Niežai yra viena iš tų odos ligų, apie kurias vis dar vengiama garsiai kalbėti dėl nepagrįstos gėdos ar klaidingų įsitikinimų, jog tai – tik prastos higienos pasekmė. Tačiau realybė yra visai kitokia: niežinė erkė nesirenka aukos pagal socialinį statusą ar švaros įpročius, todėl užsikrėsti gali bet kas – nuo darželinuko iki biuro darbuotojo. Pagrindinis signalas, verčiantis sunerimti, yra nepakeliamas, įkyrus niežulys, kuris ypač suintensyvėja atsigulus į lovą ir sušilus kūnui. Nors ši liga sukelia didelį fizinį ir psichologinį diskomfortą, gera žinia ta, kad ji yra visiškai išgydoma, o daugeliu atvejų efektyvų gydymo kursą galima atlikti namų sąlygomis, naudojant vaistinėse prieinamus preparatus bei laikantis griežtų higienos taisyklių.
Kas iš tikrųjų sukelia niežus ir kaip jie plinta?
Prieš pradedant gydymą, svarbu suprasti, su kuo kovojate. Niežus sukelia mikroskopinė erkė, lotyniškai vadinama Sarcoptes scabiei. Šis parazitas yra vos 0,3–0,4 mm dydžio, todėl plika akimi jo pamatyti neįmanoma. Patekusios ant žmogaus odos, apvaisintos erkių patelės įsiskverbia į viršutinį epidermio sluoksnį ir ten rausia urvelius. Šiuose tuneliuose jos deda kiaušinėlius ir palieka savo gyvybinės veiklos produktus.
Būtent šie produktai ir patys parazitai sukelia stiprią alerginę organizmo reakciją, kuri pasireiškia intensyviu niežuliu ir bėrimais. Svarbu žinoti pagrindinius užsikrėtimo kelius, kad galėtumėte apsaugoti save ir artimuosius:
- Tiesioginis kontaktas: Tai dažniausias būdas. Reikalingas ilgesnis „oda į odą“ kontaktas (pavyzdžiui, laikantis už rankų, miegant vienoje lovoje, lytinių santykių metu). Trumpas pasisveikinimas rankos paspaudimu retai būna užsikrėtimo priežastis.
- Netiesioginis kontaktas: Erkės gali išgyventi be žmogaus kūno apie 2–3 paras. Todėl užsikrėsti galima per bendrą patalynę, rankšluosčius, drabužius ar minkštuosius baldus, nors tai pasitaiko rečiau nei tiesioginio kontakto atveju.
Kaip atpažinti niežus: specifiniai simptomai
Nors niežulys yra pagrindinis simptomas, jis gali būti būdingas ir kitoms odos ligoms, pavyzdžiui, egzemai ar alergijai. Tačiau niežai turi specifinių požymių, kurie padeda juos identifikuoti:
- Naktinis niežulys: Tai pats ryškiausias simptomas. Dienos metu niežulys gali būti pakenčiamas, tačiau atsigulus į lovą ir sušilus, jis tampa kankinantis, trukdantis miegoti.
- Erkių takai: Ant odos kartais galima pastebėti plonus, vingiuotus, pilkšvus arba odos spalvos linijinius pakilimus – tai erkių išrausti urveliai. Dažniausiai jie baigiasi maža pūslele ar taškeliu.
- Bėrimo vietos: Niežinės erkės mėgsta šiltas ir drėgnas kūno vietas, kur oda yra plonesnė. Suaugusiems bėrimai dažniausiai atsiranda tarpupirščiuose, ant riešų, alkūnių linkiuose, pažastyse, aplink juosmenį, ant sėdmenų ir lytinių organų. Vaikams ir kūdikiams bėrimas gali apimti ir delnus, padus bei galvos sritį (kas suaugusiems nebūdinga).
Pagrindiniai gydymo metodai namų sąlygomis
Gydant niežus namuose, svarbu suprasti, kad „naminis gydymas“ nereiškia liaudies medicinos priemonių, tokių kaip actas, eteriniai aliejai ar žolelių nuovirai. Šios priemonės negali sunaikinti po oda esančių erkių ir tik laikinai numalšina niežulį. Efektyviam gydymui būtina naudoti specifinius vaistinius preparatus, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Dažniausiai naudojami šie preparatai:
Permetrino tepalas
Tai yra „auksinis standartas“ gydant niežus daugelyje Vakarų šalių ir Lietuvoje. Permetrinas yra sintetinis preparatas, kuris paralyžiuoja ir nužudo erkes bei jų kiaušinėlius. Paprastai pakanka vieno kruopštaus pasitepimo, tačiau siekiant užtikrinti visišką pasveikimą, procedūrą rekomenduojama pakartoti po 7 dienų.
