Balti skrepliai gali pasirodyti tiek peršalus, tiek sergant rimtesnėmis kvėpavimo takų ligomis. Nors pats skreplių spalvos pakitimas dar nereiškia pavojingos būklės, dažnai tai yra signalas, kad organizmas bando pašalinti gleives, dirgiklius ar infekcijos sukėlėjus. Suprasti, ką gali reikšti balti skrepliai, padeda laiku pastebėti pokyčius ir nuspręsti, kada vertėtų kreiptis į gydytoją.
Kodėl atsiranda balti skrepliai?
Skreplių spalva priklauso nuo gleivių kiekio, sudėties ir organizmo reakcijos į dirgiklius ar infekciją. Balti skrepliai dažniausiai yra susiję su gleivių tirštėjimu, oro takų paburkimu ar lengvesniu uždegimu.
Dažniausios balto skreplių atsiradimo priežastys:
- Virusinės infekcijos. Peršalimas, gripas ar kitos virusinės ligos gali sukelti baltus, tirštus skreplius.
- Alergijos. Organizmui reaguojant į žiedadulkes, dulkes ar kitus alergenus, gali padidėti gleivių gamyba.
- Bronchų dirginimas. Šaltas oras, tarša, cigarečių dūmai ar cheminės medžiagos gali lemti gleivių sankaupą.
- Lėtinis bronchitas. Sergant lėtiniu bronchitu, skrepliai gali būti balti, pilkšvi arba besikeičiantys priklausomai nuo paūmėjimo.
Balti skrepliai ryte: ką tai gali reikšti?
Daugelis žmonių pastebi, kad rytais skrepliai būna tirštesni ir šviesesni. Tai gali būti visai normalu, nes nakties metu gleivės kaupiasi kvėpavimo takuose.
Vis dėlto, jei ryte susidaro neįprastai daug skreplių ar kartu jaučiamas spaudimas krūtinėje, kosulys ir bendras silpnumas, gali būti, kad organizmas kovoja su infekcija arba prasideda bronchitas. Ypač atidžiai vertėtų stebėti būklę, jei tokie simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę.
Balti putoti skrepliai
Putoti balti skrepliai dažniausiai pasireiškia tada, kai gleivės sumaišomos su oro burbuliukais. Tai gali būti ženklas, kad kvėpavimo takuose yra uždegimas arba susidaręs papildomas dirginimas.
Galimos priežastys:
- viena iš virusinės infekcijos fazių, kai gleivės tampa tirštesnės;
- laringitas arba faringitas – gerklės uždegimai, sukeliantys didesnę gleivių sekreciją;
- refliuksas – skrandžio rūgštis dirgina kvėpavimo takus ir gali formuoti putotus skreplius.
Kada balti skrepliai gali būti susiję su rimtesnėmis ligomis?
Nors daugeliu atvejų balti skrepliai nėra pavojingi, jie kartais gali signalizuoti ir rimtesnius sutrikimus.
1. Lėtinių kvėpavimo ligų paūmėjimas
Žmonės, sergantys LOPL ar astma, dažnai patiria gleivių tirštėjimą. Jei skrepliai tampa balti ir klampūs, tai gali reikšti uždegimo paūmėjimą.
2. Širdies veiklos sutrikimai
Retesniais atvejais putojantys balti skrepliai gali būti susiję su širdies nepakankamumu. Tokiu atveju skreplių atsiradimas dažnai lydimas dusulio, kojų tinimo, nuovargio.
3. Grybelinė infekcija
Kai kada balti skrepliai pasireiškia sergant grybelinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, kandidamikoze. Simptomai gali būti užsitęsę, skrepliai dažnai būna tiršti ir grūdėti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors skreplių atsiradimas dažniausiai yra natūralus organizmo apsivalymo procesas, tam tikrais atvejais būtina medicininė pagalba.
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- balti skrepliai išlieka ilgiau nei 10–14 dienų;
- atsiranda karščiavimas ar stiprus silpnumas;
- skrepliai tampa kruvini, gelsvi ar žalsvi;
- kosulys stiprėja, trukdo miegui ar kasdieniam gyvenimui;
- jaučiamas didelis dusulys arba skausmas krūtinėje.
Kaip sumažinti baltų skreplių kiekį?
Gydymas priklauso nuo priežasties, tačiau yra keli būdai, galintys palengvinti simptomus:
- Gerkite daugiau šiltų skysčių, kad gleivės skystėtų.
- Venkite cigarečių dūmų ir užteršto oro.
- Drėkinkite patalpų orą, ypač šildymo sezono metu.
- Skalbant nosį jūros druskos tirpalu galima sumažinti gleivių susidarymą.
- Ilsėkitės ir venkite fizinio išsekimo infekcijų metu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl skrepliai tampa balti?
Dėl tirštėjančių gleivių, virusinės infekcijos, alerginės reakcijos ar bronchų dirginimo.
Ar balti skrepliai visada reiškia ligą?
Nebūtinai. Kartais tai tiesiog natūralus organizmo atsakas į sausą orą, naktinį gleivių kaupimąsi ar lengvą peršalimą.
Ar antibiotikai padeda, jei skrepliai balti?
Ne, nes balti skrepliai dažniausiai būna virusinės, o ne bakterinės infekcijos požymis. Antibiotikai skiriami tik gydytojo, radus bakterinę priežastį.
Kada skrepliai tampa pavojingi?
Kai jie būna kruvini, itin tiršti, atsiranda aukšta temperatūra, dusulys ar bendras būklės blogėjimas.
Kvėpavimo takų stiprinimas kasdien
Norint išvengti gleivių kaupimosi ir dažnų kvėpavimo takų problemų, svarbu rūpintis savo sveikata kasdien. Reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas vandens vartojimas, subalansuota mityba ir žalingų įpročių atsisakymas gali gerokai sumažinti riziką susirgti. Taip pat verta pasirūpinti namų aplinka – tinkamai vėdinti kambarius, palaikyti švarą ir drėgmės balansą. Stipri imuninė sistema ir sveiki kvėpavimo takai padeda greičiau atsigauti net susidūrus su infekcijomis.
