Kiekvienas šuns šeimininkas bent kartą gyvenime susiduria su situacija, kai keturkojis draugas per pasivaikščiojimą ilgai tupi, stanginasi, tačiau rezultato arba nėra, arba jis labai menkas. Matyti kenčiantį augintinį yra sunku, o nežinojimas, kaip saugiai padėti, kelia papildomą stresą. Vidurių užkietėjimas, mediciniškai vadinamas konstipacija, yra viena dažniausių virškinimo trakto problemų, su kuriomis susiduria veterinarijos gydytojai. Nors dažnu atveju tai būna trumpalaikis negalavimas, kurį galima išspręsti paprastomis naminėmis priemonėmis, kartais tai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos bėdas. Svarbiausia šioje situacijoje – veikti apgalvotai, nenaudoti žmonėms skirtų vaistų be konsultacijos ir žinoti, kokie metodai iš tiesų padeda suminkštinti išmatas bei palengvinti tuštinimosi procesą, nepakenkiant gyvūno žarnynui.
Kaip atpažinti vidurių užkietėjimą ir kada sunerimti?
Prieš imantis bet kokių veiksmų viduriams laisvinti, būtina įsitikinti, kad šuo tikrai kenčia nuo vidurių užkietėjimo. Kartais šeimininkai sumaišo vidurių užkietėjimą su viduriavimu, kai šuo dažnai tupi, stanginasi, bet išteka tik keli lašai skysčio (tai vadinama tenesmu). Tikrojo vidurių užkietėjimo simptomai yra gana specifiniai ir lengvai pastebimi atidžiam šeimininkui.
Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad šuniui reikia pagalbos:
- Skausmingas tuštinimasis: Šuo inkščia, cypia arba nerimastingai sukiojasi bandydamas atlikti gamtinius reikalus.
- Sausos ir kietos išmatos: Jei pavyksta pasituštinti, išmatos primena kietus akmenukus, yra labai tamsios, jose gali matytis gleivių ar net kraujo pėdsakų dėl tiesiosios žarnos traumavimo.
- Dažnas ir nevaisingas stanginimasis: Gyvūnas tupi ilgiau nei įprastai, keičia vietas, tačiau niekas neišeina.
- Pilvo pūtimas ir kietumas: Palietus šuns pilvą, jis gali būti įsitempęs, o gyvūnas gali rodyti diskomfortą.
- Apetito stoka ir vangumas: Ilgiau užsitęsusi konstipacija sukelia bendrą intoksikaciją ir diskomfortą, todėl šuo gali atsisakyti ėsti ar žaisti.
Jei šuo nesituštino daugiau nei 48 valandas, tai jau laikoma rimta būkle, reikalaujančia skubaus dėmesio. Tačiau jei pastebėjote simptomus anksčiau, galima taikyti saugius metodus turiniui suskystinti.
Natūralūs ir saugūs būdai suskystinti vidurius namuose
Veterinarai pabrėžia, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo natūralių priemonių, kurios veikia švelniai. Tikslas yra padidinti drėgmės kiekį žarnyne ir suaktyvinti peristaltiką (žarnyno judesius).
1. Vandens kiekio didinimas
Dehidratacija yra dažniausia kietų vidurių priežastis. Kai organizmui trūksta skysčių, storoji žarna sugeria visą įmanomą vandenį iš maisto likučių, todėl išmatos tampa kietos ir sunkiai pasišalina. Norėdami tai ištaisyti:
- Paskatinkite šunį lakti daugiau vandens. Galite įpilti šlakelį nesūdyto vištienos sultinio į vandenį, kad jis taptų patrauklesnis.
- Sausą maistą pakeiskite konservais arba bent jau gausiai užpilkite sausą maistą šiltu vandeniu ir palaukite, kol jis išbrinks. Tai vienas efektyviausių būdų greitai padidinti skysčių suvartojimą.
2. Moliūgų tyrė – stebuklinga priemonė
Vienas geriausių ir veterinarų dažniausiai rekomenduojamų produktų yra natūrali moliūgų tyrė (be prieskonių ir cukraus). Moliūguose gausu ląstelienos ir vandens.
