Skrandžio veiklos sutrikimai yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šiuolaikinis žmogus kreipiasi į gydytojus gastroenterologus. Nuolatinis skubėjimas, nereguliari mityba, patiriamas stresas ir besaikis vaistų vartojimas palieka pėdsakus mūsų virškinamajame trakte. Neretai pajutę skrandžio skausmą ar diskomfortą, žmonės tai nurašo paprastam uždegimui ar „sunkesniam maistui“, tačiau po šiais simptomais gali slypėti skrandžio erozija. Tai būklė, kurią galima pavadinti tarpine stotele tarp paprasto gleivinės sudirginimo ir rimtos skrandžio opos. Nors erozija skamba mažiau grėsmingai nei opa, negydoma ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant kraujavimą. Todėl labai svarbu suprasti, kas iš tiesų vyksta mūsų organizme ir kaip laiku atpažinti siunčiamus signalus.
Kas tiksliai yra skrandžio erozija?
Skrandžio erozija – tai paviršinis skrandžio gleivinės pažeidimas (defektas), kuris nepasiekia gilesniojo raumeninio sluoksnio. Paprastai tariant, jei įsivaizduotume skrandžio sienelę kaip daugiasluoksnę struktūrą, erozija yra lyg įbrėžimas ar nubrozdinimas ant odos paviršiaus, tuo tarpu opa būtų gili žaizda, kertanti visus odos sluoksnius. Erozijos metu pažeidžiamas tik pats viršutinis epitelio sluoksnis, todėl gijimo procesas, tinkamai gydant, dažniausiai būna sėkmingas ir nepalieka randų.
Tačiau tai nereiškia, kad šią būklę galima ignoruoti. Erozijos dažnai būna daugybinės. Kai pažeidimų yra daug, jie sukelia uždegiminį atsaką, vadinamą eroziniu gastritu. Sveiko žmogaus skrandyje egzistuoja pusiausvyra tarp agresyvių veiksnių (druskos rūgšties, pepsino) ir apsauginių veiksnių (gleivių sluoksnio, bikarbonatų, geros kraujotakos). Kai ši pusiausvyra sutrinka agresyvių veiksnių naudai, rūgštis pradeda „graužti“ patį skrandžio audinį, suformuodama erozijas.
Pagrindinės priežastys: kodėl atsiranda erozijos?
Skrandžio erozija retai atsiranda be priežasties. Dažniausiai tai yra kompleksinis kelių veiksnių rezultatas. Norint sėkmingai gydyti ligą, būtina identifikuoti, kas ją sukėlė. Štai pagrindiniai rizikos faktoriai:
- Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas: Tai viena dažniausių priežasčių. Vaistai, tokie kaip ibuprofenas, diklofenakas, aspirinas ar ketoprofenas, slopina prostaglandinų – medžiagų, kurios apsaugo skrandžio gleivinę – gamybą. Ilgalaikis ar netaisyklingas šių vaistų vartojimas tiesiogiai žaloja skrandžio sieneles.
- Helicobacter pylori infekcija: Ši spiralės formos bakterija gyvena skrandžio gleivinėje ir išskiria toksinus, kurie sukelia lėtinį uždegimą bei erozijas. Manoma, kad didelė dalis pasaulio gyventojų yra šios bakterijos nešiotojai, tačiau ne visiems ji sukelia simptomus.
- Lėtinis stresas ir psichologinė įtampa: Streso metu organizme išsiskiria didelis kiekis kortizolio ir adrenalino, kurie gali sutrikdyti skrandžio kraujotaką ir padidinti rūgštingumą, taip susilpnindami apsauginį barjerą.
- Netinkama mityba ir žalingi įpročiai: Alkoholis yra stiprus tirpiklis, kuris tiesiogiai pažeidžia gleivinę. Rūkymas taip pat lėtina gijimo procesus ir didina rūgštingumą. Prie to prisideda aštrus, per karštas, rūkytas maistas bei nereguliarus valgymas.
- Refliuksas (tulžies refliuksas): Kartais į skrandį iš dvylikapirštės žarnos patenka tulžis. Ji veikia kaip stiprus detergentas ir gali chemiškai nudeginti skrandžio gleivinę, sukeldama erozijas.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Skrandžio erozijos klastingumas slypi tame, kad pradinėse stadijose ji gali būti besimptomė arba simptomai gali būti labai neryškūs, primenantys paprastą nevirškinimą. Tačiau ligai progresuojant, požymiai tampa ryškesni. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos organizmo signalus:
Skausmas epigastriumo srityje
Tai dažniausias simptomas. Skausmas paprastai jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje, po krūtinkauliu. Jis gali būti įvairaus pobūdžio: nuo maudžiančio ir buko iki aštraus, deginančio. Būdinga tai, kad skausmas dažnai sustiprėja tuščiu skrandžiu („alkio skausmai“) arba praėjus 1–2 valandoms po valgio, kai skrandyje padidėja rūgštingumas.
