Susidūrimas su artimojo liga ar staiga pablogėjusia sveikatos būkle visada sukelia didelį emocinį stresą, kurį dar labiau apsunkina biurokratinė nežinomybė. Dažnas žmogus, staiga tapęs slaugytoju savo tėvams, seneliams ar sutuoktiniui, pasimeta tarp terminų, institucijų ir reikalingų dokumentų gausos. Nors Lietuvos socialinės apsaugos sistema numato įvairiapusę pagalbą – nuo finansinių išmokų iki socialinių darbuotojų vizitų į namus ar techninės pagalbos priemonių skyrimo – kelias iki šios paramos gavimo neretai atrodo kaip painus labirintas. Tačiau žinant tikslią veiksmų eigą, procesą galima gerokai paspartinti ir išvengti perteklinių vizitų pas gydytojus ar valdininkus. Šio gido tikslas – aiškiai, struktūruotai ir suprantamai paaiškinti, ką daryti nuo pirmosios dienos, kai supratote, jog artimajam reikalinga nuolatinė slauga ar priežiūra.
Pirmasis žingsnis: kreipimasis į šeimos gydytoją
Visas procesas be išimties prasideda gydymo įstaigoje. Net jei žmogaus būklė yra akivaizdžiai sunki (pavyzdžiui, po insulto, traumos ar dėl progresuojančios demencijos), valstybinės institucijos vadovaujasi tik oficialiais medicininiais įrašais. Todėl pirmiausia turite registruoti ligonį pas jo šeimos gydytoją. Jei pacientas negali pats atvykti į polikliniką, turite teisę išsikviesti gydytoją į namus arba konsultuotis nuotoliniu būdu dėl tolesnių veiksmų.
Vizito metu turite aiškiai įvardinti tikslą: norite nustatyti specialiuosius poreikius (slaugos arba priežiūros). Šeimos gydytojo užduotys šiame etape yra šios:
- Įvertinti bendrą paciento sveikatos būklę ir funkcinį savarankiškumą.
- Nukreipti pas reikiamus specialistus (neurologą, psichiatrą, chirurgą ar kt.), priklausomai nuo vyraujančios ligos.
- Užpildyti siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinoma kaip NDNT).
Svarbu žinoti, kad gydytojai turi paruošti išsamų medicininį išrašą. Kuo detaliau bus aprašyti funkciniai sutrikimai (pvz., „pacientas negali savarankiškai pavalgyti”, „sutrikusi orientacija erdvėje”, „reikalingos sauskelnės”), tuo tiksliau bus įvertintas poreikis. Jei ligonis buvo gydytas stacionare (ligoninėje), būtinai pateikite visus išrašus šeimos gydytojui.
Specialiųjų poreikių vertinimas: kas yra Barthel indeksas?
Kai šeimos gydytojas elektroniniu būdu išsiunčia dokumentus (forma E027/a) į vertinimo tarnybą, prasideda sprendimo priėmimo procesas. Šiame etape jums patiems niekur vykti nereikia, nebent tarnyba paprašytų papildomos informacijos. Svarbiausias rodiklis, lemiantis, kokio dydžio paramą gausite, dažniausiai yra funkcinio savarankiškumo vertinimas, atliekamas pagal Barthel indeksą arba kitus analogiškus klausimynus.
Vertinimo metu (kurį atlieka gydytojas arba socialinis darbuotojas, kartais atvykstantis į namus, o kartais – remiantis dokumentais) atsakoma į klausimus apie kasdienę veiklą:
- Ar asmuo gali pats pavalgyti?
- Ar gali nusiprausti ir pasinaudoti tualetu?
- Ar geba apsirengti ir nusirengti?
- Ar kontroliuoja tuštinimąsi ir šlapinimąsi?
- Ar gali pereiti iš lovos į kėdę?
- Ar gali savarankiškai judėti (vaikščioti ar važiuoti vežimėliu)?
Balų suma lemia, koks statusas bus suteiktas. Mažesnis balų skaičius reiškia didesnį nesavarankiškumą ir, atitinkamai, didesnę valstybės paramą. Todėl pildant klausimynus (jei jūsų to klausiama), būtina būti atviriems ir nepagrąžinti situacijos – jei senyvas žmogus „kartais“ nueina į tualetą, bet dažniausiai jam reikia pagalbos, tai turi būti akcentuojama kaip pagalbos poreikis.
