Skrandžio išvarža – tai būklė, apie kurią daugelis žmonių net nenutuokia, nes ji gali vystytis lėtai ir dažnai nesukelia ryškių simptomų. Vis dėlto gydytojai įspėja, kad būtent dėl šios tylos ši liga dažnai nustatoma pavėluotai. Dalis pacientų mėgina ignoruoti negalavimus arba juos priskiria kitoms virškinimo problemoms, nors anksti pastebėti požymiai gali padėti išvengti komplikacijų ir sudėtingesnio gydymo.
Kas yra skrandžio išvarža?
Skrandžio išvarža (hiatinė išvarža) susidaro tada, kai dalis skrandžio pasislenka į krūtinės ertmę pro diafragmos angą. Ši anga natūraliai egzistuoja ir per ją eina stemplė, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms ji gali išsiplėsti, taip leisdama skrandžiui pakilti aukščiau nei turėtų.
Dažniausiai pasitaiko dvi skrandžio išvaržos rūšys:
- Stumdomoji išvarža – kai skrandis laikinai pakyla į viršų ir vėl grįžta į vietą.
- Paraezofaginė išvarža – kai dalis skrandžio nuolat lieka krūtinės ertmėje, o tai gali būti pavojingiau.
Nors daugelis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, gydytojai ragina stebėti savo savijautą ir laiku reaguoti į nedidelius, bet nuolat pasikartojančius pokyčius.
Dažniausiai ignoruojami skrandžio išvaržos simptomai
Dėl šios būklės simptomai dažnai būna neryškūs arba primenantys kitus virškinimo sutrikimus, todėl žmonės juos ignoruoja. Štai ženklai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį:
1. Dažnas rėmuo
Vienas tipinių skrandžio išvaržos požymių yra rėmens pojūtis, kuris atsiranda dėl to, kad skrandžio rūgštis pateka į stemplę. Jei rėmuo pasireiškia dažniau nei kelis kartus per savaitę, tai gali signalizuoti apie rimtesnę problemą nei tiesiog mitybos klaidos.
2. Skausmas krūtinėje
Dalis pacientų patiria maudžiantį ar spaudžiantį skausmą krūtinės srityje. Šis simptomas dažnai klaidingai priskiriamas širdies sutrikimams, todėl būtina išsitirti, jei skausmas kartojasi ar kyla neaiškios kilmės.
3. Rijimo sutrikimai
Skrandžio išvarža gali sukelti „gumulo gerklėje“ jausmą arba apsunkinti maisto rijimą. Tai atsiranda dėl skrandžio ir stemplės padėties pakitimų. Nuolatiniai šie pojūčiai neturėtų būti ignoruojami.
4. Lėtinis kosulys arba užkimimas
Rūgšties patekimas į gerklę gali dirginti kvėpavimo takus ir sukelti lėtinį kosulį, ypač naktimis. Kartais pasireiškia ir užkimimas, kuris dažnai būna klaidingai siejamas su peršalimu.
5. Pykinimas ir pilvo pūtimas
Pacientai neretai pastebi dažnesnį pykinimą, ypač po valgio, taip pat pilvo pūtimą ir diskomfortą. Tai gali rodyti, kad skrandis nefunkcionuoja taip, kaip turėtų dėl anatominės padėties pakitimo.
Kokios priežastys lemia skrandžio išvaržos atsiradimą?
Gydytojai išskiria kelis veiksnius, didinančius skrandžio išvaržos riziką:
- Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria raumenų silpnėjimą, įskaitant diafragmą.
- Nutukimas – didesnis pilvo spaudimas skatina organų slinkimą.
- Nėštumas – fiziologiniai pokyčiai ir spaudimas pilvo ertmėje.
- Lėtinis kosulys arba vidurių užkietėjimas – nuolatinis įtempimas gali pažeisti diafragmos struktūrą.
- Intensyvus fizinis krūvis – ypač susijęs su sunkių daiktų kilnojimu.
Nors kai kurių rizikos veiksnių išvengti nepavyksta, reguliari sveikatos priežiūra ir gyvenimo būdo korekcijos gali sumažinti komplikacijų tikimybę.
Kaip nustatoma skrandžio išvarža?
Diagnozei patvirtinti gydytojai dažniausiai atlieka šiuos tyrimus:
- Viršutinės virškinamojo trakto endoskopiją – leidžia tiesiogiai apžiūrėti stemplę ir skrandį.
- Rentgeno tyrimą su kontrastu – padeda įvertinti organų padėtį.
- Stemplės manometriją – matuoja stemplės raumenų funkciją.
Dažniausiai diagnozė nustatoma greitai, o tinkamas gydymas leidžia efektyviai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo ir išvaržos tipo. Gydytojai dažniausiai taiko:
- Medikamentinį gydymą – rūgštingumą mažinantys vaistai, skirti palengvinti rėmenį ir uždegimą.
- Mitybos ir gyvenimo būdo korekcijas – mažesni valgiai, vengimas riebaus ir aštraus maisto, svorio kontrolė.
- Chirurginį gydymą – reikalingas tik sudėtingesniais atvejais, ypač esant paraezofaginei išvaržai.
Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir stebėti organizmo reakciją į gydymą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar skrandžio išvarža gali praeiti savaime?
Deja, išvarža savaime neišnyksta. Vis dėlto daugeliui žmonių simptomus galima sėkmingai suvaldyti gyvenimo būdo pokyčiais ir medikamentais.
Ar ši būklė pavojinga?
Daugeliu atvejų stumdomoji išvarža nėra pavojinga. Tačiau paraezofaginė išvarža gali sukelti komplikacijų, todėl reikalauja atidesnės priežiūros.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei simptomai kartojasi, trukdo kasdienybei, atsiranda skausmas krūtinėje ar ryškūs rijimo sutrikimai, būtina kreiptis į medikus.
Ar galima sportuoti turint skrandžio išvaržą?
Sportuoti galima, tačiau reikėtų vengti pratimų, didinančių pilvo spaudimą, tokių kaip intensyvus svarmenų kilnojimas. Geriausia pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu.
Kaip sumažinti simptomus kasdienybėje
Kasdieniai įpročiai turi didelę reikšmę simptomų kontrolei. Rekomenduojama valgyti lėčiau, vengti persivalgymo, nerūkyti, neleisti svoriui pernelyg didėti ir nesiimti sunkių fizinių darbų. Paprasti, bet nuoseklūs pokyčiai gali žymiai pagerinti savijautą ir padėti kontroliuoti skrandžio išvaržą.
