Pamatyti kraują ant tualetinio popieriaus arba klozete pasituštinus yra viena iš tų patirčių, kuri akimirksniu sukelia nerimą ir baimę. Nors tai dažnai siejama su pačiomis baisiausiomis diagnozėmis, gydytojai ramina, kad daugeliu atvejų priežastis yra kur kas banalesnė, tačiau reikalaujanti dėmesio. Vidurių užkietėjimas, mediciniškai vadinamas obstipacija, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl atsiranda kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Kai žarnyno veikla sulėtėja, o išmatos tampa kietos ir sunkiai pasišalina, mechaninis poveikis jautriai gleivinei gali sukelti pažeidimus. Visgi, ignoruoti šio simptomo negalima, nes kraujas kartu su užkietėjusiais viduriais gali būti ir pirmasis rimtesnių, lėtinių ligų ar net onkologinių susirgimų pranašas. Suprasti, kas vyksta jūsų organizme, yra pirmas žingsnis link pasveikimo ir ramybės.
Kodėl užkietėję viduriai sukelia kraujavimą?
Vidurių užkietėjimas nėra tik nemalonus pojūtis pilve; tai būklė, kuri tiesiogiai veikia išangės ir tiesiosios žarnos anatomiją. Kai žmogus retai tuštinasi (mažiau nei tris kartus per savaitę) arba kai tuštinimosi procesas reikalauja didelių pastangų, dubens dugno raumenys ir kraujagyslės patiria didžiulį spaudimą.
Gydytojai aiškina, kad kietos, sausos išmatos, slinkdamos žarnynu, veikia tarsi abrazyvinė medžiaga. Tuštinimosi metu stanginantis padidėja slėgis pilvo ertmėje, o tai priverčia venines kraujagysles išsiplėsti. Jei šis procesas kartojasi nuolat, audiniai praranda elastingumą, atsiranda mikroįtrūkimai arba pažeidžiami hemorojiniai mazgai. Būtent šis mechaninis dirginimas dažniausiai ir tampa „šviežio”, ryškiai raudono kraujo priežastimi.
Dažniausios „gerybinės” kraujavimo priežastys
Prieš pradedant galvoti apie blogiausia, svarbu žinoti, kad didžioji dalis kraujavimo atvejų esant vidurių užkietėjimui kyla dėl dviejų pagrindinių patologijų: hemorojaus ir išangės įplėšų.
Hemorojus: kai venos neatlaiko spaudimo
Hemorojus yra bene dažniausia kraujavimo priežastis žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio vidurių užkietėjimo. Tai yra išsiplėtusios venos tiesiojoje žarnoje arba aplink išangę. Jas galima palyginti su venų varikoze kojose, tik šiuo atveju jos yra paslėptos dubens srityje. Hemorojus skirstomas į du tipus:
- Vidinis hemorojus: Jis yra tiesiosios žarnos viduje ir dažniausiai nėra skausmingas, nes toje zonoje mažai skausmo receptorių. Tačiau kietos išmatos braukdamos pro šiuos mazgus gali juos pažeisti, sukeldamos kraujavimą. Pacientai dažnai pastebi ryškų kraują, lašantį į klozetą.
- Išorinis hemorojus: Jis atsiranda po oda aplink išangę. Šie mazgai gali būti labai skausmingi, niežėti ir kraujuoti, jei yra pažeidžiami tuštinimosi ar valymosi metu.
Išangės įplėša: aštrus skausmas ir kraujas
Jei tuštinantis jaučiate aštrų, tarsi stiklo pjūvio skausmą, tikėtina, kad turite išangės įplėšą (fiserą). Tai yra mažas įplyšimas plonoje, drėgnoje išangės gleivinėje. Vidurių užkietėjimas yra pagrindinis šios problemos kaltininkas – didelė ir kieta išmatų masė tiesiog „perplėšia” audinį.
Išangės įplėša sukuria užburtą ratą: dėl skausmo žmogus stengiasi vengti tuštinimosi, sulaiko išmatas, jos tampa dar kietesnės, o kitas apsilankymas tualete dar labiau traumuoja jau pažeistą vietą.
