Odos bėrimai yra vienas dažniausių ir nerimą keliančių simptomų, su kuriais susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors daugelis bėrimų yra nekenksmingi ir praeina savaime, tam tikri odos pokyčiai gali signalizuoti apie sudėtingus organizmo procesus, infekcijas ar net gyvybei pavojingas būkles. Vienas iš labiausiai paplitusių bėrimo tipų medicinoje vadinamas makulopapuliniu bėrimu. Šis terminas, nors ir skambantis sudėtingai, tiksliai apibūdina tai, ką matome ant odos: raudonas dėmeles ir iškilius mazgelius. Suprasti, kodėl atsiranda šie pokyčiai, yra labai svarbu, nes tai padeda atskirti paprastą alerginę reakciją nuo rimtų virusinių susirgimų ar sisteminių ligų.
Kas tiksliai yra makulopapulinis bėrimas?
Norint suprasti šio bėrimo prigimtį, būtina išskaidyti jo pavadinimą į dvi dalis, kurios nurodo pagrindinius vizualinius elementus:
- Makulė (dėmė): Tai odos spalvos pakitimas, kuris nėra nei iškilęs, nei įdubęs. Jei užsimerksite ir perbrauksite pirštu per makulę, nieko nepajusite – oda bus lygi. Makulopapulinio bėrimo atveju šios dėmės dažniausiai būna raudonos arba rožinės spalvos.
- Papulė (mazgelis): Tai mažas, kietas, virš odos paviršiaus iškilęs darinys. Papulės paprastai būna mažesnės nei 1 cm skersmens.
Taigi, makulopapulinis bėrimas yra kombinuotas odos pažeidimas, kurio metu ant kūno stebimos ir plokščios raudonos dėmės, ir smulkūs iškilimai. Dažnai šie elementai susilieja, sudarydami didesnius paraudusius plotus, o bėrimas gali prasidėti vienoje kūno vietoje (pavyzdžiui, ant veido) ir plisti žemyn į galūnes.
Pagrindinės priežastys: nuo virusų iki vaistų
Makulopapulinis bėrimas nėra diagnozė savaime – tai simptomas, kurį gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių. Gydytojai šias priežastis dažniausiai skirsto į infekcines, alergines ir sistemines.
Virusinės infekcijos
Virusai yra dažniausia šio tipo bėrimo priežastis, ypač vaikams. Imuninė sistema, kovodama su virusu, sukelia uždegiminį atsaką, kuris pasireiškia odoje. Štai keletas pagrindinių kaltininkų:
- Tymai: Nors dėl vakcinacijos šis susirgimas tapo retesnis, tymai vis dar pasitaiko. Bėrimas paprastai prasideda už ausų ir ties plaukų linija, vėliau plinta žemyn per visą kūną.
- Raudonukė: Bėrimas panašus į tymų, tačiau dažniausiai yra blankesnis ir mažiau intensyvus. Jis taip pat prasideda nuo veido ir greitai leidžiasi žemyn.
- Tridienė karštinė (Roseola): Tai itin dažna kūdikių liga. Jai būdingas staigus aukštas karščiavimas, kuris trunka apie tris dienas. Kai temperatūra nukrenta, atsiranda rausvas makulopapulinis bėrimas, dažniausiai ant liemens.
- Epšteino-Baro virusas (Mononukleozė): Įdomu tai, kad sergant mononukleoze bėrimas dažnai atsiranda tik tada, jei pacientui klaidingai paskiriamas antibiotikas (pavyzdžiui, amoksicilinas).
Reakcija į vaistus
Vaistų sukelta egzantema (bėrimas) yra kita labai dažna priežastis, ypač suaugusiems. Tokia reakcija paprastai pasireiškia per 1–2 savaites nuo naujo vaisto vartojimo pradžios, tačiau gali atsirasti ir anksčiau, jei vaistas vartojamas pakartotinai. Dažniausiai bėrimą sukelia:
- Penicilino grupės antibiotikai;
- Sulfonamidai;
- Vaistai nuo epilepsijos (antikonvulsantai);
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
Svarbu paminėti, kad vaistų sukeltas bėrimas paprastai niežti stipriau nei virusinis bėrimas.
Bakterinės infekcijos ir kitos priežastys
Nors rečiau, makulopapulinį bėrimą gali sukelti ir bakterijos, pavyzdžiui, sergant skarlatina (nors jai būdingesnis specifinis „švitrinio popieriaus“ bėrimas). Taip pat tokio tipo bėrimas gali būti sisteminių autoimuninių ligų, tokių kaip Kawasaki liga ar sisteminė raudonoji vilkligė, požymis.
Kaip atpažinti simptomus ir diagnozuoti būklę?
Pats bėrimas yra vizualus simptomas, tačiau lydintys požymiai padeda gydytojui nustatyti tikrąją ligos priežastį. Atidžiai stebėkite savo ar savo vaiko būklę.
Jei bėrimą sukėlė virusinė infekcija, dažnai pasireiškia šie simptomai:
- Karščiavimas (gali būti aukštas arba subfebrilus);
- Bendras silpnumas ir nuovargis;
- Gerklės skausmas;
- Padidėję limfmazgiai;
- Raudonos, ašarojančios akys (konjunktyvitas);
- Galvos ir raumenų skausmai.
Jei bėrimas yra alerginė reakcija į vaistus, dažniausiai dominuoja stiprus niežulys, o karščiavimo gali ir nebūti arba jis būna nedidelis. Sunkesniais atvejais gali atsirasti veido tinimas ar kvėpavimo sunkumai.
