Kiekvienas šeimininkas, auginantis garbaus amžiaus keturkojį, anksčiau ar vėliau susiduria su lėtėjančiu augintinio gyvenimo ritmu ir besikeičiančia sveikatos būkle. Viena dažniausių, tačiau neretai ignoruojamų problemų, kankinančių senjorus šunis, yra vidurių užkietėjimas. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip nedidelis nepatogumas, vyresniame amžiuje sutrikusi žarnyno peristaltika gali signalizuoti apie rimtas, kartais net gyvybei pavojingas būkles. Seno šuns organizmas yra trapesnis, o jo rezervai kovoti su toksinais ar skausmu – gerokai mažesni nei jauno gyvūno. Todėl pastebėjus, kad jūsų ištikimas draugas sunkiai tuštinasi arba to nedaro visai, būtina reaguoti operatyviai, tačiau apgalvotai, vadovaujantis veterinarijos specialistų rekomendacijomis, o ne tik liaudies medicina.
Kaip atpažinti problemą: simptomai, kurių negalima ignoruoti
Vidurių užkietėjimas (konstipacija) nėra vien tik tuštinimosi nebuvimas. Tai procesas, kurio metu išmatos žarnyne tampa kietos, sausos ir sunkiai pašalinamos. Atidūs šeimininkai problemą gali pastebėti dar prieš tai, kai situacija tampa kritinė. Štai pagrindiniai požymiai, rodantys, kad jūsų senjorui reikia pagalbos:
- Stanginimasis be rezultato: Šuo bando tuštintis, pritupia, stanginasi, tačiau nieko neįvyksta arba pasirodo tik labai mažas kiekis išmatų.
- Sausos, kietos išmatos: Jei pavyksta pasituštinti, išmatos primena kietus akmenukus, yra tamsios spalvos ir itin sausos.
- Skausmo požymiai: Tuštinimosi metu šuo gali inkšti, drebėti, dažnai keisti vietą ar onatūraliai išriesti nugarą.
- „Važiavimas“ ant sėdmenų: Kartais šunys bando palengvinti diskomfortą trindami užpakalį į žemę (nors tai dažnai siejama su analinėmis liaukomis, tai gali būti ir užkietėjimo požymis).
- Bendras vangumas: Apetito praradimas, pilvo pūtimas ir nenoras judėti dažnai lydi užsitęsusį vidurių užkietėjimą.
Kodėl seniems šunims tai nutinka dažniau?
Suprasti priežastis yra pirmas žingsnis į sėkmingą problemos sprendimą ir prevenciją. Seno šuns organizme vyksta fiziologiniai pokyčiai, kurie tiesiogiai veikia virškinimo traktą.
Lėtėjanti medžiagų apykaita ir mažesnis aktyvumas
Senstant lėtėja viso organizmo, įskaitant ir žarnyno, raumenų tonusas. Peristaltika (žarnyno susitraukimai, stumiantys turinį) tampa vangesnė. Be to, seni šunys juda mažiau. Fizinis aktyvumas yra natūralus žarnyno veiklos stimuliatorius – kuo mažiau šuo vaikšto, tuo lėčiau juda maistas jo virškinamuoju traktu. Kuo ilgiau išmatos užsibūna storojoje žarnoje, tuo daugiau vandens iš jų absorbuojama atgal į organizmą, todėl jos tampa kietos kaip betonas.
Dehidratacija ir inkstų ligos
Daugelis senų šunų kenčia nuo lėtinio inkstų nepakankamumo ar kitų ligų, kurios lemia didesnį skysčių netekimą. Net jei šuo daug laka, jo organizmas gali būti dehidratuotas ląstelių lygmenyje. Trūkstant drėgmės, organizmas taupo vandenį siurbdamas jį iš žarnyno turinio, o tai tiesiogiai lemia vidurių užkietėjimą.
Sąnarių ir stuburo skausmai
Tai dažnai pamirštama priežastis. Artritas, klubo sąnario displazija ar stuburo išvaržos sukelia didelį skausmą, kai šuniui reikia pritūpti tuštintis. Norėdamas išvengti skausmo, šuo stengiasi sulaikyti išmatas kiek įmanoma ilgiau. Tai sukuria užburtą ratą: sulaikytos išmatos kietėja, o vėliau pasituštinti tampa dar skausmingiau.
Prostatos problemos patinams
Nekastruotiems vyresnio amžiaus patinams dažnai padidėja prostata. Ji yra po tiesiąja žarna ir padidėjusi gali mechaniškai spausti žarną, susiaurindama praėjimą išmatoms. Tai sukelia vadinamąją „plokščiųjų išmatų“ formą arba visišką blokadą.
Pirmoji pagalba namuose: saugūs būdai
Jei šuo jaučiasi gana gerai, nėra vėmimo ir vidurių užkietėjimas trunka mažiau nei parą, galite pabandyti padėti jam naminėmis priemonėmis. Tačiau būkite atsargūs – tai tinka tik lengvais atvejais.
- Padidinkite skysčių kiekį: Paskatinkite šunį lakti. Galite į vandenį įpilti šiek tiek nesūdyto vištienos sultinio arba duoti konservuoto maisto, praskiesto šiltu vandeniu („sriubytės“ konsistencijos).
