Nors dažnas iš mūsų yra susidūręs su erzinančia sloga, sinusitu ar alerginiu nosies užgulimu, retai susimąstome, kad šie iš pažiūros nekalti negalavimai gali slėpti kur kas rimtesnę grėsmę. Nosies ertmės ir prienosinių ančių (sinusų) vėžys yra reta, tačiau klastinga onkologinė liga, kurios simptomai ankstyvose stadijose dažnai sutampa su lėtinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Būtent dėl šio panašumo daugelis pacientų į gydytojus kreipiasi jau ligai pažengus, kai gydymas tampa sudėtingesnis. Supratimas apie tai, kaip atskirti paprastą peršalimą nuo piktybinio proceso, ir žinojimas, kokie specifiniai signalai reikalauja skubios specialistų konsultacijos, gali būti gyvybiškai svarbus žingsnis siekiant laiku diagnozuoti ligą ir sėkmingai ją įveikti.
Kas yra nosies ertmės ir sinusų vėžys?
Nosies ertmės ir prienosinių ančių vėžys, medicininėje literatūroje dažnai vadinamas sinonazaline karcinoma, yra piktybinis navikas, kuris formuojasi nosies ertmės audiniuose arba aplink nosį esančiuose kauliniuose prienosiniuose ančiuose. Sinusai – tai oru užpildytos ertmės, esančios kaktos srityje, viršutiniuose žandikauliuose bei už nosies. Šios ertmės yra išklotos gleivine, kuri gamina gleives, padedančias drėkinti nosį ir apsaugoti kvėpavimo takus.
Didžioji dalis šios srities navikų prasideda būtent gleivinės ląstelėse. Dažniausiai pasitaikantis tipas yra plokščialąstelinė karcinoma, kuri sudaro daugiau nei pusę visų atvejų. Kiti tipai gali apimti adenokarcinomą (dažnai siejamą su profesine rizika), melanomą ar estioneuroblastomą (uoslės neuroblastomą). Kadangi nosies ertmė yra anatomiškai sudėtinga vieta, esanti greta akių, smegenų ir svarbių kraujagyslių, naviko augimas gali sukelti platų simptomų spektrą, priklausomai nuo jo lokalizacijos ir dydžio.
Pirmieji simptomai: kaip atskirti nuo sinusito?
Didžiausias iššūkis diagnozuojant nosies vėžį yra jo „tylus“ pobūdis pradinėse stadijose. Simptomai dažnai atrodo trivialūs ir lengvai ignoruojami arba priskiriami sezoninėms alergijoms. Tačiau yra tam tikrų niuansų, kurie turėtų priversti sunerimti.
Pagrindinis skirtumas tarp infekcinio uždegimo ir onkologinio proceso dažnai yra simptomų vienpusiškumas ir trukmė. Jei tradicinis gydymas vaistais nuo slogos ar antibiotikais neduoda jokio efekto, o simptomai progresuoja, būtina išsamesnė diagnostika.
Vienpusis nosies užgulimas
Vienas iš dažniausių ir anksčiausių simptomų yra nuolatinis nosies užgulimas, kuris pasireiškia tik vienoje pusėje. Skirtingai nei peršalimo atveju, kai užgula abi puses arba pusės keičiasi, navikas fiziškai blokuoja oro srautą vienoje šnervėje. Pacientai dažnai pastebi, kad kvėpavimas pro vieną nosies pusę tampa vis sunkesnis, o galiausiai ir visai neįmanomas.
Kraujavimas iš nosies (Epistaksis)
Kraujavimas iš nosies yra dar vienas simptomas, kurio negalima ignoruoti, ypač jei jis kartojasi be aiškios priežasties (pvz., traumos). Nosies vėžio atveju kraujavimas dažnai nebūna gausus srautas, bet pasireiškia kaip kraujingos išskyros. Gleivės gali būti nuolat nusidažiusios rausva ar rusva spalva. Jei pastebite, kad išpūtus nosį gleivėse nuolat yra kraujo priemaišų, tai yra rimtas signalas kreiptis į otorinolaringologą.
Kiti ankstyvieji požymiai
- Uoslės susilpnėjimas ar praradimas (Anosmija): Navikui augant nosies ertmės viršutinėje dalyje, gali būti pažeidžiami uoslės receptoriai. Tai gali pasireikšti laipsnišku gebėjimo užuosti kvapus praradimu.