Benzilo benzoato emulsija
Tai senesnės kartos, tačiau vis dar labai efektyvus ir pigesnis vaistas. Jo trūkumas – stipresnis odos dirginimas ir specifinis kvapas. Gydymo kursas benzilo benzoatu yra ilgesnis ir sudėtingesnis nei permetrinu, dažniausiai trunkantis keletą dienų, griežtai laikantis instrukcijos.
Sieros tepalas
Tai viena seniausių priemonių niežams gydyti. Sieros tepalas yra saugus naudoti kūdikiams, nėščiosioms ir žindančioms moterims, kurioms kiti vaistai gali būti nerekomenduojami. Tačiau jis turi itin nemalonų kvapą, tepa drabužius ir reikalauja ilgo (dažniausiai 3–5 dienų) tepimo kurso.
Taisyklingas vaistų naudojimas: žingsnis po žingsnio
Net ir geriausias vaistas nepadės, jei jis bus naudojamas neteisingai. Didžioji dalis nesėkmingų gydymo atvejų įvyksta būtent dėl klaidų tepant vaistus. Štai kaip tai daryti teisingai:
- Paruošimas: Prieš tepant vaistus, rekomenduojama nusiprausti po dušu, tačiau vanduo neturi būti karštas. Karštas vanduo išplečia poras ir kraujagysles, todėl vaistas gali per greitai susigerti į kraują, užuot veikęs odos paviršiuje, kur gyvena erkės. Po prausimosi būtina odą visiškai nusausinti ir leisti jai atvėsti.
- Tepimas: Vaistais (ypač permetrinu) reikia ištepti visą kūną nuo kaklo iki pėdų apačios. Suaugusiems galvos ir veido tepti nereikia (nebent ten yra akivaizdžių bėrimų), tačiau vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms būtina tepti ir galvą, saugant sritį aplink akis ir burną.
- Ypatingas dėmesys: Kruopščiai įtrinkite vaistus į tarpupirščius (rankų ir kojų), po nagais (erkės ten dažnai slepiasi), kirkšnis, bambą, sėdmenų raukšlę. Jei nusiplaunate rankas, jas reikia patepti iš naujo.
- Laikas: Vaistai ant odos turi išbūti nurodytą laiką (paprastai permetrinas laikomas 8–12 valandų, geriausia per naktį). Ryte vaistus reikia kruopščiai nuplauti vandeniu su muilu.
Aplinkos dezinfekcija – kritiškai svarbus etapas
Vien išsigydyti patiems nepakanka – būtina sunaikinti erkes, esančias jūsų aplinkoje, kad išvengtumėte pakartotinio užsikrėtimo (reinfekcijos). Erkės be šeimininko gali išgyventi iki 3 dienų, todėl sinchronizuotas gydymas ir namų tvarkymas yra privalomas.
Gydymo dieną (geriausia tą patį vakarą arba kitą rytą) atlikite šiuos veiksmus:
- Surinkite visus drabužius, patalynę, rankšluosčius, kuriuos naudojote per paskutines 3–4 dienas.
- Išskalbkite juos skalbimo mašinoje ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje. Karštis yra pagrindinis erkių priešas.
- Jei turite džiovyklę, išdžiovinkite skalbinius aukščiausioje temperatūroje.
- Daiktus, kurių negalima skalbti karštame vandenyje (paltai, batai, minkšti žaislai, vilnoniai megztiniai), sudėkite į sandarius plastikinius maišus. Maišus sandariai užriškite ir palikite negyvenamoje patalpoje (balkone, garaže) mažiausiai 3–7 dienoms (geriausia savaitei dėl saugumo). Per šį laiką erkės mirs iš bado.
- Kruopščiai išsiurbkite kilimus, minkštus baldus ir čiužinius. Dulkių siurblio maišelį nedelsdami išmeskite.
Kada savigydos nepakanka ir būtina kreiptis į medikus?
