Nervingi širdies permušimai – tai pojūtis, kai širdis tarsi „persiverčia“, „susitrenkia“, plaka nelygiai arba akimirkai sustoja. Nors šie pojūčiai gali būti labai gąsdinantys, dažnai jie kyla dėl visiškai nepavojingų priežasčių. Vis dėlto kartais jie gali būti ženklas, kad organizmas reaguoja į stipresnį stresą, nervinę įtampą ar kitas vidines būsenas. Supratę, kas iš tiesų vyksta, galite lengviau įvertinti situaciją ir žinoti, kada verta kreiptis į specialistus.
Kas sukelia nervinius širdies permušimus?
Širdis reaguoja ne tik į fizinį krūvį, bet ir į emocinę bei psichologinę būseną. Nerviniai permušimai dažnai kyla, kai autonominė nervų sistema suaktyvėja reaguodama į stresą ar nerimą. Šis procesas gali daryti įtaką širdies elektriniams impulsams ir sukelti trumpalaikį ritmo pokytį.
Stresas ir emocinė įtampa
Stresas yra vienas dažniausių veiksnių, galinčių išprovokuoti permušimus. Kai kūnas patiria įtampą:
- suaktyvėja streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – gamyba,
- padažnėja širdies ritmas,
- padidėja jautrumas net menkiausiems ritmo pokyčiams.
Net jei permušimai yra fiziškai nekenksmingi, didelis jautrumas savo kūno signalams gali priversti juos jausti stipriau nei įprasta.
Nerimas ir panikos epizodai
Nerimo sutrikimai neretai pasireiškia būtent širdies plakimo pojūčiais. Nerimo metu žmogus dažnai sutelkia dėmesį į savo kūną, o tai sustiprina bet kokį ritmą ar pojūtį krūtinės srityje. Panikos atakų metu permušimai gali būti juntami itin intensyviai, nes tuo metu organizmas veikia „kovok arba bėk“ režimu.
Miego trūkumas ir nuovargis
Neišsimiegojimas taip pat veikia širdies veiklą. Ilgai trunkantis nuovargis sutrikdo autonominės nervų sistemos balansą, todėl širdis gali sureaguoti net į nedidelius vidinius pokyčius. Dėl to permušimai gali atsirasti rytais, po labai įtemptos dienos ar naktį, kai kūnas stengiasi atsistatyti.
Kofeinas, alkoholis ir kitos medžiagos
Kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, todėl jautresni žmonės gali pastebėti dažnesnius permušimus išgėrę kavos, energinių gėrimų ar stiprios arbatos. Alkoholis, priešingai, gali veikti kaip depresantas, tačiau jo poveikis širdies ritmui taip pat nenuspėjamas. Kai kuriais atvejais permušimai gali atsirasti ir dėl tam tikrų vaistų arba papildų vartojimo.
Kokie pojūčiai būdingi nerviniams permušimams?
Žmonės permušimus apibūdina labai įvairiai. Nors pati širdies veikla gali keistis labai trumpam, pojūtis išlieka ryškus ir kartais net gąsdinantis.
- Trumpas širdies sustojimo jausmas.
- Stipresnis vienkartinis smūgis krūtinėje.
- „Praplazdėjimo“ ar „virpėjimo“ pojūtis.
- Greiti, iš eilės einantys dūžiai.
- Permušimai po emocinio streso ar nerimo bangos.
Vieni žmonės šiuos pojūčius lydi padidėjęs prakaitavimas, galvos lengvumas ar nerimas, tačiau dažniausiai tai susiję su emocine reakcija į permušimą, o ne su pačia širdies problema.
Kada verta sunerimti?
Nors nerviniai širdies permušimai dažnai yra nekenksmingi, svarbu žinoti situacijas, kai juos reikėtų įvertinti rimčiau. Į tam tikrus signalus verta atkreipti dėmesį, kad būtų laiku pastebėtas galimas širdies ritmo sutrikimas ar kita sveikatos būklė.
Atvejai, kai būtina pasikonsultuoti su gydytoju
- Permušimai kartojasi labai dažnai arba trunka ilgą laiką.
- Kartu atsiranda skausmas krūtinėje, dusulys, alpimo pojūtis.
- Yra širdies ligų istorija šeimoje.
- Permušimai prasidėjo staiga, be aiškios priežasties.
- Jaučiamas bendras silpnumas, šaltas prakaitas ar galvos svaigimas.
Tokie simptomai nebūtinai reiškia rimtą sutrikimą, tačiau specialistui jie padės tiksliau įvertinti padėtį.
Kaip sumažinti nervinių permušimų tikimybę?
Nors permušimai gali būti nemalonūs, dažnai galima sumažinti jų pasireiškimą supratus savo kūno reakcijas. Veiksmingiausia – rūpintis emocine savijauta ir kasdienio gyvenimo įpročiais.
Streso valdymas
Streso mažinimas gali būti vienas efektyviausių būdų sumažinti permušimų dažnį. Naudinga:
- skirti laiko kokybiškam poilsiui,
- užsiimti raminančia veikla,
- stengtis išlaikyti subalansuotą darbo ir poilsio ritmą.
Kūno signalų stebėjimas
Stebėdami, kada dažniausiai pasireiškia permušimai, galite pastebėti tam tikrus ryšius: po stipresnio streso, išgėrus kavos, prastai išsimiegojus. Tokie pastebėjimai padeda lengviau suprasti organizmo reakcijas ir rasti tinkamus sprendimus.
Miego kokybės gerinimas
Reguliarus miegas padeda stabilizuoti nervų sistemos veiklą. Tai gali sumažinti tiek permušimų intensyvumą, tiek jų dažnį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar nerviniai permušimai yra pavojingi?
Daugeliu atvejų jie nėra pavojingi ir nėra susiję su struktūrinėmis širdies ligomis. Tačiau svarbu atsižvelgti į bendrą savijautą ir pakartotinius simptomus.
Ar permušimai gali būti susiję su nerimu?
Taip, nerimas yra vienas dažniausių veiksnių, galinčių išprovokuoti permušimus. Kai kuriems žmonėms jie pasireiškia būtent emocinės įtampos metu.
Ar padeda fizinis aktyvumas?
Reguliarus lengvas ar vidutinis fizinis aktyvumas gali sumažinti streso lygį ir prisidėti prie širdies ritmo stabilumo. Tačiau kiekvieno žmogaus situacija individuali, todėl svarbu stebėti savo pojūčius.
Ar reikėtų vengti kofeino?
Ne visi žmonės jautrūs kofeinui, tačiau jei pastebite ryšį tarp kavos vartojimo ir permušimų, gali būti naudinga sumažinti jo kiekį.
Ką dar verta žinoti apie širdies permušimus?
Permušimai dažnai praeina savaime ir nėra pavojingi, tačiau kūnas šiais signalais gali rodyti, kad jam reikia daugiau dėmesio, poilsio ar emocinės pusiausvyros. Svarbiausia – stebėti, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis jie pasireiškia, bei reaguoti į savo savijautą atsakingai. Ši informacija gali padėti lengviau suprasti savo organizmą ir geriau pasirūpinti kasdiene sveikata.