- Nuolatinės išskyros: Lėtinis bėgimas iš nosies vienoje pusėje arba pūlingos išskyros, kurios nepraeina gydant, taip pat gali rodyti ne tik lėtinį sinusitą, bet ir naviko buvimą.
- Skausmas veido srityje: Spaudimo jausmas ar bukas skausmas viršutiniame žandikaulyje, kaktoje ar aplink akis gali atsirasti dėl naviko spaudimo į aplinkinius audinius ar sinusų angų blokavimo.
Pažengusios ligos simptomai
Ligai progresuojant ir navikui plečiantis į gretimas struktūras, simptomai tampa ryškesni ir specifiškesni. Nosies ertmė ribojasi su akiduobėmis, kaukolės pamatu, burnos ertme, todėl vėžinės ląstelės gali infiltruoti šias sritis.
Vienas iš nerimą keliančių ženklų yra regėjimo sutrikimai. Jei navikas pradeda spausti akies obuolį ar regos nervą, gali atsirasti dvejinimasis akyse (diplopija), akies obuolio išstūmimas į priekį (proptozė) ar nuolatinis ašarojimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti matomas patinimas aplink akis.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į burnos ertmės pokyčius. Jei navikas auga viršutinio žandikaulio sinuse, jis gali pažeisti dantų šaknis. Pacientai gali skųstis dantų skausmu, jų klibėjimu be aiškios periodontologinės priežasties ar netgi dantų iškritimu. Kartais gali atsirasti guzelis ar negyjanti žaizda kietajame gomuryje.
Neurologiniai simptomai, tokie kaip veido tirpimas, skruosto odos jautrumo praradimas ar stiprūs galvos skausmai, rodo, kad procesas gali būti palietęs nervines struktūras.
Rizikos veiksniai: kas turėtų būti budriausi?
Nors tiksli vėžio priežastis dažnai lieka nežinoma, moksliniai tyrimai išskiria konkrečius rizikos veiksnius, kurie statistiškai reikšmingai didina tikimybę susirgti nosies gleivinės vėžiu. Įdomu tai, kad daugelis šių veiksnių yra susiję su profesine aplinka ir įkvepiamomis medžiagomis.
1. Medienos dulkės: Tai yra vienas stipriausių rizikos veiksnių, ypač susijusių su adenokarcinoma. Staliai, baldžiai, lentpjūvių darbuotojai, kurie dešimtmečius dirba aplinkoje, prisotintoje kietmedžio dulkių, turi ženkliai didesnę riziką. Dulkės nusėda nosies gleivinėje, sukelia lėtinį uždegimą ir ilgainiui gali lemti ląstelių mutacijas.
2. Cheminės medžiagos ir pramonės dulkės: Darbas su tam tikrais chemikalais taip pat didina riziką. Tai apima:
- Nikelio ir chromo dulkes (metalų apdirbimo pramonė);
- Formaldehidą (tekstilės, plastiko pramonė);
- Odos rauginimo metu susidarančias dulkes (avalynės gamyba).
3. Rūkymas: Kaip ir daugumos kvėpavimo takų vėžio atveju, tabako dūmai yra stiprus kancerogenas. Rūkymas ne tik didina nosies vėžio riziką, bet ir blogina gydymo prognozes.
4. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): Nors dažniau siejamas su gimdos kaklelio ar ryklės vėžiu, tam tikros didelės rizikos ŽPV atmainos (pvz., ŽPV-16) vis dažniau atrandamos ir nosies bei sinusų navikuose.
Diagnostikos eiga: ko tikėtis vizito metu?
Jei jaučiate nerimą keliančius simptomus, pirmasis žingsnis yra vizitas pas otorinolaringologą (LOR gydytoją). Gydytojas atliks detalią apklausą apie simptomų trukmę, pobūdį bei jūsų darbo aplinką (ypač svarbu paminėti darbą su mediena ar chemikalais).
Pagrindinis pirminės diagnostikos metodas yra nazoendoskopija. Tai procedūra, kurios metu į nosies ertmę įvedamas plonas, lankstus vamzdelis su kamera ir šviesos šaltiniu. Tai leidžia gydytojui vizualiai apžiūrėti nosies ertmę, sinusų angas ir įvertinti bet kokius įtartinus darinius, kurių neįmanoma pamatyti paprastos apžiūros metu. Procedūra paprastai nėra skausminga, atliekama naudojant vietinę nejautrą.
