Skrandžio vėžys yra viena iš tų ligų, kuri ilgą laiką gali vystytis nepastebimai, todėl ankstyvas jos atpažinimas turi itin didelę reikšmę. Nors šis susirgimas šiandien diagnozuojamas rečiau nei prieš kelis dešimtmečius, jis vis dar išlieka vienu pavojingiausių virškinamojo trakto navikų. Suprasti, per kiek laiko išsivysto skrandžio vėžys ir kokie požymiai gali įspėti apie galimas problemas, yra svarbu kiekvienam, siekiančiam rūpintis savo sveikata.
Kaip vystosi skrandžio vėžys?
Skrandžio vėžys dažniausiai vystosi palaipsniui. Tai nėra liga, kuri atsiranda staiga – jos progresavimas trunka nuo kelerių metų iki daugiau nei dešimtmečio. Procesas paprastai prasideda nuo gleivinės pažeidimų arba lėtinių uždegimų ir, jiems negerėjant, ilgainiui gali formuotis ikivėžiniai pakitimai. Tik po to išsivysto piktybinės ląstelės.
Daugeliu atvejų skrandžio vėžio vystymosi etapai atrodo taip:
- Lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas
- Atrofinis gastritas
- Žarninio tipo metaplazija
- Dysplazija (ikivėžiniai pakitimai)
- Piktybinis navikas
Šis procesas gali užtrukti 5–15 metų, priklausomai nuo žmogaus rizikos veiksnių, gyvenimo būdo, mitybos ir ankstesnių sveikatos problemų.
Kokie rizikos veiksniai spartina skrandžio vėžio vystymąsi?
Nors liga gali išsivystyti ir be aiškių priežasčių, tam tikri veiksniai didina riziką ir gali pagreitinti ligos progresiją. Gydytojai išskiria kelias pagrindines rizikos grupes.
- Helicobacter pylori infekcija. Tai vienas svarbiausių skrandžio vėžio rizikos veiksnių. Ilgalaikė infekcija gali sukelti chronišką uždegimą, pažeisti gleivinę ir sukelti ikivėžinius pokyčius.
- Paveldimumas. Jei šeimoje yra buvę šio tipo vėžio atvejų, rizika padidėja.
- Nesubalansuota mityba. Rūkytas, sūrus, marinuotas maistas, mažas šviežių daržovių ir vaisių kiekis mityboje gali skatinti pakitimus skrandžio gleivinėje.
- Rūkymas. Tabako dūmai turi kancerogeninių medžiagų, galinčių pasiekti skrandį.
- Ilgalaikės skrandžio ligos. Opaligė, lėtinis gastritas ar atrofija gali sudaryti sąlygas skrandžio vėžio formavimuisi.
Ankstyvieji požymiai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį
Ankstyvosiose stadijose skrandžio vėžys dažnai nepasireiškia aiškiais simptomais. Dėl to žmonės gali ilgai nepastebėti jokių sveikatos pokyčių. Tačiau yra keli požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti.
- Užsitęsęs viršutinės pilvo dalies diskomfortas
- Greitas sotumo jausmas suvalgius nedidelį maisto kiekį
- Neaiškios kilmės svorio kritimas
- Pykinimas ar vėmimas
- Rėmuo ar refliuksas, kuris anksčiau nepasireikšdavo
- Apetito sumažėjimas
Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau, jei jie kartojasi ar stiprėja, verta pasitarti su gydytoju.
Diagnozės nustatymas ir kada kreiptis į gydytoją
Skrandžio vėžio diagnostika dažniausiai pradedama nuo konsultacijos, laboratorinių tyrimų ir endoskopijos, kurios metu galima tiesiogiai apžiūrėti skrandžio gleivinę ir paimti biopsiją. Šiuolaikinė medicina leidžia pastebėti net labai ankstyvus pakitimus, kurie dar nėra pavojingi, bet ilgainiui galėtų tokiais tapti.
Kreiptis rekomenduojama, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, ypač jei jų nebuvo anksčiau arba jie ryškiai keičia kasdienę savijautą.
Kaip lėtinti skrandžio vėžio rizikos didėjimą?
Nors ne visus rizikos veiksnius galima eliminuoti, daugelį jų galima sumažinti. Gydytojai dažnai pabrėžia svarbiausius žingsnius.
- Subalansuota, daržovių ir vaisių gausi mityba
- Perdirbtų, labai sūrių ir rūkytų produktų ribojimas
- Rūkymo atsisakymas
- Helicobacter pylori infekcijos ištyrimas ir gydymas, jei reikia
- Reguliari sveikatos patikra, ypač didesnės rizikos grupėms
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Per kiek laiko išsivysto skrandžio vėžys?
Nuo pirmųjų gleivinės pažeidimų iki piktybinio naviko gali praeiti nuo 5 iki 15 metų. Tiksli trukmė priklauso nuo rizikos veiksnių ir individualios organizmo būklės.
Ar visi susirgę Helicobacter pylori turi didesnę riziką?
Ne visi, tačiau ilgalaikė negydyta infekcija didina riziką, nes sukelia gleivinės uždegimą ir gali paskatinti ikivėžinius pakitimus.
Ar skrandžio vėžys gali vystytis be jokių simptomų?
Taip, ypač ankstyvosiose stadijose. Dėl šios priežasties jis dažnai diagnozuojamas vėliau, kai požymiai tampa ryškesni.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei ilgiau nei kelias savaites jaučiamas viršutinės pilvo dalies diskomfortas, netikėtai krinta svoris, sumažėja apetitas ar atsiranda kiti virškinimo sistemos pokyčiai.
Prevencija ir sąmoningumas – kasdieniai žingsniai sveikesnio skrandžio link
Nors ne visada galima užkirsti kelią skrandžio vėžiui, žinojimas apie jo vystymosi eigą, rizikos veiksnius ir galimus ankstyvus simptomus leidžia imtis tinkamų priemonių. Reguliarus dėmesys savijautai ir sveikatos tikrinimas, ypač rizikos grupėse, gali padėti laiku pastebėti pokyčius ir pasirūpinti savo sveikata.