- Moliūgų tyrė: Tai vienas geriausių natūralių vaistų. Virtas arba garuose ruoštas moliūgas (be druskos, cukraus ar prieskonių) turi daug skaidulų ir vandens. Vidutinio dydžio šuniui galima duoti 1-2 valgomuosius šaukštus su maistu.
- Lengvas judėjimas: Jei šuo gali vaikščioti, išveskite jį į ilgesnį, bet lėtą pasivaikščiojimą. Judėjimas masažuoja vidaus organus ir skatina žarnyno veiklą.
- Psyllium luobelės: Balkšvojo gysločio sėklų luobelės yra puikus tirpių skaidulų šaltinis. Jos pritraukia vandenį į žarnyną ir suminkština išmatas. Būtina vartoti su daug vandens ir tik pasitarus dėl dozės.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą?
Naminis gydymas turi savo ribas. Yra situacijų, kai delsimas gali kainuoti gyvybę. Senam šuniui vidurių užkietėjimas gali greitai komplikuotis į megacolon (storosios žarnos išsiplėtimą ir funkcijos praradimą) arba žarnų nepraeinamumą.
Kreipkitės į kliniką, jei:
- Šuo nesituštino ilgiau nei 48 valandas.
- Pastebėjote vėmimą (tai gali rodyti visišką žarnyno blokadą).
- Šuo yra apatiškas, atsisako maisto.
- Išmatose matote kraują arba gleives.
- Šuo stanginasi, bet rėkia iš skausmo.
- Pilvas yra kietas ir skausmingas liečiant.
Veterinaras atliks apžiūrą, įskaitant rektalinį tyrimą, ir dažniausiai rekomenduos rentgeno nuotrauką, kad įvertintų išmatų sankaupas bei kaulų būklę. Gydymas gali apimti skysčių terapiją (lašelines), klizmas (atliekamas tik profesionalų!), specialius laisvinamuosius vaistus (pvz., laktuliozę) ar net operaciją, jei priežastis yra auglys ar išvarža.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu duoti savo šuniui žmonėms skirtų laisvinamųjų vaistų?
Jokiu būdu neduokite žmonėms skirtų vaistų nepasitarę su veterinaru. Kai kurie preparatai gali būti toksiški šunims arba sukelti pernelyg stiprius spazmus, kurie senam gyvūnui yra pavojingi. Pavyzdžiui, kai kurios klizmos turi fosfatų, kurie mažiems šunims gali būti mirtini.
Ar pienas padeda užkietėjus viduriams?
Nors pienas turi laktozės, kurios šunys dažnai netoleruoja, ir tai gali sukelti viduriavimą, tai nėra saugus gydymo būdas. Pienas gali sukelti stiprų pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir skausmingus spazmus, kas tik pablogins senjoro savijautą.
Ar aliejus padeda, jei įmaišysiu jo į maistą?
Augaliniai aliejai (alyvuogių, saulėgrąžų) virškinamajame trakte susigeria dar nepasiekę storosios žarnos, todėl kaip laisvinamieji veikia prastai. Tačiau per didelis riebalų kiekis senam šuniui gali išprovokuoti pankreatitą (kasos uždegimą). Vienintelis aliejus, kuris neįsisavinamas ir sutepa žarnyną, yra vazelino aliejus (parafinas), tačiau jį naudoti reikia atsargiai, kad šuo jo neįkvėptų į plaučius.
Kiek laiko šuo gali išbūti nesituštinęs?
Dauguma šunų tuštinasi 1-2 kartus per dieną. Jei šuo nesituštino 24 valandas, tai jau signalas stebėti. 48 valandos yra riba, kai būtina kreiptis į veterinarą, ypač kalbant apie senyvo amžiaus gyvūnus.
Mitybos korekcijos ir ilgalaikė prevencija
Jei pavyko įveikti ūmų vidurių užkietėjimą, jūsų tikslas – užtikrinti, kad tai nepasikartotų. Senjorams šunims reikalinga specifinė priežiūra. Pirmiausia, peržiūrėkite mitybą. Sausas maistas dažnai yra pagrindinis „sausų vidurių“ kaltininkas. Apsvarstykite galimybę pereiti prie konservuoto maisto arba mirkyti sausą maistą šiltame vandenyje. Tai užtikrins papildomą skysčių kiekį kiekvieno valgio metu.
Skaidulos yra raktas į reguliarų tuštinimąsi. Veterinarinės dietos, skirtos virškinimo problemoms spręsti („Gastrointestinal“ arba „Fiber Response“ tipo), dažnai yra geriausias sprendimas, nes jose subalansuotas tirpių ir netirpių skaidulų santykis. Netirpios skaidulos didina išmatų tūrį ir skatina judėjimą, o tirpios – minkština turinį.
Taip pat nepamirškite valdyti lėtinio skausmo. Jei jūsų šuo serga artritu, reguliarus nuskausminamųjų vaistų vartojimas (pagal veterinaro paskyrimą) ir sąnarių papildai gali padėti jam lengviau užimti tuštinimosi pozą. Tai sumažins baimę tuštintis ir padės išvengti sąmoningo išmatų sulaikymo. Reguliari, bet ne per daug intensyvi mankšta taip pat išliks vienu svarbiausių veiksnių, palaikančių sveiką žarnyno motoriką senatvėje.