Slauga ar priežiūra: esminiai skirtumai ir išmokų dydžiai
Lietuvoje dažnai painiojami du terminai: slauga ir priežiūra (pagalba). Nors buitinėje kalboje jie skamba panašiai, teisine ir finansine prasme tai yra skirtingi dalykai, lemiantys skirtingo dydžio tikslines kompensacijas.
Nuolatinės slaugos poreikis
Tai yra sunkesnė būklė. Ji nustatoma asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė, visą parą trunkanti specialistų ar artimųjų pagalba. Slaugos poreikis skirstomas į du lygius:
- Pirmojo lygio slaugos poreikis: tai pati sunkiausia būklė (asmuo visiškai nesikelia iš lovos, jam reikalinga gyvybinių funkcijų palaikymo aparatūra ar nuolatinė fizinė pagalba valgant, verčiantis). Išmoka šiuo atveju yra didžiausia.
- Antrojo lygio slaugos poreikis: asmuo turi labai ribotą judrumą ir savarankiškumą, jam nuolat reikia kito žmogaus pagalbos, tačiau būklė nėra kritiškai sunki kaip pirmuoju atveju.
Nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis
Šis statusas suteikiamas, kai žmogus yra iš dalies savarankiškas (gali pats pavalgyti ar judėti namuose), tačiau jam reikalinga pagalba tvarkant buitį, finansus, gaminant maistą ar orientuojantis aplinkoje. Dažnai tai taikoma senyvo amžiaus žmonėms su lengvesne demencija ar fizine negalia. Finansinė kompensacija už priežiūrą yra mažesnė nei už slaugą.
Svarbu žinoti, kad gavus sprendimą dėl specialiųjų poreikių, reikia kreiptis į „Sodrą” arba savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl išmokos skyrimo. Išmoka nėra automatiškai pervedama vien tik nustačius poreikį – būtina pateikti prašymą išmokėti pinigus.
Socialinės paslaugos į namus: kai artimųjų pagalbos neužtenka
Finansinė išmoka yra tik viena medalio pusė. Dažnai artimieji dirba ir negali visą dieną būti šalia ligonio. Tokiu atveju būtina kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją) arba socialinių paslaugų centrą dėl pagalbos į namus arba dienos socialinės globos.
Procesas atrodo taip:
- Kreipiatės į seniūnijos socialinį darbuotoją su prašymu.
- Socialinis darbuotojas atvyksta į namus įvertinti buities sąlygų ir realaus paslaugų poreikio.
- Nustatoma, kokios paslaugos reikalingos: maisto nupirkimas, namų tvarkymas, asmens higiena, vaistų suleidimas ar bendravimas.
- Pasirašoma sutartis.
Mokestis už šias paslaugas priklauso nuo asmens (ligonio) pajamų. Mažas pajamas gaunantiems asmenims paslaugos gali būti teikiamos nemokamai, o gaunantiems didesnes pensijas ar slaugos išmokas tenka dalinai prisidėti. Taip pat egzistuoja integrali pagalba – tai mobilios komandos (slaugytojo, slaugytojo padėjėjo, kineziterapeuto, masažuotojo), kurios atvyksta į namus ir teikia ne tik socialinę, bet ir medicininę pagalbą.
Techninės pagalbos priemonės: vežimėliai, lovos ir čiužiniai
Slaugant gulintį ar sunkiai judantį ligonį, specializuota įranga yra ne prabanga, o būtinybė, norint išsaugoti tiek ligonio, tiek slaugančiojo sveikatą. Valstybė kompensuoja didžiąją dalį šių priemonių per Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą (TPNC).
Populiariausios kompensuojamos priemonės:
- Funkcinės slaugos lovos (reguliuojamos pulteliu).
- Čiužiniai nuo pragulų (labai svarbu gulintiems ligoniams).
- Neįgaliojo vežimėliai (rankiniai ir elektriniai).
- Vaikštynės, ramentai, tualeto kėdės.
Norint gauti šias priemones, reikia šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto išrašo (forma 027/a), kuriame būtų nurodyta, kokia konkrečiai priemonė reikalinga. Su šiuo išrašu kreipiamasi į TPNC padalinį jūsų regione. Eilės kai kurioms priemonėms (pavyzdžiui, lovoms) gali būti ilgesnės, todėl rekomenduojama įrašyti ligonį į eilę kuo anksčiau.