Kaip tai veikia? Ląsteliena pritraukia vandenį į žarnyną, suminkštindama išmatas, ir kartu didina tūrį, kas stimuliuoja žarnyno sieneles judėti. Mažam šuniui pakanka 1–2 arbatinių šaukštelių per dieną, dideliam – 1–2 valgomųjų šaukštų. Rezultatas dažniausiai pasimato per 24 valandas.
3. Aliejai ir riebalai
Riebalų pridėjimas į maistą gali padėti „sutepti“ žarnyną, tačiau čia reikia būti atsargiems. Per didelis aliejaus kiekis gali sukelti kasos uždegimą (pankreatitą), ypač jautresniems šunims.
- Alyvuogių arba kokosų aliejus: Nedidelis kiekis (šaukštelis) gali padėti, tačiau jie yra virškinami, todėl ne visada pasiekia storąją žarną, kad suveiktų kaip laisvinamieji.
- Parafino aliejus (vazelino aliejus): Tai yra mineralinis aliejus, kurio organizmas nepasisavina. Jis praeina per visą virškinimo traktą nepakitęs, sutepdamas išmatas ir žarnų sieneles. Tai yra medicininė priemonė, kurią reikėtų naudoti atsargiai, geriausia pasitarus su veterinaru dėl dozės, nes įkvėptas jis gali sukelti plaučių uždegimą.
4. Ląstelienos papildai (Psyllium husk)
Balkšvojo gysločio sėklų luobelės (angl. Psyllium husk) yra puiki priemonė lėtiniam vidurių užkietėjimui gydyti. Tai tirpi ląsteliena, kuri žarnyne virsta geliu, apgaubia išmatas ir leidžia joms lengviau slinkti žarnynu. Svarbu: duodant gysločio luobeles, būtina užtikrinti, kad šuo gertų daug vandens, kitaip efektas gali būti atvirkštinis – viduriai užkietės dar labiau.
Dažniausios klaidos, kurias daro šeimininkai
Bandydami padėti savo augintiniui, šeimininkai neretai padaro klaidų, kurios gali pabloginti situaciją ar net sukelti pavojų gyvybei. Žinojimas, ko nedaryti, yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir žinojimas, ką daryti.
Žmonėms skirtų vaistų naudojimas
Didžiausia klaida – duoti žmonėms skirtus laisvinamuosius vaistus be veterinaro nurodymo. Kai kurie preparatai, saugūs mums, gali būti toksiški šunims arba sukelti pernelyg stiprius spazmus, skausmą ir staigų viduriavimą, vedantį į pavojingą dehidrataciją.
Pieno produktai
Egzistuoja mitas, kad pienas laisvina vidurius. Nors dauguma suaugusių šunų netoleruoja laktozės ir pienas jiems išties sukelia viduriavimą, šis metodas yra žalingas. Pienas sukelia dujų kaupimąsi, pilvo pūtimą ir skausmą. Vietoj palengvėjimo, šuo jaus dar didesnį diskomfortą.
Kaulų davimas
Jei šuo kenčia nuo užkietėjimo, bet kokie kaulai (net ir žali) yra griežtai draudžiami. Kaulų atplaišos suformuoja kietą, cementą primenančią masę žarnyne, kuri gali sukelti visišką žarnų nepraeinamumą. Neretai būtent kaulų valgymas ir yra pirminė užkietėjimo priežastis.
Klizmų atlikimas namuose
Žmonėms skirtos mikroklizmos (pvz., su fosfatais) gali būti mirtinai pavojingos mažiems šunims ir katėms dėl elektrolitų balanso sutrikdymo. Be to, netinkamai atliekant klizmą mechaniškai, galima pažeisti tiesiąją žarną. Šią procedūrą turėtų atlikti tik veterinaras klinikoje.
Farmakologinė pagalba: kada reikalinga laktuliozė?
Jei natūralios priemonės, tokios kaip moliūgai ar padidintas skysčių kiekis, nepadeda per 24 valandas, veterinarai dažnai skiria laktuliozę. Tai sintetinis cukrus, kuris nėra virškinamas, bet storojoje žarnoje pritraukia vandenį (osmosinis veikimas) ir skatina tuštinimąsi.
