Invalidumo grupės Lietuvoje yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, padedanti asmenims, dėl sveikatos sutrikimų praradusiems darbingumą, gauti reikiamą paramą. Nors pati sistema veikia jau daugelį metų, daugelis žmonių vis dar nėra tikri, kaip tiksliai nustatomos invalidumo grupės, kokios ligos gali lemti darbingumo netekimą ir kokios teisės priklauso asmeniui gavus atitinkamą grupę.
Kas yra invalidumo grupės ir kaip jos nustatomos?
Invalidumo grupės nustatomos remiantis asmens sveikatos būkle ir darbingumo lygiu. Įvertinamas ne tik pats diagnozuotas susirgimas, bet ir tai, kiek jis riboja žmogaus gebėjimą dirbti, atlikti kasdienes užduotis bei dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Sprendimą dėl darbingumo lygio priima Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT), įvertinusi medicininę dokumentaciją, tyrimus ir specialistų išvadas.
Dažniausiai nustatomi trys darbingumo lygio intervalai, kurie atitinka skirtingas invalidumo grupes:
- 0–25% darbingumas – 1 invalidumo grupė.
- 30–40% darbingumas – 2 invalidumo grupė.
- 45–55% darbingumas – 3 invalidumo grupė.
Ligos, kurios dažniausiai lemia invalidumo grupės skyrimą
Nors tiksli diagnozių ir ligų, galinčių sąlygoti darbingumo netekimą, apimtis yra plati, tam tikros ligų grupės pasitaiko dažniausiai. Invalidumo grupė gali būti skiriama tiek dėl fizinių, tiek dėl psichikos sveikatos sutrikimų, taip pat dėl įgimtų ar įgytų ligų.
Onkologinės ligos
Viena iš dažniausių invalidumo priežasčių – vėžys. Darbingumo netekimas priklauso nuo ligos stadijos, metastazių, gydymo intensyvumo ir pasekmių. Net ir pasveikus, kai kuriems pacientams lieka ilgalaikių komplikacijų, ribojančių darbingumą: nuovargis, skausmai, neurologiniai sutrikimai.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Infarktas, insultas, sunkios hipertenzijos formos ar širdies nepakankamumas gali lemti reikšmingą darbingumo sumažėjimą. Pacientams po insulto dažnai išlieka judėjimo, kalbos ar koordinacijos sutrikimų, dėl kurių priskiriama 2 ar 1 invalidumo grupė.
Psichikos ir emociniai sutrikimai
Depresija, bipolinis sutrikimas, šizofrenija ar kita sunki psichikos liga gali smarkiai apriboti žmogaus gebėjimą dirbti. Tokiais atvejais vertinamas ne tik simptomų sunkumas, bet ir jų stabilumas, reakcija į gydymą bei galimybė socialiai prisitaikyti.
Judėjimo aparato ligos ir traumos
Stuburo pažeidimai, sąnarių ligos, traumos ar amputacijos taip pat dažnai lemia darbingumo netekimą. Svarbu įvertinti ne tik pažeidimo mastą, bet ir tai, ar galima atkurti funkcijas reabilitacijos pagalba.
Kaip vyksta invalidumo grupės nustatymo procesas?
Procesas gali atrodyti sudėtingas, tačiau jį galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus. Žinant šiuos žingsnius, lengviau suprasti, ko tikėtis ir kaip tinkamai pasiruošti.
- Šeimos gydytojo konsultacija. Pirmasis žingsnis – kreiptis į savo gydytoją, kuris įvertina būklę ir prireikus nukreipia pas specialistus.
- Mokslinių tyrimų atlikimas. NDNT vertina tik naujausius tyrimus, todėl prieš teikiant dokumentus svarbu atlikti visus paskirtus tyrimus ir gauti specialistų išvadas.
- Dokumentų pateikimas NDNT. Pildoma speciali forma, kurią kartu su medicinine dokumentacija pateikia gydymo įstaiga arba pats pacientas.
- Sprendimo priėmimas. NDNT per nustatytą laiką įvertina visą informaciją ir priima sprendimą dėl darbingumo lygio.
Kokios socialinės garantijos priklauso gavus invalidumo grupę?
Priklausomai nuo darbingumo netekimo procento ir nustatytos invalidumo grupės, asmuo gali gauti įvairias socialines išmokas ir lengvatas.
- Invalidumo pensija arba netekto darbingumo pensija.
- Kompensacijos už transporto, būsto ar socialinių paslaugų išlaidas.
- Galimybė gauti reabilitacijos paslaugas.
- Mokesčių lengvatos ar papildomos pašalpos.
- Darbo vietos pritaikymas arba galimybė dirbti pagal specialias sąlygas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar invalidumo grupė gali būti nustatoma nuolat?
Taip, jei asmens sveikatos būklė laikoma negrįžtama, invalidumo grupė gali būti skiriama neterminuotai. Tačiau dažniausiai ji nustatoma tam tikram laikotarpiui, po kurio atliekamas pakartotinis vertinimas.
Ar galiu apskųsti NDNT sprendimą?
Taip, jei asmuo nesutinka su gautu sprendimu, jis turi teisę jį apskųsti per nustatytą laiką. Skundas teikiamas NDNT arba teismui.
Ar ligų sąrašas ribotas?
Ne. Negalima išskirti tik konkrečių ligų – svarbiausia tai, kiek liga riboja darbingumą, o ne pati diagnozė.
Kiek laiko užtrunka invalidumo nustatymas?
Procesas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo dokumentų tvarkymo ir tyrimų atlikimo greičio.
Patarimai, kaip pasiruošti invalidumo nustatymui
Kuo geriau pasiruošite, tuo sklandžiau vyks procesas. Nedelskite susirinkti visų reikalingų dokumentų, aptarkite gydymo eigą su gydytoju, o prieš teikdami dokumentus įsitikinkite, kad jie yra aktualūs ir tikslūs. Tai padės išvengti papildomų vizitų ir sprendimo vilkinimo.
