Augintinis vemia (ypač po bandymo ėsti ar atsigerti).
- Pastebimas kraujas išangės srityje arba kraike.
- Katė yra apatiška, slepiasi, atsisako maisto.
- Pilvas yra akivaizdžiai išpūstas ir skausmingas.
Uždelsus kreiptis pagalbos, žarnos gali negrįžtamai išsitempti (megacolon), prarasti gebėjimą susitraukti, ir tuomet gali prireikti sudėtingos operacijos ar net žarnos dalies šalinimo.
Veterinarinis gydymas: procedūros ir vaistai
Atvykus į kliniką, veterinaras pirmiausia apčiuops katės pilvą, kad įvertintų storosios žarnos prisipildymą. Dažnai atliekamas rentgeno tyrimas, siekiant nustatyti kamščio dydį ir vietą bei atmesti kaulų lūžius (dubens srityje) ar auglius, kurie galėtų spausti žarnyną.
Gydymas priklauso nuo būklės sunkumo:
- Skysčių terapija: Dehidratuotai katei po oda arba į veną lašinami skysčiai, kad suminkštintų žarnyno turinį iš vidaus.
- Klizmos: Profesionaliai atliekama klizma (šiltas vanduo, lubrikantai) padeda suminkštinti kietas išmatas. Tai daroma klinikoje, nes gyvūnas gali priešintis, o netinkamai atlikta procedūra gali sužaloti žarną.
- Rankinis išmatų šalinimas: Sunkiais atvejais, kai klizmos nepadeda, gyvūnui taikoma bendroji nejautra (narkozė) ir veterinaras rankiniu būdu pašalina sukietėjusias išmatas.
- Vaistai: Skiriami laisvinamieji preparatai (pvz., laktuliozė), kurie traukia vandenį į žarnyną, arba prokinetikai, skatinantys žarnyno judesius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie kačių virškinimą
Ar galiu duoti katei pieno nuo vidurių užkietėjimo?
Tai populiarus mitas, tačiau veterinarai to nerekomenduoja. Nors daugelis suaugusių kačių netoleruoja laktozės ir pienas joms sukelia viduriavimą (kas techniškai „atlaisvina“ vidurius), tai taip pat sukelia pilvo pūtimą, skausmą ir dar didesnę dehidrataciją dėl skysčių praradimo viduriuojant. Yra saugesnių priemonių.
Ar alyvuogių aliejus yra saugus katėms?
Nedidelis kiekis (pusė arbatinio šaukštelio) alyvuogių aliejaus, įmaišyto į maistą, nėra toksiškas ir gali padėti kaip lubrikantas. Tačiau tai yra riebalai, kurie gali sukelti kasos uždegimą (pankreatitą), jei bus naudojami per dažnai arba katė jautri riebalams. Geriau naudoti specializuotus preparatus.
Kaip žinoti, ar tai ne plaukų kamuoliai?
Plaukų kamuoliai dažnai sukelia vėmimą cilindro formos plaukų dariniais. Tačiau jei plaukai nukeliauja į žarnyną ir ten įstringa, simptomai tampa tokie patys kaip vidurių užkietėjimo. Profilaktinės pastos nuo sąvėlų padeda abiem atvejais.
Ar sausas maistas visada sukelia užkietėjimą?
Ne visada, bet jis yra rizikos veiksnys, jei katė mažai geria. Aukštos kokybės sausas maistas su probiotikais ir tinkamu ląstelienos kiekiu gali būti tinkamas, tačiau katėms, linkusioms į užkietėjimą, mišri arba drėgna mityba visada yra geresnis pasirinkimas.
Sveika ateitis prasideda nuo atidumo
Išsprendus ūmią problemą, svarbiausia užduotis – neleisti jai pasikartoti. Tai reiškia nuolatinį dėmesį katės gyvenimo būdui. Reguliarus šukavimas (ypač ilgaplaukių veislių), nuolatinis šviežio vandens prieinamumas (išdėliokite kelis dubenėlius skirtingose namų vietose), kokybiškas maistas ir švari kraiko dėžutė yra geriausia prevencija.
Jei jūsų katė yra vyresnio amžiaus ar turi lėtinių ligų (pvz., inkstų nepakankamumą), aptarkite su veterinaru profilaktinį laktuliozės ar specialių skaidulų papildų (pvz., gysločio luobelių) vartojimą. Stebėkite savo augintinio įpročius – kuo anksčiau pastebėsite, kad dingo kasdienė „dovanėlė“ kraiko dėžutėje, tuo lengviau ir greičiau galėsite padėti savo keturkojui draugui grįžti į laimingą ir komfortišką gyvenimą.