Deginimo pojūtis (rėmuo)
Daugelis pacientų skundžiasi nuolatiniu rėmens graužimu. Tai rodo padidėjusį skrandžio rūgštingumą ir galimą rūgšties atpylimą į stemplę, kas dažnai lydi erozinius procesus.
Virškinimo sutrikimai (dispepsija)
Pacientai dažnai jaučia sunkumą skrandyje net ir suvalgius nedidelį kiekį maisto. Gali pasireikšti pilvo pūtimas, raugėjimas rūgščiu turiniu arba oru, pykinimas, o kartais ir vėmimas.
Kraujavimo požymiai
Tai yra rimčiausias erozijos (ypač hemoraginės erozijos) simptomas. Jei erozija pažeidžia kraujagyslę, gali prasidėti kraujavimas. Apie tai gali liudyti:
- Vėmimas su kraujo priemaišomis arba „kavos tirščių“ pavidalo turiniu.
- Juodos, dervos konsistencijos išmatos (melena).
- Bendras silpnumas, blyškumas ir mažakraujystės (anemijos) požymiai kraujo tyrimuose.
Diagnostikos eiga: kaip nustatoma liga?
Vien tik pagal simptomus tiksliai diagnozuoti skrandžio erozijos neįmanoma, nes panašiais požymiais pasižymi ir opaligė, ir funkcinė dispepsija, ir net onkologiniai susirgimai. Todėl gydytojas gastroenterologas privalo atlikti instrumentinius tyrimus.
Pagrindinis ir pats informatyviausias tyrimas yra gastroskopija (ezofagogastroduodenoskopija). Procedūros metu per burną įvedamas lankstus vamzdelis su vaizdo kamera. Tai leidžia gydytojui savo akimis įvertinti skrandžio gleivinės būklę, pamatyti paraudimus, erozijas, jų skaičių, dydį ir vietą.
Gastroskopijos metu dažniausiai atliekama ir biopsija – paimamas mažas audinio gabalėlis. Tai būtina norint:
- Nustatyti, ar skrandyje yra Helicobacter pylori bakterija (atliekamas ureazės testas).
- Atmesti onkologinius susirgimus, nes kartais vėžinės ląstelės gali slėptis po erozijos vaizdu.
Papildomai gali būti atliekami bendras kraujo tyrimas (siekiant įvertinti, ar nėra mažakraujystės dėl slapto kraujavimo) ir išmatų tyrimas dėl slapto kraujavimo.
Gydymo metodai ir vaistai
Skrandžio erozijos gydymas yra kompleksinis procesas, kurio tikslas – ne tik užgydyti esamus pažeidimus, bet ir pašalinti priežastį, kad liga neatsinaujintų. Gydymo trukmė priklauso nuo erozijų gylio ir kiekio, tačiau dažniausiai užtrunka nuo 2 iki 4 savaičių.
Medikamentinis gydymas paprastai apima:
- Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): Tai pagrindiniai vaistai (pvz., omeprazolis, pantoprazolis, ezomeprazolis), kurie efektyviai slopina druskos rūgšties gamybą skrandyje. Sumažėjęs rūgštingumas leidžia gleivinei greičiau regeneruoti.
- Antibiotikai: Skiriami tik tuo atveju, jei tyrimų metu nustatyta Helicobacter pylori infekcija. Paprastai taikoma kombinuota terapija iš dviejų skirtingų antibiotikų.
- Citoprotektoriai ir antacidai: Vaistai, kurie padengia skrandžio sieneles apsaugine plėvele (pvz., bismuto preparatai, sukralfatas) arba neutralizuoja rūgštį (magnio ir aliuminio druskos). Jie mažina skausmą ir apsaugo pažeistas vietas nuo tolesnio dirginimo.
- Prokinetikai: Jei pacientą vargina pykinimas ar sulėtėjęs virškinimas, gali būti skiriami vaistai, gerinantys skrandžio motoriką.
Svarbu paminėti, kad gydymo metu būtina nutraukti arba griežtai apriboti NVNU (skausmą malšinančių vaistų) vartojimą. Jei jų vartojimas yra gyvybiškai būtinas (pvz., sergant artritu), gydytojas turi parinkti saugesnes alternatyvas arba skirti juos kartu su skrandį apsaugančiais vaistais.
Mityba sergant skrandžio erozija
Jokie vaistai nebus veiksmingi, jei pacientas toliau dirgins skrandį netinkamu maistu. Dieta sergant eroziniu gastritu yra gydymo pagrindas. Mityba turi būti tausojanti: mechaniniu, cheminiu ir terminiu požiūriu. Tai reiškia, kad maistas neturi būti per kietas, per aštrus ar per karštas.
