Daugelis pacientų, susidūrę su rimtomis ligomis, traumomis ar po sudėtingų operacijų, mano, kad gydymo procesas baigiasi užvėrus ligoninės duris. Tačiau tiesa ta, kad tikrasis sugrįžimas į pilnavertį gyvenimą dažnai prasideda tik tada, kai startuoja medicininė reabilitacija. Nors Lietuvoje turime plačiai išvystytą reabilitacijos sistemą, pacientai dažnai pasimeta biurokratijos labirintuose, nežino, kokios paslaugos jiems priklauso nemokamai, ir baiminasi didelių išlaidų sanatorijose. Informacijos trūkumas neretai lemia, kad žmonės praranda galimybę gauti valstybės finansuojamą gydymą, kuris galėtų reikšmingai pagerinti jų sveikatą ir darbingumą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visą procesą – nuo gydytojo kabineto iki sanatorijos palatos, paaiškinsime, kas yra antrinė reabilitacija ir kaip ja pasinaudoti nepatiriant finansinio streso.
Kas yra antrinė reabilitacija ir kuo ji skiriasi nuo kitų rūšių?
Medicininė reabilitacija Lietuvoje yra skirstoma į kelis etapus, ir norint suprasti savo teises, būtina žinoti šių etapų skirtumus. Pirmasis etapas paprastai vyksta dar ligoninėje, ūmiuoju ligos periodu. Tai vadinama pradine reabilitacija. Tačiau dažniausiai jos nepakanka pilnam funkcijų atsistatymui. Čia į pagalbą ateina antrinė reabilitacija.
Antrinė reabilitacija gali būti dviejų tipų: stacionarinė (kai pacientas gyvena gydymo įstaigoje) ir ambulatorinė (kai pacientas atvyksta procedūroms, bet nakvoja namuose). Svarbu suprasti, kad stacionarinė antrinė reabilitacija yra tai, ką žmonės dažniausiai vadina „važiavimu į sanatoriją“. Tai intensyvus gydymo kursas, skirtas pacientams, kurių biosocialinės funkcijos yra sutrikusios, tačiau jie yra pakankamai stabilūs, kad jiems nereikėtų aktyvaus ligoninės gydymo.
Pagrindinis skirtumas nuo tretinės reabilitacijos yra tas, kad tretinio lygio paslaugos teikiamos tik itin sudėtingais atvejais, specializuotose universitetinėse ligoninėse, kai reikalinga specifinė ir ypač sudėtinga įranga ar specialistų komanda. Tuo tarpu antrinė reabilitacija yra prieinamiausia ir dažniausiai skiriama paslauga po įprastų operacijų, insultų, traumų ar sergant lėtinėmis ligomis.
Kokiais atvejais priklauso nemokama reabilitacija?
Valstybinė ligonių kasa (VLK) kompensuoja reabilitaciją ne visiems norintiems pailsėti, o tik tiems, kuriems ji yra mediciniškai būtina. Sprendimą dėl reabilitacijos poreikio priima fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas. Pagrindinis kriterijus nėra tik pati diagnozė, bet tai, kaip stipriai liga sutrikdė jūsų funkcijas.
Nemokama antrinė reabilitacija dažniausiai skiriama šiais atvejais:
- Judėjimo ir atramos aparato ligos: po sąnarių endoprotezavimo operacijų, sudėtingų kaulų lūžių, stuburo operacijų ar išvaržų.
- Nervų sistemos ligos: po patirtų insultų, galvos smegenų traumų, sergant išsėtine skleroze ar Parkinsono liga.
- Kraujotakos sistemos ligos: po miokardo infarkto, širdies operacijų, šuntavimo procedūrų.
- Kvėpavimo sistemos ligos: po sunkios pneumonijos, sergant lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ar astma.
- Kiti atvejai: po onkologinių operacijų, virškinimo sistemos sutrikimų ar ginekologinių operacijų.