Laktuliozė yra palyginti saugi priemonė, tačiau dozavimas yra individualus ir priklauso nuo šuns svorio. Per didelė dozė gali sukelti stiprų viduriavimą ir pilvo pūtimą. Paprastai rekomenduojama dozė yra apie 1 ml vaisto 5 kg kūno svorio, du-tris kartus per dieną, tačiau tikslų planą turi sudaryti specialistas, įvertinęs šuns būklę.
Fizinio aktyvumo svarba virškinimui
Neretai pamirštamas, bet itin svarbus veiksnys yra judėjimas. Sėslus gyvenimo būdas lėtina medžiagų apykaitą ir žarnyno peristaltiką. Ilgesnis, aktyvesnis pasivaikščiojimas gali būti būtent tai, ko reikia, kad „užvestumėte“ šuns virškinimo sistemą. Bėgiojimas ir žaidimai suaktyvina pilvo raumenis ir žarnyno susitraukimus, todėl dažnai šunys pasituština būtent po aktyvios veiklos lauke.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje skiltyje atsakome į konkrečius klausimus, kurie dažniausiai kyla šeimininkams susidūrus su šia problema.
Ar galiu duoti šuniui žmonių laisvinamųjų vaistų?
Ne, nebent tai konkrečiai nurodė veterinarijos gydytojas. Daugelis žmonių vaistų ingredientų yra nesaugūs šunims arba jų dozės yra visiškai netinkamos gyvūnams.
Kiek laiko šuo gali neišsituštinti, kol tai taps pavojinga?
Jei šuo nesituštino 24 valandas, verta pradėti stebėti ir taikyti namines priemones. Jei tai trunka 48 valandas ar ilgiau, arba jei šuo vemia, yra apatiškas – būtina skubiai vykti į kliniką.
Ar aliejus padeda, jei šuo prarijo svetimkūnį?
Jokiu būdu neduokite aliejaus ar laisvinamųjų, jei įtariate, kad šuo prarijo žaislą, kojinę ar didelį kaulą. Suaktyvėjusi žarnyno veikla stums svetimkūnį ir gali pradurti žarną. Tokiu atveju reikalingas rentgenas ir profesionali pagalba.
Ar vidurių užkietėjimas gali kartotis?
Taip, ypač vyresnio amžiaus šunims, tiems, kurie mažai juda arba turi problemų su prostata (patinams). Išsiplėtusi prostata gali spausti tiesiąją žarną ir mechaniškai trukdyti išmatoms pasišalinti.
Kokį maistą rinktis šuniui, linkusiam į užkietėjimą?
Rinkitės maistą, kuriame yra daugiau ląstelienos, arba specializuotą veterinarinę dietą „Gastrointestinal Biome“ ar „Fibre Response“. Taip pat svarbu į mitybą įtraukti daugiau drėgno maisto.
Profilaktika ir ilgalaikė žarnyno sveikata
Vienkartinis vidurių užkietėjimas gali pasitaikyti bet kuriam šuniui, tačiau jei ši problema tampa lėtinė, būtina keisti gyvūno gyvenimo būdą. Svarbiausia taisyklė – vengti kaulų šėrimo. Nors šunys juos mėgsta, kaulai yra dažniausia sunkių obstipacijų priežastis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į šuns kailį – ilgaplaukiai šunys, laižydami save, gali praryti daug plaukų, kurie žarnyne suformuoja kamščius. Reguliarus šukavimas ir specialios pastos nuo sąvėlų gali padėti išvengti šios problemos.
Vyresniems šunims, ypač nekastruotiems patinams, reguliarūs vizitai pas veterinarą prostatos patikrai yra būtini, nes tai dažna, bet neretai ignoruojama vidurių užkietėjimo priežastis. Galiausiai, nuolatinis šviežio vandens prieinamumas ir kokybiškas, subalansuotas maistas yra geriausia investicija į sklandų augintinio virškinimą. Stebėkite savo šuns tuštinimosi įpročius – jie yra vienas geriausių bendros sveikatos indikatorių.
