Atvėsus orams ir prasidėjus permainingam sezonui, vaistinių duris vis dažniau varsto moterys, besiskundžiančios nemaloniais pojūčiais: dažnu noru šlapintis, skausmu pilvo apačioje ar deginimo jausmu. Pūslės uždegimas, arba cistitas, yra viena dažniausių urologinių infekcijų, kuri bent kartą gyvenime paliečia didžiąją dalį moterų. Nors šiuolaikinė medicina siūlo efektyvius ir greitus gydymo metodus, Lietuvoje vis dar gajus pavojingas įprotis – gydytis savarankiškai, pasitelkiant turgavietėse ar interneto skelbimų portaluose įsigytus rusiškus ar baltarusiškus vaistus. Gydytojai urologai ir vaistininkai skambina pavojaus varpais: tokia savigyda ne tik dažnai būna neveiksminga, bet ir gali sukelti ilgalaikes, sunkiai gydomas komplikacijas.
Daugelis pacientų, ieškančių šių nelegalių preparatų, vadovaujasi senais įpročiais, kaimynų rekomendacijomis arba klaidingu įsitikinimu, kad senieji vaistai „veikia geriau“. Tačiau medicinos ekspertai pabrėžia, kad farmakologija per pastaruosius dešimtmečius stipriai pažengė į priekį, o tai, kas buvo vartojama prieš trisdešimt metų, šiandien gali būti laikoma ne tik neveiksmingu, bet ir toksiniu pasirinkimu. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl populiarūs rusiški vaistai nuo pūslės uždegimo kelia grėsmę sveikatai ir kokios yra saugios alternatyvos.
Kodėl vis dar ieškoma nelegalių vaistų?
Norint suprasti problemos mastą, svarbu suvokti priežastis, kodėl žmonės rizikuoja savo sveikata pirkdami vaistus ne vaistinėse. Viena pagrindinių priežasčių – mitas, kad rusiški vaistai yra „stipresni“ arba „natūralesni“. Dažnai tai siejama su nostalgija ir įpročiu, susiformavusiu dar sovietmečiu, kai pasirinkimo tiesiog nebuvo. Žmonės prisimena pavadinimus, kuriuos vartojo jų mamos ar močiutės, ir automatiškai ieško tų pačių pakuočių.
Kita priežastis – prieinamumas be recepto. Dauguma efektyvių vaistų nuo šlapimo takų infekcijų Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje yra receptiniai. Tai daroma siekiant kontroliuoti antibiotikų vartojimą ir užkirsti kelią bakterijų atsparumui. Tuo tarpu „juodojoje rinkoje“ stiprūs antibakteriniai preparatai parduodami kaip paprasti maisto papildai, nereikalaujant nei gydytojo konsultacijos, nei tyrimų. Tai sukuria iliuziją, kad problemą galima išspręsti greitai ir be vizito pas specialistą, tačiau realybė dažnai būna kitokia.
Farmacinio saugumo spragos ir sudėties pavojai
Pagrindinė problema, su kuria susiduria vartotojai pirkdami vaistus neoficialiose prekybos vietose, yra kokybės kontrolės nebuvimas. Europos Sąjungoje registruotiems vaistams taikomi itin griežti geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimai. Kiekviena vaisto serija yra tikrinama, o veikliosios medžiagos kiekis turi tiksliai atitikti nurodytą ant pakuotės.
Rusiškų vaistų, patenkančių į Lietuvą kontrabandos būdu, kokybės niekas negarantuoja. Gydytojai išskiria kelias pagrindines rizikas:
- Neaiški veikliosios medžiagos koncentracija. Tyrimai rodo, kad nelegaliuose preparatuose veikliosios medžiagos kiekis gali svyruoti. Jei dozė per maža, bakterijos nėra sunaikinamos, o tik „aprimaldomos“, kas skatina lėtinio uždegimo vystymąsi.