Rekomenduojami maisto produktai:
- Gleivingos košės (avižų, ryžių, grikių), virtos vandenyje arba su nedideliu kiekiu pieno.
- Trintos daržovių sriubos (bulvių, morkų, moliūgų), vengiant stiprių mėsos sultinių.
- Liesa mėsa (vištiena, kalakutiena, triušiena) ir žuvis – virta garuose arba troškinta.
- Kiaušiniai (virti minkštai arba garinis omletas).
- Termiškai apdorotos daržovės ir saldūs vaisiai (geriausia kepti orkaitėje be riebalų, pvz., kepti obuoliai).
- Džiūvėsėliai, vakarykštė balta duona.
Griežtai vengtini produktai:
- Aštrūs prieskoniai, actas, garstyčios, majonezas.
- Rūkyta, sūdyta, marinuota mėsa ir žuvis.
- Riebus maistas, kepti patiekalai.
- Šviežia, šilta duona, mielinės bandelės.
- Stipri kava, gazuoti gėrimai, alkoholis.
- Rūgštūs vaisiai ir uogos (citrusiniai vaisiai, spanguolės), pomidorai.
- Šokoladas (skatina refliuksą).
Valgyti rekomenduojama dažnai (5–6 kartus per dieną) nedidelėmis porcijomis. Maistas turi būti gerai sukramtytas, kad skrandžiui tektų kuo mažesnis krūvis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar skrandžio erozija gali virsti vėžiu?
Pati savaime erozija nėra vėžys ir tiesiogiai į jį neperauga. Erozija yra paviršinis pažeidimas, kuris užgyja be randų. Tačiau, jei eroziją sukelia Helicobacter pylori infekcija ir ji perauga į lėtinį atrofinį gastritą, vėžio rizika ateityje gali padidėti. Todėl svarbu laiku gydyti infekciją.
Kiek laiko užtrunka erozijos gydymas?
Ūminės erozijos, pradėjus tinkamą gydymą ir laikantis dietos, dažniausiai užgyja per 10–14 dienų. Lėtinės erozijos gali gydyti ilgiau – nuo kelių savaičių iki mėnesio ar ilgiau, priklausomai nuo priežasties pašalinimo sėkmės.
Ar galiu gerti kavą, jei man nustatyta skrandžio erozija?
Gydymo metu (ūmiuoju periodu) kava yra griežtai nerekomenduojama, nes kofeinas skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, kas dirgina pažeistą gleivinę. Pasveikus, kavą galima vartoti saikingai, geriausia su pienu ir ne tuščiu skrandžiu.
Kaip atskirti eroziją nuo opos?
Pagal simptomus atskirti sunku, nes jie labai panašūs (skausmas, diskomfortas). Pagrindinis skirtumas yra gylis: erozija pažeidžia tik paviršių, o opa – gilesnius sluoksnius. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas atlikęs endoskopinį tyrimą.
Ar liaudies medicina gali padėti išgydyti eroziją?
Kai kurios liaudiškos priemonės, pavyzdžiui, linų sėmenų nuoviras, šaltalankių aliejus ar ramunėlių arbata, gali padėti nuraminti gleivinę ir paspartinti gijimą. Tačiau jos turėtų būti naudojamos tik kaip pagalbinė priemonė šalia gydytojo paskirto gydymo, o ne vietoj jo. Prieš vartojant bet kokias žoleles, būtina pasitarti su specialistu.
Ilgalaikė prevencija ir gyvenimo būdas
Sėkmingai užgydžius erozijas, darbas nesibaigia. Norint išvengti ligos pasikartojimo, būtina peržiūrėti savo gyvenimo būdą. Skrandžio gleivinė yra itin jautri mūsų emocinei būsenai ir kasdieniams įpročiams. Vienas svarbiausių prevencijos žingsnių – streso valdymas. Nuolatinė įtampa verčia skrandį gaminti perteklinį rūgšties kiekį, todėl poilsio režimas, miego higiena ir gebėjimas atsipalaiduoti yra ne mažiau svarbūs nei vaistai.
Taip pat reikėtų atsargiai vertinti bet kokių vaistų vartojimą. Jei tenka vartoti nuskausminamuosius, visada pasitarkite su vaistininku ar gydytoju dėl jų poveikio skrandžiui ir, jei reikia, vartokite juos su apsauginiais preparatais. Galiausiai, reguliari mityba turėtų tapti įpročiu, o ne laikina priemone. Venkite ilgų pertraukų tarp valgių, nevalgykite vėlai vakare ir atsisakykite rūkymo. Rūpinimasis savo virškinamojo trakto sveikata yra investicija į bendrą gerą savijautą ir darbingumą, leidžianti išvengti kur kas rimtesnių komplikacijų ateityje.