Svarbu žinoti, kad gydytojas vertina jūsų Barthel indeksą arba funkcinio savarankiškumo testą. Jei jūsų funkcijos sutrikusios nežymiai, jums gali būti pasiūlyta tik ambulatorinė reabilitacija (lankytis poliklinikoje). Jei sutrikimai vidutinio sunkumo ar sunkūs – turite teisę į stacionarinę reabilitaciją su apgyvendinimu ir maitinimu.
Žingsnis po žingsnio: kaip gauti siuntimą
Norint gauti kelialapį į reabilitacijos įstaigą, reikia laikytis griežtos tvarkos. Procesas turi būti pradėtas laiku, nes pavėlavus, teisė į kompensuojamą gydymą prarandama.
- Apsilankymas pas gydantį gydytoją. Jei gulite ligoninėje, stacionaro gydytojas pats nukreips jus konsultacijai pas reabilitologą. Jei gydotės namuose, turite gauti šeimos gydytojo arba specialisto siuntimą pas FMR gydytoją.
- FMR gydytojo konsultacija. Tai svarbiausias etapas. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina jūsų būklę, atlieka testus ir nusprendžia, koks reabilitacijos lygis jums reikalingas.
- Elektroninis siuntimas. Jei indikacijos atitinka reikalavimus, gydytojas užpildo elektroninį siuntimą (forma E027) per e.sveikatos sistemą. Jums nebereikia nešioti popierinių pažymų į Teritorinę ligonių kasą (TLK) – viskas vyksta automatiškai.
- TLK patvirtinimas. Teritorinė ligonių kasa sistemoje patvirtina, kad reabilitacija bus apmokėta. Paprastai tai užtrunka iki kelių darbo dienų, tačiau dažnai patvirtinimas gaunamas beveik iškart.
- Įstaigos pasirinkimas. Gavus patvirtinimą, jūs patys (arba su gydytojo pagalba) turite susisiekti su norima reabilitacijos įstaiga ir rezervuoti vietą.
Finansiniai aspektai: kas apmokama, o už ką reikia mokėti?
Vienas dažniausių klausimų – ar tikrai viskas nemokama? Jei jums skirta stacionarinė antrinė reabilitacija, Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) apmoka:
- Gydytojų konsultacijas ir priežiūrą.
- Visas paskirtas procedūras (kineziterapiją, fizioterapiją, masažus ir kt.).
- Maitinimą (pusryčius, pietus, vakarienę).
- Apgyvendinimą standartinėje palatoje.
Tačiau čia slypi niuansas. Reabilitacijos įstaigos dažnai siūlo pagerintas gyvenimo sąlygas (vienvietes palatas, liukso klasės kambarius su vaizdu ir pan.). Jei pasirenkate tokią palatą, jums reikės primokėti skirtumą tarp ligonių kasų kompensuojamos nakvynės kainos ir komercinės kambario kainos. Tai vadinama „komforto mokesčiu“. Jei sutinkate gyventi standartinėje dvivietėje ar trivietėje palatoje, jokių papildomų mokesčių būti neturi.
Kaip pasirinkti tinkamiausią reabilitacijos įstaigą?
Lietuvoje pacientas turi teisę pats rinktis reabilitacijos įstaigą, kuri turi sutartį su Teritorine ligonių kasa. Tai gali būti sanatorijos Druskininkuose, Birštone, Palangoje ar reabilitacijos skyriai didžiosiose ligoninėse. Renkantis svarbu atkreipti dėmesį ne į lokaciją, o į specializaciją.
Pavyzdžiui, vienos įstaigos specializuojasi kardiologijoje, kitos turi stiprią bazę judėjimo atramos sutrikimams gydyti. Visada pasitarkite su savo gydytoju – jis rekomenduos įstaigą, kurioje dirba geriausi specialistai būtent jūsų ligai gydyti. Taip pat verta pasidomėti laukimo eilėmis. Kartais populiariose sanatorijose vietų tenka laukti keletą savaičių, o reabilitaciją pradėti rekomenduojama kuo greičiau.
