Ko vengti, sergant glaukoma: gydytojai įspėja apie dažniausias kasdienes klaidas

Sergant glaukoma, kiekviena dienos detalė gali turėti reikšmės regėjimui ir ligos progresavimui. Nors gydytojai nuolat pabrėžia reguliarų akių lašų vartojimą ir kontrolinius vizitus, daugelis pacientų vis dar daro įpročius, kurie nepastebimai didina akispūdį ar trikdo vaistų poveikį. Šiame straipsnyje aptariami dažniausi kasdieniai veiksmai, kurių reikėtų vengti, siekiant sulėtinti glaukomos eigą ir apsaugoti regėjimą kuo ilgiau.

Kasdieniai įpročiai, galintys didinti akispūdį

Akispūdis sergant glaukoma yra itin svarbus, nes jo padidėjimas tiesiogiai lemia regos nervo pažeidimo progresavimą. Kai kurie įprasti, nekalti veiksmai gali sukelti trumpalaikius, bet žalingus akispūdžio šuolius.

Netaisyklinga kūno padėtis

Ilgalaikis galvos nuleidimas žemiau širdies lygio didina spaudimą akies viduje. Tai gali atsitikti:

  • lenkiantis tvarkant namus,
  • daržo ar sodo darbuose,
  • atliekant jogos pozas su galva žemyn,
  • sportuojant su pernelyg pasvirusia kūno padėtimi.

Gydytojai rekomenduoja vengti ilgai būti tokioje pozoje. Jei būtina pasilenkti, geriau tai daryti trumpai ir atsargiai, o sunkius daiktus kelti prisėdus, o ne staigiai lenkiantis.

Per didelis svorių kilnojimas

Sunkių svorių kėlimas, ypač laikant kvėpavimą, kelia spaudimą galvos ir akių kraujagyslėms. Tai gali būti pavojinga pacientams, sergantiems atviro kampo arba uždaro kampo glaukoma. Sportuojant patartina rinktis vidutinio intensyvumo pratimus ir vengti jėgos treniruočių, kuriose reikalingas maksimalus krūvis.

Netinkamas miegas

Nakties metu akispūdis natūraliai padidėja, tačiau situaciją dar labiau pablogina aukšta pagalvė, spaudžianti akis, arba miegas ant pilvo. Ekspertai rekomenduoja:

  • miegoti ant nugaros arba šono,
  • naudoti vidutinio aukščio pagalvę,
  • vengti spaudimo akių sričiai, ypač jei naudojate akių kaukes.

Vaistų vartojimo klaidos

Akių lašai yra pagrindinis glaukomos gydymo metodas, tačiau jų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo teisingo vartojimo. Net ir nedidelės klaidos gali sumažinti gydymo naudą.

Nereguliarus lašų naudojimas

Daugelis pacientų pamiršta lašinti vaistus arba juos naudoja netinkamu metu. Kadangi vaistų veikimas yra trumpalaikis, praleistos dozės gali gerokai padidinti akispūdį. Rekomenduojama:

  • naudoti priminimus telefone,
  • lašus laikyti matomoje vietoje,
  • pasikonsultuoti dėl ilgiau veikiančių preparatų, jei grafiko laikytis sunku.

Netinkama lašinimo technika

Dažna klaida – per stiprus vokų spaudimas ar mirksėjimas po įlašinimo. Tai išstumia dalį vaisto. Teisinga technika yra:

  1. atsisėsti ir šiek tiek atlošti galvą,
  2. prilaikyti apatinį voką,
  3. įlašinti lašą nepaliečiant akies,
  4. užsimerkti ir švelniai prispausti vidinį akies kampą 1 minutę.

Per daug vaistų vienu metu

Kai skiriama kelių rūšių akių lašai, būtina tarp jų daryti kelių minučių pertrauką. Priešingu atveju vienas vaistas gali išplauti kitą, ir poveikis bus silpnesnis. Gydytojai paprastai rekomenduoja 5–10 minučių tarp skirtingų preparatų.

Gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai

Be tiesioginio poveikio akims, gyvenimo būdas taip pat turi įtakos glaukomos eigai. Kai kurių kasdienių pasirinkimų patartina vengti arba juos sumažinti.

Kofeinas ir skysčių vartojimas

Didelis kofeino kiekis trumpam padidina akispūdį. Tai ypač ryšku suvartojus kelias kavos ar energinių gėrimų porcijas iš karto. Patariama kofeiną paskirstyti tolygiai dienoje ir nevartoti dideliais kiekiais vienu metu.

Taip pat nebūtina iš karto išgerti daug vandens – geriau gerti po truputį, kad nebūtų staigaus spaudimo pokyčio akyse.

Stresas ir įtampa

Stresas didina kraujospūdį ir gali veikti akispūdį. Naudinga reguliariai užsiimti kvėpavimo pratimais, meditacija, lengva mankšta ir vengti veiklų, kurios sukelia ilgalaikę emocinę įtampą.

Pirties ir karščio procedūrų perteklius

Karštos pirtys ir ilgalaikis kaitinimasis, ypač jei žmogus turi žemo kraujospūdžio problemų, gali sutrikdyti kraujotaką į regos nervą. Nors visiškai drausti pirties nereikia, laiką joje reikėtų riboti ir atidžiai stebėti savijautą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima sportuoti sergant glaukoma?

Taip, tačiau reikia rinktis vidutinio intensyvumo veiklas: vaikščiojimą, plaukimą, lengvą bėgimą ar dviračio mynimą. Reikėtų vengti pratimų, kuriuose galva žemiau širdies, bei sunkiasvorių treniruočių.

Ar akių masažai naudingi?

Akių spaudimas ar stiprus masažavimas nerekomenduojamas. Tai gali laikinai padidinti akispūdį ir neigiamai veikia jautrius audinius aplink akis.

Ar kompiuterio naudojimas kenkia glaukomai?

Ilgas žiūrėjimas į ekraną tiesiogiai akispūdžio nedidina, tačiau sukelia akių nuovargį ir sausumą. Patariama daryti pertraukas kas 20 minučių ir dažniau mirksėti.

Ar reikėtų vengti tam tikrų vaistų?

Sergantieji glaukoma turi būti atsargūs vartodami kai kuriuos antihistamininius, hormoninius ar kraujagysles plečiančius vaistus. Svarbu visada pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Reguliarūs patikrinimai – svarbiausia apsauga nuo ligos progresavimo

Glaukoma yra klastinga liga, nes ankstyvose stadijose ji nesukelia skausmo ar kitų ryškių simptomų. Todėl reguliarūs tyrimai ir gydytojo rekomendacijų laikymasis yra būtinas. Net jei savijauta gera, akispūdis gali svyruoti, o žala regos nervui vystosi tyliai. Pacientams rekomenduojama lankytis pas oftalmologą bent kartą per 3–6 mėnesius arba taip, kaip nurodo specialistas. Tai vienintelis patikimas būdas laiku pastebėti pokyčius ir apsaugoti regėjimą.