Atšilus orams ir vis dažniau laiką leidžiant gamtoje, miškuose bei parkuose, smarkiai išauga rizika susidurti su vienais pavojingiausių kraujasiurbių parazitų mūsų klimato zonoje – erkėmis. Nors šie voragyviai yra itin maži, jų platinamos ligos gali sukelti ilgalaikius, o kartais ir negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Gydytojai nuolat primena, kad budrumas gamtoje ir teisinga reakcija pastebėjus įsisiurbusį parazitą yra kritiškai svarbūs veiksniai, galintys apsaugoti nuo sunkių komplikacijų. Daugelis žmonių vis dar vadovaujasi pasenusiais mitais apie erkių traukimą ar ligų simptomus, todėl specialistai pabrėžia būtinybę žinoti naujausią medicininę informaciją, kaip atskirti įprastą odos sudirgimą nuo pavojingos infekcijos pradžios.
Kaip atpažinti erkės įkandimą ir kuo jis skiriasi nuo vabzdžių įgėlimų?
Vienas didžiausių iššūkių identifikuojant erkės įkandimą yra tas, kad pats įsisiurbimo momentas dažniausiai yra visiškai nejuntamas. Skirtingai nei uodai ar bitės, erkės savo seilėse turi specialių anestezuojančių medžiagų, kurios užblokuoja skausmo receptorius odoje. Dėl šios priežasties parazitas gali išbūti įsisiurbęs kelias valandas ar net dienas, kol žmogus jį pastebi vizualiai arba apčiuopia maudymosi metu.
Gydytojai rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos skiriamuosius požymius:
- Juodas taškas: Dažniausiai erkė atrodo kaip mažas, tamsus apgamas ar šašas, kuris tvirtai laikosi prie odos. Jei bandant nubraukti „šašą“ jis nejuda, didelė tikimybė, kad tai erkė.
- Vieta: Erkės mėgsta šiltas, drėgnas ir plonos odos vietas. Dažniausiai jos aptinkamos pažastyse, kirkšnyse, pakinkliuose, už ausų, ties plaukų augimo linija arba aplink juosmenį.
- Odos reakcija: Iškart po įsisiurbimo oda aplink erkę gali šiek tiek parausti. Tai yra normali organizmo reakcija į svetimkūnį ir seiles, kuri nebūtinai reiškia infekciją, jei paraudimas yra nedidelis (iki 1-2 cm) ir nesiplečia.
Laimo liga: specifiniai požymiai ir „migruojanti eritema“
Laimo liga (boreliozė) yra viena dažniausių erkių platinamų infekcijų. Nors skiepo nuo jos nėra, laiku diagnozavus ligą, ji sėkmingai gydoma antibiotikais. Svarbiausia – nepraleisti pirmųjų signalų.
Migruojanti eritema (Erythema migrans)
Tai yra klasikinis ir ryškiausias Laimo ligos simptomas, pasireiškiantis maždaug 60–80 proc. užsikrėtusiųjų. Jis atsiranda praėjus 3–30 dienų po įkandimo.
- Išvaizda: Dėmė dažnai primena „taikinį“ – centras gali būti šviesesnis arba tamsus (įkandimo vieta), aplink jį eina blyškesnis žiedas, o kraštas yra ryškiai raudonas.
- Plitimas: Pagrindinis skirtumas nuo paprasto sudirgimo yra tai, kad dėmė plečiasi. Jei paraudimas per kelias dienas padidėja iki 5 cm skersmens ar daugiau, tai yra rimtas signalas kreiptis į gydytoją.
- Pojūčiai: Bėrimo vieta dažniausiai neniežti ir neskauda, tačiau gali būti šiltesnė nei aplinkinė oda.
Svarbu žinoti, kad ne visiems pasireiškia tipinė „taikinio“ forma. Kartais tai gali būti tiesiog vienalytė, besiplečianti raudona dėmė. Be odos bėrimų, Laimo liga gali pasireikšti ir bendru silpnumu, sąnarių bei raumenų skausmais, kurie primena gripą, tačiau be kvėpavimo takų pažeidimo požymių (sloguos ar kosulio).
Erkinis encefalitas: klastinga dviejų fazių eiga
Erkinis encefalitas yra virusinė centrinės nervų sistemos liga, kuri yra kur kas pavojingesnė už Laimo ligą, nes specifinio gydymo nuo jos nėra – gydomi tik simptomai. Virusas perduodamas beveik iš karto po įsisiurbimo, nes jis yra erkės seilėse (Laimo ligos sukėlėjai gyvena erkės žarnyne, todėl jiems perduoti reikia daugiau laiko).
Ši liga dažniausiai pasireiškia dviem bangomis:
- Pirmoji fazė: Prasideda praėjus 1–2 savaitėms po įkandimo. Simptomai labai panašūs į gripą: karščiavimas, kaulų laužymas, galvos skausmas, nuovargis. Ši būsena trunka apie savaitę, po kurios žmogus pasijunta geriau. Tai yra apgaulingas pagerėjimas.
- Antroji fazė: Maždaug trečdaliui užkrėstųjų po „tariamo pasveikimo“ (praėjus dar kelioms dienoms ar savaitei) kyla antroji banga. Virusas pasiekia smegenis, sukeldamas meningitą arba meningoencefalitą. Atsiranda stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų stingimas, aukšta temperatūra, sąmonės sutrikimai.