Jei nazoendoskopijos metu aptinkamas įtartinas audinys, atliekama biopsija – paimamas mažas audinio gabalėlis mikroskopiniam ištyrimui. Tik biopsija gali galutinai patvirtinti vėžio diagnozę ir nustatyti jo tipą.
Siekiant nustatyti naviko dydį ir plitimą, skiriami radiologiniai tyrimai:
- Kompiuterinė tomografija (KT): Puikiai parodo kaulines struktūras ir naviko santykį su jomis.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Geriau nei KT diferencijuoja minkštuosius audinius, todėl padeda atskirti naviką nuo uždegiminio skysčio sinusuose ir įvertinti plitimą į smegenis ar akiduobes.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar nosies polipai gali virsti vėžiu?
Dauguma nosies polipų yra gerybiniai uždegiminiai dariniai ir į vėžį nepavirsta. Tačiau kai kurie piktybiniai navikai savo išvaizda gali priminti polipus, ypač ankstyvose stadijose. Todėl pašalinus polipus, jie dažnai siunčiami histologiniam ištyrimui, kad būtų atmesta vėžio tikimybė. Be to, jei „polipas” yra tik vienoje nosies pusėje ir kraujuoja, tai kelia didesnį įtarimą.
Kokia yra išgyvenamumo prognozė sergant nosies vėžiu?
Prognozė labai priklauso nuo vėžio tipo, stadijos ir vietos. Anksti diagnozavus ligą (I ar II stadijoje), 5 metų išgyvenamumo rodikliai yra gana aukšti ir gali siekti 60–80 proc. Tačiau ligai išplitus į aplinkinius organus ar limfmazgius, gydymas tampa sudėtingesnis, o prognozė prastėja.
Ar šis vėžys yra paveldimas?
Nosies ertmės ir sinusų vėžys paprastai nėra paveldimas. Skirtingai nei kai kurių kitų vėžio formų (pvz., krūties ar kiaušidžių) atveju, genetinis polinkis čia vaidina mažesnį vaidmenį nei aplinkos veiksniai (darbas su kancerogenais, rūkymas).
Kaip gydomas nosies gleivinės vėžys?
Gydymas dažniausiai yra kombinuotas. Pagrindinis metodas paprastai yra chirurginis naviko pašalinimas. Šiuolaikinė medicina dažnai leidžia atlikti endoskopines operacijas be išorinių pjūvių veide. Po operacijos (arba vietoj jos, jei operuoti negalima) dažnai taikoma radioterapija (švitinimas) ir chemoterapija, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles.
Gyvenimo kokybė ir reabilitacija po gydymo
Sėkmingas nosies ir sinusų vėžio gydymas yra didelis pasiekimas, tačiau pacientams dažnai tenka susidurti su pokyčiais, reikalaujančiais adaptacijos. Priklausomai nuo operacijos apimties ir taikytos radioterapijos, gali pasireikšti uoslės praradimas, nosies sausumas, jautrumas infekcijoms ar veido formos pokyčiai.
Šiuolaikinė rekonstrukcinė chirurgija daro stebuklus atkuriant veido estetiką ir funkcijas po didelės apimties operacijų. Svarbi ir ilgalaikė priežiūra: reguliarus nosies ertmės plovimas druskos tirpalais tampa kasdiene rutina, padedančia palaikyti gleivinės sveikatą ir pašalinti susikaupusias išskyras. Be to, pacientams rekomenduojama reguliariai lankytis pas odontologą, nes radioterapija gali paveikti dantų būklę ir seilių gamybą.
Psichologinė parama taip pat yra neatsiejama sveikimo dalis. Susidoroti su diagnoze ir gydymo pasekmėmis gali padėti specialistai bei pacientų savitarpio pagalbos grupės. Svarbiausia žinoti, kad net ir po sunkios diagnozės daugelis žmonių grįžta į pilnavertį gyvenimą, o ankstyvas kreipimasis į gydytojus dėl įtartinų simptomų yra geriausias ginklas kovoje su šia liga.