Diagnozė paprastai nustatoma remiantis klinikiniu vaizdu ir paciento istorija (anamneze). Gydytojas klausinės apie neseniai vartotus vaistus, keliones, kontaktus su sergančiaisiais ir skiepų istoriją. Kraujo tyrimai atliekami siekiant patvirtinti uždegimą arba specifinius viruso antikūnus.
Kada būtina skubėti pas gydytoją? (Raudonos vėliavos)
Daugeliu atvejų makulopapulinis bėrimas nėra skubi medicininė situacija, tačiau egzistuoja išimtys, kurios reikalauja neatidėliotinos pagalbos. Kai kurie bėrimai yra meningokokinės infekcijos ar sunkios alerginės reakcijos (anafilaksijos) pranašai.
Nedelsdami kreipkitės į medikus arba kvieskite greitąją pagalbą, jei:
- Bėrimas neišnyksta paspaudus (stiklinės testas): Paimkite skaidrią stiklinę ir prispauskite ją prie bėrimo vietos. Jei bėrimas po stiklu pabąla ir išnyksta – tai geras ženklas. Tačiau jei raudonos ar violetinės dėmės išlieka matomos net ir stipriai spaudžiant – tai gali būti meningokokinės infekcijos (sepsio) požymis. Tai kritinė būklė.
- Pasireiškia kvėpavimo sutrikimai: Jei kartu su bėrimu atsiranda dusulys, švokštimas, jaučiamas gerklės veržimas ar tinsta liežuvis bei lūpos, tai gali būti anafilaksinė reakcija.
- Labai aukšta temperatūra ir sąmonės sutrikimai: Jei bėrimą lydi karščiavimas virš 39-40°C, vaikas ar suaugęs tampa vangus, sunkiai pažadinamas, vemia ar skundžiasi nepakeliamu galvos skausmu.
- Skausminga oda ar pūslės: Jei oda atrodo lyg nudeginta, skauda liečiant, lupasi dideliais plotais arba atsiranda pūslių gleivinėse (burnoje, akyse), tai gali rodyti sunkias reakcijas, tokias kaip Stivenso-Džonsono sindromas.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar makulopapulinis bėrimas yra užkrečiamas?
Pats bėrimas nėra užkrečiamas, tačiau jį sukėlusi priežastis dažnai būna infekcinė. Jei bėrimą sukėlė virusas (pvz., tymai, raudonukė), žmogus gali užkrėsti kitus oro lašeliniu būdu. Jei bėrimas atsirado dėl alergijos vaistams ar autoimuninės ligos, jis visiškai nepavojingas aplinkiniams.
Kiek laiko trunka bėrimas?
Tai priklauso nuo priežasties. Virusinės kilmės bėrimai paprastai išnyksta per 3–7 dienas. Vaistų sukeltas bėrimas gali išlikti ilgiau – nuo kelių dienų iki kelių savaičių po vaisto vartojimo nutraukimo, kol organizmas visiškai pašalina alergeną.
Ar suaugusiems šis bėrimas pavojingesnis nei vaikams?
Vaikams makulopapuliniai bėrimai yra labai dažni ir dažniausiai praeina lengvai. Suaugusiems tokie bėrimai pasitaiko rečiau, todėl jų atsiradimas dažniau gali rodyti rimtesnę infekciją (pvz., ŽIV serokonversiją, sifilį) arba stiprią reakciją į vaistus, todėl suaugusieji visada turėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar bėrimas paliks randus?
Dauguma makulopapulinių bėrimų gyja be randų. Tačiau, jei bėrimas intensyviai kasomas ir pažeidžiamas odos vientisumas (atsiranda žaizdelių), gali likti nedidelių randelių arba pigmentinių dėmių, kurios laikui bėgant išblunka.
Kaip prižiūrėti odą bėrimo metu?
Kol laukiate, kol bėrimas praeis, arba kol pradės veikti gydytojo paskirtas gydymas, tinkama odos priežiūra gali žymiai palengvinti savijautą. Pagrindinis tikslas yra sumažinti niežulį ir užkirsti kelią antrinei bakterinei infekcijai, kuri gali atsirasti nusikasius odą.
Visų pirma, venkite karšto vandens. Karštas dušas ar vonia išplečia kraujagysles ir dar labiau suaktyvina bėrimą bei niežulį. Prauskitės drungnu vandeniu, o vietoj įprasto muilo naudokite bemuilius prausiklius (emolientus), kurie nesausina odos. Nusiprausę odos netrinkite rankšluosčiu, o švelniai nusausinkite tapšnodami.
Drėkinimas yra raktas į komfortą. Jei bėrimas nėra šlapiuojantis, reguliariai tepkite odą drėkinamaisiais kremais be kvapiklių ir dažiklių. Tai padės atkurti odos barjerinę funkciją. Jei niežulys tampa nepakeliamas, gydytojas gali rekomenduoti antihistamininius vaistus arba vietinius kortikosteroidų tepalus, tačiau juos naudokite tik pasitarę su specialistu.
Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama aplinka ir apranga. Dėvėkite laisvus, natūralaus pluošto (geriausia – medvilninius) drabužius. Sintetiniai ir vilnoniai audiniai gali dirginti jautrią odą ir didinti diskomfortą. Pasistenkite neperkaisti, nes prakaitas gali sustiprinti bėrimo simptomus. Jei bėrimas yra ant atvirų kūno vietų, griežtai venkite tiesioginių saulės spindulių, nes pažeista oda yra jautresnė UV spinduliuotei, o tai gali lemti ilgalaikę hiperpigmentaciją tose vietose, kur buvo bėrimas.