- Pavojingos priemaišos. Dėl prastesnių valymo technologijų gamybos procese, pigiuose generiniuose vaistuose iš Rytų gali būti toksiškų priemaišų, kurios apkrauna kepenis ir inkstus, sukeldamos alergines reakcijas ar intoksikaciją.
- Netinkamos laikymo sąlygos. Kontrabandiniai vaistai dažnai transportuojami ir sandėliuojami netinkamomis sąlygomis (pavyzdžiui, automobiliuose karštą vasarą ar šaltą žiemą), todėl jų cheminė struktūra gali pakisti ir tapti neveiksminga ar net žalinga.
Atsparumas antibiotikams – nematoma grėsmė
Viena didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų yra bakterijų atsparumas antibiotikams. Tai situacija, kai bakterijos pakinta taip, kad vaistai, kurie anksčiau jas veikė, tampa neveiksmingi. Savarankiškas gydymasis rusiškais preparatais yra vienas iš veiksnių, didinančių šią problemą.
Populiariausi rusiški vaistai nuo cistito dažnai savo sudėtyje turi senos kartos antibiotikų arba chemoterpinių medžiagų (pavyzdžiui, nitrofurano darinių), tačiau jų vartojimo instrukcijos dažnai yra pasenusios arba pacientai jų nesilaiko. Kai žmogus pradeda vartoti antibiotikus be gydytojo paskyrimo:
- Jis dažnai nutraukia vaistų vartojimą vos tik dingsta simptomai (po 1-2 dienų), nors bakterijos dar nėra visiškai išnaikintos.
- Likusios gyvos bakterijos įgyja atsparumą vartotam vaistui.
- Kitą kartą susirgus, tas pats vaistas jau nebeveikia, o infekcija tampa daug agresyvesnė.
- Gydytojams tenka skirti vis stipresnius, rezervinius antibiotikus, kurie turi daugiau šalutinių poveikių organizmui.
Lėtinio cistito spąstai
Neteisingas gydymas yra tiesiausias kelias į lėtinį cistitą. Moterys, kurios nuolat „gesina“ simptomus abejotinos kokybės tabletėmis, dažnai patenka į užburtą ratą: uždegimas kartojasi kas kelis mėnesius ar net dažniau. Ilgainiui pūslės sienelė pažeidžiama, praranda savo apsaugines funkcijas, ir infekcija tampa nuolatine gyvenimo palydove, smarkiai bloginančia gyvenimo kokybę.
Inkstų uždegimas – rimčiausia komplikacija
Gydytojai įspėja, kad didžiausia grėsmė, kylanti dėl netinkamo pūslės uždegimo gydymo, yra infekcijos kilimas aukštyn šlapimo takais. Kai cistitas nėra tinkamai išgydomas, bakterijos (dažniausiai Escherichia coli) gali pasiekti inkstus ir sukelti pielonefritą – inkstų geldelių uždegimą.
Pielonefritas yra rimta būklė, kuriai dažnai prireikia stacionaraus gydymo ligoninėje. Jos simptomai skiriasi nuo paprasto cistito:
- Aukšta temperatūra (virš 38°C);
- Stiprus skausmas nugaros apačioje (juosmens srityje);
- Pykinimas ir vėmimas;
- Bendras silpnumas ir intoksikacija.
Negydomas ar blogai gydomas inkstų uždegimas gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą, pūlinius inkstuose ar net sepsį (kraujo užkrėtimą), kuris kelia pavojų gyvybei. Todėl eksperimentuoti su savigyda, kai kalbama apie organus, atliekančius gyvybiškai svarbią filtravimo funkciją, yra neatsakinga.
Šiuolaikinės ir saugios gydymo alternatyvos
Lietuvos vaistinėse prieinami vaistai ir maisto papildai yra griežtai reglamentuojami ir saugūs. Pajutus pirmuosius simptomus, nebūtina griebtis antibiotikų. Šiuolaikinė medicina siūlo pakopinius sprendimus:
1. Augaliniai preparatai ir D-manozė.
Esant lengviems simptomams, puikiai veikia preparatai su D-manoze. Tai natūralus cukrus, kuris neįsisavinamas organizme, bet patenka į šlapimą ir „aplimpa“ bakterijas, neleisdamas joms prisitvirtinti prie pūslės sienelių. Taip bakterijos tiesiog pašalinamos su šlapimu. Taip pat efektyvūs standartizuoti spanguolių ekstraktai bei meškauogių lapų preparatai.