Teisiniai aspektai: įgaliojimas ir veiksnumas
Dažnai pamirštamas, bet kritiškai svarbus aspektas – teisinis atstovavimas. Jei ligonis yra sąmoningas, primygtinai rekomenduojama kuo skubiau pasikviesti notarą (notarai vyksta į namus pas neįgaliuosius) ir pasirašyti notarinį įgaliojimą. Šis dokumentas leis jums tvarkyti banko sąskaitas, atsiimti pensiją, pasirašyti dokumentus „Sodroje” ar savivaldybėje ligonio vardu.
Jei ligonis dėl psichinės būklės (pvz., pažengusios demencijos ar Alzheimerio ligos) nebesuvokia savo veiksmų, notaras įgaliojimo nepatvirtins. Tokiu atveju laukia ilgesnis kelias – kreipimasis į teismą dėl neveiksnumo nustatymo ir globėjo paskyrimo. Tai būtina, kad galėtumėte teisėtai valdyti ligonio turtą ir priimti sprendimus už jį. Be teismo sprendimo net ir artimiausi giminaičiai negali disponuoti ligonio banko sąskaita, jei nėra išankstinio įgaliojimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek laiko užtrunka specialiųjų poreikių nustatymas?
Nuo dokumentų pateikimo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai, sprendimas paprastai priimamas per 15–20 darbo dienų. Tačiau visas procesas, įskaitant vizitus pas gydytojus, tyrimus ir dokumentų pildymą, realiai gali užtrukti nuo 1 iki 2 mėnesių.
Ar slaugos išmoka mokama atgaline data?
Taip. Jei jūsų prašymas patenkinamas, išmoka ir kompensacija skaičiuojama nuo tos dienos, kai šeimos gydytojas išsiuntė dokumentus į vertinimo tarnybą, o ne nuo sprendimo priėmimo dienos. Pirmąjį kartą gausite didesnę sumą, padengiančią laikotarpį, kol vyko vertinimas.
Ką daryti, jei nesutinku su nustatytu lygiu?
Jei manote, kad nustatytas poreikių lygis neatitinka realios ligonio būklės (pavyzdžiui, skirta priežiūra vietoj slaugos), turite teisę apskųsti sprendimą per 30 kalendorinių dienų. Skundą nagrinėja Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Svarbu pateikti papildomus argumentus ar naujus medicininius įrodymus.
Ar galiu gauti slaugos išmoką, jei ligonis gydomas slaugos ligoninėje?
Tai priklauso nuo situacijos. Jei ligonis guli valstybės finansuojamoje slaugos ligoninėje (kur paslaugos apmokamos iš PSDF biudžeto 120 dienų per metus), slaugos tikslinė kompensacija tuo laikotarpiu dažniausiai nėra mokama arba mokama tik dalis, nes valstybė jau apmoka asmens išlaikymą. Tačiau grįžus į namus, mokėjimas atnaujinamas pilna apimtimi.
Emocinė higiena ir atokvėpio paslauga slaugantiems
Straipsnio pabaigoje būtina paminėti patį slaugantįjį asmenį. Rūpinimasis sunkiu ligoniu 24 valandas per parą dažnai veda prie „sudegimo” sindromo, depresijos ir lėtinio nuovargio. Labai svarbu suprasti, kad negalite pasirūpinti artimuoju, jei patys palūšite. Lietuvoje vis plačiau prieinama laikino atokvėpio paslauga.
Ši paslauga leidžia artimiesiems laikinai (nuo kelių valandų iki kelių savaičių per metus) patikėti ligonio priežiūrą specialistams namuose arba institucijoje, kad slaugantysis galėtų pailsėti, išvykti atostogų ar tiesiog sutvarkyti asmeninius reikalus. Dėl šios paslaugos taip pat reikia kreiptis į savo savivaldybę. Be to, rekomenduojama ieškoti psichologinės pagalbos ar savitarpio pagalbos grupių, kurias organizuoja nevyriausybinės organizacijos (pvz., „Caritas“, „Raudonasis kryžius“ ar specifinių ligų asociacijos). Rūpestis savo psichologine sveikata yra ne egoizmas, o būtina sąlyga kokybiškai slaugai užtikrinti.
