Daugelis iš mūsų esame girdėję, kad vaisiai ir daržovės yra sveikos mitybos pagrindas, tačiau kiviai dažnai išskiriami kaip tikri „superherojai“, kai kalbama apie virškinimo sistemos darbą. Gydytojai dietologai ir gastroenterologai vis dažniau rekomenduoja šiuos žalius, pūkuotus vaisius ne tik kaip vitamino C šaltinį, bet ir kaip natūralią, švelnią, tačiau itin veiksmingą priemonę kovojant su vidurių užkietėjimu. Visgi, nors kivių nauda neginčijama, jų poveikis organizmui yra specifinis, o kai kuriems žmonėms šių vaisių vartojimas gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Norint suprasti, kodėl vieniems kivis yra vaistas, o kitiems – vengtinas produktas, būtina pasigilinti į šio vaisiaus cheminę sudėtį ir veikimo mechanizmą žarnyne.
Kodėl kiviai veikia kaip natūralus laisvinamasis vaistas?
Kivių efektyvumą gerinant žarnyno peristaltiką lemia ne viena savybė, o unikalus kelių komponentų derinys. Nors dauguma žmonių mano, kad viską lemia tik skaidulos, gydytojai pabrėžia, kad kiviuose esanti „chemija“ yra kur kas sudėtingesnė ir įdomesnė.
Pirmiausia, kiviuose gausu netirpių ir tirpių skaidulų. Netirpios skaidulos veikia kaip žarnyno „šluota“ – jos sugeria vandenį, išbrinksta ir taip padidina išmatų tūrį, skatindamos žarnyno sieneles aktyviau susitraukinėti. Tuo tarpu tirpios skaidulos tampa maistu gerosioms žarnyno bakterijoms, kurios fermentacijos proceso metu išskiria trumposios grandinės riebalų rūgštis, dar labiau skatinančias žarnyno veiklą.
Tačiau tikroji kivių paslaptis slypi fermentuose. Gydytojai ypač akcentuoja fermentą, vadinamą aktinidinu. Tai natūralus proteolitinis fermentas, kuris padeda skaidyti baltymus. Kai valgome mėsą, pieno produktus ar ankštines daržoves, aktinidinas padeda virškinimo sistemai greičiau ir efektyviau suskaidyti baltymines struktūras, taip sumažindamas sunkumo jausmą skrandyje ir pagreitindamas maisto judėjimą virškinamuoju traktu. Būtent šis fermentas išskiria kivius iš kitų daug skaidulų turinčių vaisių, pavyzdžiui, obuolių ar kriaušių.
Mokslinis požiūris: ar tikrai veikia geriau nei slyvos?
Ilgą laiką džiovintos slyvos buvo laikomos auksiniu standartu kovojant su vidurių užkietėjimu. Tačiau naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad kiviai gali būti netgi pranašesni, ypač vertinant šalutinius poveikius. Slyvose yra sorbitolio – natūralaus cukraus, kuris pritraukia vandenį į žarnyną, tačiau dažnai sukelia pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir spazmus.
Kiviai veikia švelniau. Tyrimai, kuriuose dalyvavo pacientai, kenčiantys nuo dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) su vyraujančiu vidurių užkietėjimu, parodė, kad dviejų kivių suvartojimas per dieną reikšmingai pagerino tuštinimosi dažnumą ir konsistenciją, tačiau nesukėlė staigaus pilvo pūtimo ar skausmo, kuris būdingas vartojant laisvinamuosius vaistus ar didelius kiekius slyvų. Taigi, gydytojai dažnai rekomenduoja kivius kaip „pirmosios linijos“ priemonę lėtiniam vidurių užkietėjimui gydyti, nes tai yra saugus ir gerai toleruojamas būdas.
Žalieji prieš auksinius: kuriuos rinktis virškinimui?
Parduotuvių lentynose dažniausiai matome dvi kivių rūšis: klasikinius žaliuosius (Hayward veislės) ir auksinius (Gold). Nors abu yra naudingi, jų poveikis virškinimui šiek tiek skiriasi.
- Žalieji kiviai: Juose yra žymiai daugiau minėto fermento aktinidino. Dėl šios priežasties žalieji kiviai yra efektyvesni, kai reikia paskatinti „sustojusį“ skrandį ar palengvinti sunkumą po gausaus, baltymingo maisto. Jų skonis rūgštesnis, kas taip pat skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
- Auksiniai kiviai: Jie yra saldesni, turi plonesnę odelę (kurią lengviau valgyti), tačiau aktinidino juose yra mažiau. Jie puikiai tinka bendram imuniteto stiprinimui dėl didelio vitamino C kiekio ir yra geras skaidulų šaltinis, tačiau laisvinamasis poveikis gali būti švelnesnis nei žaliųjų.
Jei pagrindinis tikslas yra kova su vidurių užkietėjimu, gydytojai dažniau rekomenduoja rinktis žaliuosius kivius.
Kam kivių reikėtų griežtai vengti?