Taisyklingas erkės ištraukimas: žingsnis po žingsnio
Gydytojai vieningai sutaria: kuo greičiau pašalinsite erkę, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga. Tačiau neteisingas traukimas gali padidinti infekcijos riziką. Štai kaip tai padaryti saugiai:
Reikalingos priemonės: Pincetas smailiu galu (geriausia – specialus erkių traukiklis iš vaistinės) ir dezinfekcinis skystis.
- Suimkite erkę pincetu kuo arčiau odos paviršiaus. Stenkitės nespausti jos pilvelio, nes taip galite įšvirkšti turinį į savo kraują.
- Traukite erkę tolygiu, lėtu judesiu į viršų. Jokiu būdu nesukiokite erkės, nes jos straubliukas turi kabliukus – sukant didelė tikimybė, kad galvutė nutrūks ir liks odoje.
- Ištraukus parazitą, įkandimo vietą kruopščiai dezinfekuokite spiritu, jodu ar tiesiog nuplaukite muilu ir vandeniu.
- Nusiplaukite rankas.
Ko griežtai negalima daryti?
Liaudies medicinoje vis dar gajus mitas, kad erkę reikia tepti aliejumi, riebalais ar laku, kad ji „uždustų“. Gydytojai kategoriškai draudžia tai daryti. Kai erkei trūksta oro, ji patiria stresą ir pradeda intensyviai vemti į žaizdą, taip smarkiai padidindama riziką perduoti borelijas (Laimo ligos sukėlėjus) ar encefalito virusą tiesiai į jūsų organizmą.
Kada būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus?
Ne dėl kiekvieno įkandimo reikia bėgti į priimamąjį, tačiau tam tikri simptomai reikalauja skubios profesionalų intervencijos. Atidėlioti vizito negalima, jei:
- Plečiasi paraudimas: Pastebėjote raudoną dėmę, kurios skersmuo viršija 5 cm, arba ji keičia formą.
- Aukšta temperatūra: Be aiškios priežasties pakilo temperatūra (virš 38°C), ypač jei tai nutiko praėjus kelioms savaitėms po buvimo gamtoje.
- Neurologiniai simptomai: Jaučiate nepakeliamą galvos skausmą, kurio nemalšina įprasti vaistai, svaigsta galva, sutriko koordinacija ar kalba.
- Sprando rigidiškumas: Sunku palenkti galvą į priekį, jaučiamas kaklo raumenų įsitempimas. Tai gali būti meningito požymis.
- Šviesos baimė: Akys tapo jautrios ryškiai šviesai, pykina.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Klausimas: Kas nutiks, jei traukiant erkę jos galvutė liko odoje?
Atsakymas: Nepanikuokite. Pati galvutė infekcijos nebeplatina, nes ligų sukėlėjai yra erkės pilve. Likusi galvutė veikia kaip paprastas svetimkūnis (kaip rakštis). Organizmas ją po kurio laiko pats pašalins. Galite pabandyti ją ištraukti sterilia adata arba tiesiog dezinfekuoti ir palaukti.
Klausimas: Ar verta nešti ištrauktą erkę į laboratoriją tyrimams?
Atsakymas: Dauguma gydytojų to nerekomenduoja. Net jei erkei nustatoma Laimo liga, tai nereiškia, kad ji spėjo užkrėsti jus. Ir atvirkščiai – neigiamas atsakymas gali suteikti klaidingą saugumo jausmą. Gydomas yra pacientas ir jo simptomai, o ne erkė.
Klausimas: Ar pasiskiepijus nuo erkinio encefalito esu apsaugotas ir nuo Laimo ligos?
Atsakymas: Ne. Skiepai apsaugo tik nuo erkinio encefalito viruso. Nuo Laimo ligos (bakterinės infekcijos) skiepų nėra, todėl net ir pasiskiepiję asmenys turi naudoti repelentus ir saugotis įkandimų.
Klausimas: Ar erkės krenta nuo medžių?
Atsakymas: Tai mitas. Erkės nelipa aukščiau nei 1–1,5 metro. Jos tūno ant žolės stiebų ir krūmų šakelių, laukdamos pro šalį einančios aukos, prie kurios prikimba.
Ilgalaikis stebėjimas ir prevencinės priemonės ateičiai
Po erkės įkandimo rekomenduojama kalendoriuje pasižymėti įvykio datą. Tai labai padeda gydytojams diagnozuoti ligą, jei simptomai pasireikštų vėliau. Sveikatos stebėjimo laikotarpis turėtų trukti mažiausiai 30 dienų. Šiuo laikotarpiu atidžiai stebėkite įkandimo vietą ir bendrą savijautą. Atsiradus bet kokiems neaiškiems negalavimams, visada informuokite gydytoją apie neseną kontaktą su erke.
Geriausia apsauga visada išlieka prevencija. Einant į mišką, rekomenduojama dėvėti šviesius drabužius (ant jų lengviau pastebėti ropojančią erkę), ilgas kelnes sukišti į kojines, o rankoves – kad priglustų prie riešų. Naudokite repelentus, kurių sudėtyje yra DEET ar ikaridino medžiagų, nes jos efektyviai atbaido erkes. Grįžus iš gamtos, būtina atidžiai apsižiūrėti visą kūną, nepamirštant ir galvos odos, bei nusiprausti duše. Taip pat nepamirškite pasirūpinti savo augintiniais – šunims ir katėms erkės sukelia babeziozę, kuri yra mirtinai pavojinga, todėl keturkojams būtina naudoti specialius lašus, antkaklius ar tabletes.