Kada kraujas signalizuoja apie rimtas ligas?
Nors hemorojus ir įplėšos yra dažnos ir, palyginus, lengvai gydomos būklės, gydytojai įspėja, kad kraujas išmatose gali būti ir rimtų ligų, tokių kaip opinis kolitas, Krono liga ar kolorektalinis vėžys, simptomas. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patį kraujo faktą, bet ir į lydinčius simptomus bei kraujo pobūdį.
Rimtos ligos signalai, reikalaujantys skubios gydytojo konsultacijos, apima:
- Išmatų formos pasikeitimas: Jei išmatos tapo labai siauros („pieštuko formos”), tai gali reikšti, kad kažkas (pavyzdžiui, auglys) blokuoja žarnyno spindį.
- Nepaaškinamas svorio kritimas: Jei neplanuotai netekote svorio ir kartu vargina vidurių užkietėjimas bei kraujavimas, tai yra rimtas pavojaus signalas.
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas: Tai gali rodyti mažakraujystę (anemiją), atsiradusią dėl lėtinio, plika akimi nematomos kraujavimo žarnyne.
- Pilvo skausmai: Nuolatiniai spazmai, pūtimas ar skausmas, kuris nepraeina pasituštinus.
Spalva turi reikšmę: ką sako kraujo atspalvis?
Gydytojai dažnai klausia pacientų apie kraujo spalvą, nes ji gali nurodyti, kurioje virškinamojo trakto vietoje vyksta kraujavimas. Tai vienas svarbiausių diagnostinių rodiklių pirminės apžiūros metu.
- Ryškiai raudonas kraujas: Dažniausiai rodo problemą apatinėje virškinamojo trakto dalyje (išangė, tiesioji žarna). Tai būdinga hemorojui arba įplėšoms.
- Tamsiai raudonas arba kaštoninis kraujas: Gali reikšti kraujavimą aukščiau esančioje storosios žarnos dalyje arba plonosios žarnos pabaigoje. Tai gali būti divertikulito ar polipų požymis.
- Juodos, deguto spalvos išmatos (melena): Tai itin rimtas simptomas, rodantis kraujavimą iš viršutinės virškinamojo trakto dalies (skrandžio, dvylikapirštės žarnos). Kraujas, keliaudamas per žarnyną, yra suvirškinamas, todėl tampa juodas ir įgauna specifinį, nemalonų kvapą.
Svarbu paminėti, kad kai kurie maisto produktai (pavyzdžiui, burokėliai, mėlynės) ar geležies papildai taip pat gali nudažyti išmatas raudonai ar juodai, suklaidindami pacientą.
Divertikuliozė: paslėpta grėsmė vyresniame amžiuje
Kalbant apie vidurių užkietėjimą ir kraujavimą, negalima pamiršti divertikuliozės. Tai būklė, kai storosios žarnos sienelėse susiformuoja maži maišeliai (divertikulai). Manoma, kad jie atsiranda dėl padidėjusio slėgio žarnyne stanginantis (vėlgi – vidurių užkietėjimo pasekmė).
Nors patys divertikulai dažnai nesukelia simptomų, jie gali kraujuoti, jei šalia esanti kraujagyslė plyšta. Toks kraujavimas paprastai būna neskausmingas, bet gausus. Jei divertikulai uždegami (divertikulitas), atsiranda karščiavimas ir stiprus skausmas kairėje pilvo pusėje.
Diagnostika: ko tikėtis vizito metu?
Daugelis žmonių vengia kreiptis į gydytoją dėl gėdos jausmo, tačiau delsimas gali komplikuoti gydymą. Vizitas pas proktologą ar gastroenterologą yra būtinas, jei kraujavimas kartojasi.
- Anamnezė ir fizinė apžiūra: Gydytojas apžiūrės išangės sritį, ieškodamas įplėšų ar išorinio hemorojaus. Taip pat dažnai atliekamas rektalinis tyrimas pirštu (digitalinis tyrimas), kad būtų įvertintas tiesiosios žarnos tonusas ir apčiuopiami dariniai.