Terminai, kurių negalima praleisti
Labai svarbu žinoti, kad siuntimas reabilitacijai galioja ribotą laiką. Po išrašymo iš ligoninės (po ūmios ligos ar operacijos), reabilitaciją paprastai reikia pradėti per tam tikrą laikotarpį – dažniausiai tai yra 10–15 kalendorinių dienų (terminas gali skirtis priklausomai nuo diagnozės). Jei per šį laiką neatvykstate į reabilitacijos įstaigą, siuntimas gali tapti negaliojančiu, ir visą procesą teks kartoti arba teisę į nemokamą gydymą prarasite.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu gauti reabilitaciją, jei esu pensininkas ir nedirbu?
Taip, visi asmenys, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (tarp jų ir pensininkai), turi teisę į nemokamą reabilitaciją, jei tam yra medicininių indikacijų.
Kiek dienų trunka antrinė reabilitacija?
Trukmė priklauso nuo ligos profilio ir sunkumo. Standartinė antrinė stacionarinė reabilitacija dažniausiai trunka nuo 14 iki 20 dienų. Kai kuriais sunkiais atvejais ji gali būti pratęsta.
Ar galiu vykti į reabilitaciją savo transportu?
Taip, į reabilitacijos įstaigą galite atvykti patys. Tačiau jei jūsų būklė sunki, gydytojas gali organizuoti pervežimą greitosios pagalbos automobiliu tiesiai iš ligoninės.
Kas nutinka, jei atsisakau reabilitacijos dabar, bet norėsiu vėliau?
Reabilitacija yra tęstinio gydymo dalis. Jei atsisakote jos iškart po gydymo stacionare, vėliau gauti nemokamą stacionarinę reabilitaciją gali būti labai sunku, nebent įvyktų naujas ligos paūmėjimas. Vėliau dažniausiai skiriama tik ambulatorinė reabilitacija.
Ar man priklausys nedarbingumo pažymėjimas reabilitacijos metu?
Taip, jei esate dirbantis asmuo, visą reabilitacijos laikotarpį jums bus tęsiamas arba išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ir už šį laiką mokama ligos išmoka.
Patarimai, kaip maksimaliai išnaudoti gydymo laiką
Gavus siuntimą ir atvykus į įstaigą, svarbu suprasti, kad rezultatas priklauso ne tik nuo specialistų, bet ir nuo jūsų pačių įsitraukimo. Reabilitacija nėra poilsis kurorte, tai – darbas. Kad pasiektumėte geriausių rezultatų, laikykitės šių principų:
- Būkite atviri su gydytoju. Atvykimo dieną detaliai išsakykite visus nusiskundimus. Jei procedūros metu jaučiate skausmą ar diskomfortą, nedelsdami praneškite personalui – krūvis gali būti koreguojamas.
- Nelankykite procedūrų „dėl vaizdo“. Kineziterapija (gydomoji mankšta) yra reabilitacijos pagrindas. Masažai ir vonios yra pagalbinės priemonės, tačiau būtent judesys gydo. Atlikite pratimus sąžiningai, net kai niekas nemato.
- Mokykitės savarankiškumo. Prašykite specialistų, kad parodytų pratimus, kuriuos galėsite tęsti namuose. Reabilitacija nesibaigia paskutinę dieną sanatorijoje – tai procesas, kurį turėsite tęsti savarankiškai, kad išlaikytumėte pasiektą efektą.
- Išnaudokite psichologinę pagalbą. Daugelis reabilitacijos centrų turi psichologus ar psichoterapeutus. Liga dažnai sukelia stresą ir nerimą, o emocinė būsena tiesiogiai veikia fizinį gijimą. Nepraleiskite progos pasikonsultuoti.
Atminkite, kad antrinė reabilitacija yra jūsų teisė ir galimybė sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. Žinodami sistemą ir savo galimybes, galite drąsiai reikalauti jums priklausančio gydymo ir pasirūpinti savo sveikata be nereikalingų išlaidų.