Nors daugeliu atvejų niežus galima įveikti savarankiškai, yra situacijų, kai profesionali medikų pagalba yra neišvengiama. Dermatologo konsultacija būtina šiais atvejais:
- Neaiški diagnozė: Jei nesate tikri, ar tai tikrai niežai. Gydantis nuo niežų, kai iš tiesų sergate egzema ar kita odos liga, galite tik pabloginti situaciją.
- Komplikacijos: Jei nusikasytos vietos parausta, patinsta, tampa karštos, atsiranda pūlių ar šašų su gelsvu skysčiu. Tai rodo, kad į žaizdas pateko bakterinė infekcija (stafilokokai ar streptokokai), kuriai gydyti gali prireikti antibiotikų.
- Norvegiški niežai: Tai itin sunki, plutos pavidalo niežų forma, pasireiškianti žmonėms su nusilpusiu imunitetu, senyvo amžiaus pacientams. Šiuo atveju erkių skaičius ant kūno būna milžiniškas, o gydymas namuose be priežiūros dažniausiai būna neveiksmingas.
- Gydymas neveikia: Jei po pilno gydymo kurso (įskaitant pakartotinį tepimą po savaitės) ir kruopščios dezinfekcijos vis dar atsiranda naujų bėrimų ir erkių takų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie niežus
Ar galiu užsikrėsti niežais nuo savo augintinio?
Ne, gyvūnai (šunys, katės) turi specifines erkių rūšis, kurios negali daugintis ant žmogaus odos. Kontaktas su sergančiu gyvūnu gali sukelti laikiną niežulį ir sudirgimą (vadinamieji pseudo-niežai), tačiau erkei nepavyksta įsitvirtinti ir simptomai praeina savaime nutraukus kontaktą su gyvūnu ir jį išgydžius.
Ar reikia gydytis visiems šeimos nariams, jei niežti tik vienam?
Taip, tai yra privaloma. Niežų inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) gali trukti iki 4–6 savaičių. Tai reiškia, kad kiti šeimos nariai jau gali būti užsikrėtę ir platinti erkes, nors dar nejaučia niežulio. Visi kartu gyvenantys asmenys turi būti gydomi vienu metu, kad būtų išvengta „ping-pong“ efekto, kai šeimos nariai vienas kitą užkrečia iš naujo.
Kodėl po gydymo vis dar niežti kūną?
Tai visiškai normalu. Net ir sėkmingai išnaikinus erkes, jų kūno dalelės ir ekskrementai lieka odoje, kol ji natūraliai atsinaujina. Imuninė sistema ir toliau reaguoja į šiuos alergenus. Vadinamasis „poniežinis niežulys“ gali tęstis 2–4 savaites po sėkmingo gydymo. Svarbu atskirti šį niežulį nuo ligos atsinaujinimo: jei neatsiranda naujų bėrimų ar erkių urvelių, gydymo kartoti nereikia.
Ar galima užsikrėsti baseine arba pirtyje?
Nors teoriškai įmanoma, tikimybė užsikrėsti baseine yra labai maža, nes vanduo nuplauna erkes, o chloras gali jas veikti. Pirtyse rizika kiek didesnė, jei sėdima ant medinių suolų be rankšluosčio, kur prieš tai sėdėjo sergantis asmuo, tačiau pagrindinis plitimo kelias išlieka tiesioginis ilgas kontaktas ir tekstilė (patalynė).
Odos priežiūra po gydymo kurso
Įveikus parazitus, jūsų oda greičiausiai bus išvarginta tiek pačios ligos, tiek naudotų stiprių cheminių vaistų. Po gydymo kurso oda dažnai būna sausa, jautri ir vis dar niežtinti. Kad palengvintumėte šį laikotarpį, rekomenduojama gausiai naudoti drėkinamuosius kūno kremus (emolientus), kurie padeda atkurti pažeistą odos barjerą. Venkite karštų vonių ir šiurkščių kempinių, kurios gali dar labiau sudirginti odą.
Jei liekamasis niežulys yra labai varginantis, gydytojas ar vaistininkas gali rekomenduoti vartoti geriamuosius antihistamininius vaistus arba naudoti silpnesnio poveikio kortikosteroidų tepalus, kurie slopina alerginę reakciją. Svarbiausia šiuo laikotarpiu – kantrybė. Odos atsinaujinimas užtrunka, tačiau laikantis visų nurodymų, nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyks, ir galėsite pamiršti šią nemalonią patirtį.