- Slaptas kraujas išmatose: Šis testas padeda aptikti kraują, kurio nematyti plika akimi. Teigiamas rezultatas rodo kraujavimą virškinamajame trakte, bet nenurodo tikslios vietos.
- Kolonoskopija: Tai „auksinis standartas” diagnozuojant žarnyno ligas. Naudojant lankstų vamzdelį su kamera, gydytojas gali apžiūrėti visą storąją žarną, pamatyti polipus, auglius, uždegimo židinius ir, esant reikalui, paimti biopsiją. Vyresniems nei 50 metų žmonėms (arba anksčiau, jei šeimoje būta vėžio atvejų) šis tyrimas yra gyvybiškai svarbus.
Prevencija: kaip nutraukti užburtą ratą?
Geriausias būdas išvengti kraujavimo, susijusio su vidurių užkietėjimu, yra pašalinti pačią priežastį – sureguliuoti žarnyno veiklą. Tam dažniausiai nereikia vaistų, užtenka nuoseklių gyvenimo būdo pokyčių.
Skaidulų didinimas: Suaugusiam žmogui per dieną reikia 25–35 gramų skaidulų. Jos veikia kaip „šluota” žarnynui ir minkština išmatų turinį. Į racioną įtraukite avižas, linų sėmenis, slyvas, obuolius, ankštines daržoves ir pilno grūdo produktus.
Vandens režimas: Skaidulos be vandens gali dar labiau užkietinti vidurius. Būtina išgerti pakankamai skysčių, kad skaidulos galėtų išbrinkti ir palengvinti masės slinkimą žarnynu.
Tualeto higiena: Niekada neatidėliokite noro tuštintis. Kai pajuntate poreikį, eikite nedelsdami. Ilgas sėdėjimas ant klozeto su telefonu rankose taip pat didina spaudimą dubens srityje ir skatina hemorojaus atsiradimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje skiltyje atsakome į klausimus, kurie dažniausiai kyla pacientams, susidūrusiems su šia problema.
-
Ar kraujavimas iš tiesiosios žarnos visada reiškia vėžį?
Ne. Didžioji dalis kraujavimo atvejų yra susiję su gerybinėmis priežastimis, tokiomis kaip hemorojus ar įplėšos. Tačiau tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas po apžiūros.
-
Ar aštrus maistas gali sukelti kraujavimą?
Aštrus maistas pats savaime retai sukelia kraujavimą, tačiau jis gali stipriai sudirginti jau esančią išangės įplėšą ar hemorojų, sukeldamas deginimo jausmą ir paskatindamas simptomų paūmėjimą.
-
Kiek laiko galima laukti prieš kreipiantis į gydytoją?
Jei kraujavimas yra vienkartinis, nedidelis ir aiškiai susijęs su sunkiu tuštinimusi, galima stebėti situaciją koreguojant mitybą. Tačiau jei kraujavimas kartojasi, yra gausus arba jį lydi kiti simptomai, kreiptis reikia nedelsiant.
-
Ar vidurių laisvinamieji vaistai padės sustabdyti kraujavimą?
Jie gali palengvinti tuštinimąsi ir laikinai sumažinti traumavimą, tačiau ilgalaikis piktnaudžiavimas laisvinamaisiais gali sutrikdyti natūralią žarnyno funkciją. Geriau rinktis natūralius būdus (skaidulas, vandenį) arba osmosinio poveikio preparatus, paskirtus gydytojo.
Kada nedelsiant kreiptis į specialistą
Nors internete gausu informacijos, savigyda kraujavimo atveju gali būti pavojinga. Kiekvienas organizmas yra individualus, o simptomai, kurie vienam reiškia paprastą įplėšą, kitam gali slėpti rimtą uždegiminę ligą. Gydytojai pabrėžia: gėda yra didžiausias priešas kovoje su žarnyno ligomis. Ankstyva diagnostika, ypač kolorektalinio vėžio atveju, yra kritinis veiksnys, lemiantis sėkmingą gydymą ir išgyvenamumą. Todėl pastebėję kraują ir jausdami nuolatinį vidurių užkietėjimą, užsiregistruokite konsultacijai jau šiandien – tai geriausia investicija į jūsų ilgalaikę sveikatą.