2. Fosfomicinas ir modernūs antibiotikai.
Jei augaliniai preparatai nepadeda arba infekcija yra ūmi, gydytojai skiria modernius antibiotikus. Dažnai pakanka vienkartinės dozės miltelių pavidalu (fosfomicino), kad infekcija būtų suvaldyta. Tai daug patogiau ir saugiau nei savaitę gerti neaiškios kilmės tabletes, kurios alina žarnyno mikroflorą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima išgydyti pūslės uždegimą tik arbatomis?
Nors skysčių vartojimas yra būtinas norint „išplauti“ bakterijas, vien arbatų dažniausiai nepakanka, ypač jei uždegimas bakterinės kilmės. Arbatos gali palengvinti simptomus, tačiau jos nenaikina infekcijos sukėlėjo. Jei per 2–3 dienas būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Kodėl po rusiškų vaistų jaučiuosi geriau, jei jie blogi?
Kai kurie rusiški vaistai turi stiprų skausmą malšinantį poveikį, todėl simptomai dingsta, tačiau pati infekcija gali likti neišgydyta. Tai vadinama „imituotu pasveikimu“. Be to, senos kartos antibiotikai vis dar gali veikti kai kurias bakterijas, tačiau jų toksiškumas ir šalutinių poveikių rizika yra nepateisinamai didelė lyginant su moderniais vaistais.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją būtina kreiptis, jei šlapime pasirodo kraujo, pakyla temperatūra, atsiranda šono ar nugaros skausmas, arba jei simptomai nepraeina vartojant nereceptinius preparatus ilgiau nei 3 dienas. Nėščiosioms, vaikams ir vyrams (kuriems cistitas pasitaiko rečiau ir gali rodyti kitas problemas) gydytojo konsultacija būtina iš karto.
Ar tiesa, kad cistitu susergama nuo šalčio?
Šaltis pats savaime ligos nesukelia – ją sukelia bakterijos. Tačiau sušalimas susilpnina vietinį imunitetą ir sutrikdo kraujotaką dubens srityje, todėl bakterijoms tampa lengviau daugintis ir sukelti uždegimą. Todėl šaltuoju sezonu rizika susirgti išauga.
Ilgalaikė šlapimo takų sveikatos apsauga
Užuot pasikliovus abejotinos kilmės vaistais ištikus bėdai, daug protingiau yra investuoti į profilaktiką ir taisyklingą higieną. Šlapimo takų infekcijos dažnai yra gyvenimo būdo atspindys. Pakankamas vandens vartojimas yra pagrindinė taisyklė – suaugęs žmogus turėtų išgerti apie 2 litrus vandens per parą, kad užtikrintų nuolatinį šlapimo takų praplovimą. Tai neleidžia bakterijoms užsilaikyti pūslėje ir daugintis.
Taip pat svarbu stiprinti bendrą organizmo imunitetą ir vengti veiksnių, skatinančių infekcijas. Tai apima tinkamą asmens higieną (prausimasis tik vandeniu arba intymiai higienai skirtais prausikliais, vengiant agresyvių muilų), medvilninių apatinių dėvėjimą bei šlapinimosi įpročių koregavimą – negalima kentėti norint šlapintis, o po lytinių santykių rekomenduojama nusišlapinti, kad būtų pašalintos į šlaplę patekusios bakterijos. Rūpinimasis savo kūnu ir pasitikėjimas mokslu grįsta medicina, o ne turgavietės prekeiviais, yra geriausias būdas išvengti skausmingų komplikacijų ir išsaugoti sveikus inkstus.