Nepaisant visų liaupsių, gydytojai įspėja, kad kiviai tinka ne visiems. Yra specifinių būklių ir situacijų, kai šių vaisių vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
1. Alergija ir latekso-vaisių sindromas
Kiviai yra vienas iš dažniausių maisto alergenų. Įdomu tai, kad alergija kiviams dažnai pasireiškia žmonėms, kurie yra alergiški lateksui, beržų žiedadulkėms ar avokadams. Tai vadinama kryžmine alergija. Simptomai gali svyruoti nuo lengvo burnos niežulio ir liežuvio patinimo (oralinis alergijos sindromas) iki rimtų anafilaksinių reakcijų. Jei suvalgius kivį jaučiate „dilgčiojimą“ burnoje, tai nėra „natūralus rūgštumas“ – tai gali būti alerginės reakcijos pradžia.
2. Inkstų akmenligė
Kiviuose yra gana daug oksalatų – natūralių junginių, kurie organizme gali kristalizuotis. Žmonėms, kurie turi polinkį į inkstų akmenų susidarymą (ypač kalcio oksalato tipo), gydytojai pataria riboti produktų, kuriuose gausu oksalatų, vartojimą. Nors kiviai nėra patys didžiausi „kaltininkai“ (kaip špinatai ar rabarbarai), didelis jų kiekis kasdienėje mityboje gali padidinti akmenų susidarymo riziką jautriems asmenims.
3. Gastritas ir opaligė
Dėl didelio rūgštingumo kiviai gali dirginti skrandžio gleivinę. Žmonėms, sergantiems ūminiu gastritu, turintiems skrandžio opų arba kenčiantiems nuo gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), rūgštūs žalieji kiviai gali sukelti rėmenį ir skausmą. Tokiu atveju geriau rinktis auksinius kivius arba vaisius vartoti tik po valgio, niekada nevalgyti jų ant tuščio skrandžio.
4. Kraujo krešėjimo sutrikimai
Kiviuose yra daug vitamino K, kuris dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose. Žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus (pvz., varfariną), turėtų pasitarti su gydytoju dėl kivių kiekio mityboje, kad būtų išlaikytas stabilus vaistų poveikis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Aptarus pagrindinius privalumus ir rizikas, pacientams dažnai kyla praktinių klausimų dėl kivių vartojimo. Štai keletas gydytojų atsakymų į dažniausius klausimus:
Klausimas: Ar galima valgyti kivių žievelę?
Atsakymas: Taip, ir tai netgi rekomenduojama. Kivių žievelėje yra trigubai daugiau skaidulų nei minkštime. Taip pat joje gausu antioksidantų. Tačiau prieš valgant būtina kruopščiai nuplauti vaisių, kad pašalintumėte nešvarumus ir galimus pesticidų likučius. Jei žaliųjų kivių pūkai nemalonūs, pabandykite auksinius kivius arba nušveiskite pūkus šepetėliu.
Klausimas: Koks yra geriausias paros laikas valgyti kivius?
Atsakymas: Nors griežtų taisyklių nėra, siekiant pagerinti virškinimą, kivius geriausia valgyti ryte, maždaug 30 minučių prieš pusryčius, arba vakare, likus valandai iki miego. Kai kurių tyrimų duomenimis, kivių valgymas vakare taip pat gali pagerinti miego kokybę dėl juose esančio serotonino pirmtakų.
Klausimas: Kiek kivių per dieną yra saugu suvalgyti?
Atsakymas: Optimalus kiekis daugumai suaugusiųjų yra 2 kiviai per dieną. Toks kiekis užtikrina pakankamą skaidulų ir aktinidino dozę virškinimui skatinti, neapkraunant organizmo per dideliu rūgšties ar cukraus kiekiu.
Maksimalaus efekto pasiekimas derinant su kitais produktais
Norint, kad kivių teikiama nauda žarnynui būtų maksimali, svarbu ne tik tai, kad juos valgote, bet ir tai, su kuo juos derinate. Gydytojai pabrėžia, kad mitybos visuma yra svarbesnė už vieną konkretų produktą. Kiviai veikia sinergiškai su vandeniu. Kadangi juose esančios skaidulos brinksta, joms būtinas skystis. Jei suvalgysite daug skaidulų, bet negersite pakankamai vandens, galite pasiekti priešingą efektą – viduriai gali užkietėti dar labiau. Todėl suvalgius porą kivių, rekomenduojama išgerti stiklinę šilto vandens.
Taip pat kivius naudinga derinti su natūraliais probiotikais. Pavyzdžiui, dubenėlis natūralaus graikiško jogurto su pjaustytais kiviais ir šaukšteliu linų sėmenų yra „supermaisto“ bomba jūsų žarnynui. Jogurtas suteikia gerųjų bakterijų, kiviai – prebiotikų (maisto toms bakterijoms) ir fermentų, o linų sėmenys – papildomų gleivių, kurios sutepa žarnyno sieneles. Toks derinys ne tik sprendžia vidurių užkietėjimo problemą, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje atkuria sveiką mikrobiotą, mažina uždegiminius procesus ir gerina bendrą savijautą.
