Galvos skausmas yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria šiuolaikinis žmogus, tačiau daugelis vis dar linkę ignoruoti tikrąsias jo priežastis, tiesiog griebdamiesi nuskausminamųjų vaistų. Medicinos ekspertai ir gydytojai neurologai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad mityba vaidina kritinį vaidmenį reguliuojant mūsų savijautą. Nors stresas ir miego trūkumas yra akivaizdūs veiksniai, tai, ką dedame į lėkštę, gali turėti tiesioginį poveikį galvos smegenų kraujagyslių būklei. Tam tikri maisto produktai pasižymi savybe skatinti kraujagyslių išsiplėtimą (vazodilataciją), kas jautresniems žmonėms, ypač tiems, kurie linkę į migreną, gali išprovokuoti stiprius, pulsuojančius skausmo priepuolius. Suprasti šiuos biologinius mechanizmus ir atpažinti „raudonąjį sąrašą“ produktų yra pirmas žingsnis link gyvenimo be skausmo.
Kodėl kraujagyslių plėtimasis sukelia skausmą?
Norint suprasti, kodėl gydytojai pataria vengti tam tikrų produktų, svarbu suvokti fiziologinį procesą. Galvos skausmas, ypač migreninio pobūdžio, dažnai yra susijęs su neurovaskuline teorija. Kai kraujagyslės smegenyse išsiplečia, jos spaudžia aplinkinius nervus ir audinius, suaktyvindamos skausmo receptorius. Be to, išsiplėtus kraujagyslėms, gali prasidėti sterilus uždegiminis procesas aplinkinėse struktūrose.
Tam tikros cheminės medžiagos, esančios maiste, veikia tiesiogiai kraujagyslių lygiuosius raumenis arba skatina organizmą išskirti medžiagas, kurios atpalaiduoja kraujagyslių sieneles. Rezultatas – padidėjęs kraujo tūris galvos srityje ir atsiradęs spaudimo jausmas, kuris greitai pereina į aštrų skausmą. Žmonės, kurių fermentinė sistema lėčiau skaido šias medžiagas, yra patys pažeidžiamiausi.
Tiraminas: paslėptas pavojus brandintuose produktuose
Viena dažniausiai gydytojų minimų medžiagų, sukeliančių kraujagyslių reakcijas, yra tiraminas. Tai natūraliai susidaranti aminorūgštis, kuri atsiranda skaidantis baltymams, produktams senstant arba fermentuojantis. Kuo ilgiau maisto produktas yra brandinamas, laikomas ar rauginamas, tuo didesnė tikimybė, kad jame bus didelė tiramino koncentracija.
Tiraminas gali sukelti grandininę reakciją organizme, skatindamas noradrenalino išsiskyrimą, kuris iš pradžių sutraukia, o vėliau staigiai išplečia kraujagysles, sukeldamas vadinamąjį „atoveiksmio“ skausmą. Gydytojai rekomenduoja būti itin atsargiems su šiais produktais:
- Brandinami sūriai: Čederio, kamambero, pelėsiniai sūriai (pvz., rokforas), parmezanas ir kiti kietieji sūriai yra klasikiniai tiramino šaltiniai.
- Rauginti produktai: Rauginti kopūstai, agurkai, kimčiai ir kiti fermentuoti daržovės.
- Rūkyta arba vytinta mėsa: Saliamis, kumpiai, dešros, kurios buvo ilgai brandinamos.
Nitratai ir nitritai: perdirbtos mėsos spąstai
Kitas galingas kraujagyslių plėtiklis yra maisto priedai, žinomi kaip nitratai ir nitritai. Šios medžiagos plačiai naudojamos maisto pramonėje kaip konservantai, siekiant išlaikyti mėsos spalvą, skonį ir apsaugoti nuo bakterijų dauginimosi. Tačiau patekę į organizmą, nitratai gali virsti azoto oksidu – dujomis, kurios yra stiprus vazodilatatorius (kraujagysles plečianti medžiaga).
Medicinoje azoto oksido preparatai kartais naudojami širdies ligoms gydyti (plečiant kraujagysles), tačiau žmonėms, linkusiems į galvos skausmus, tai gali tapti priepuolio katalizatoriumi. Egzistuoja net terminas „dešrainių galvos skausmas“ (angl. hot dog headache), kuris apibūdina skausmą, atsirandantį netrukus po perdirbtos mėsos vartojimo. Patariama vengti:
- Dešrelių ir dešrų;
- Bekono ir kumpio;
- Konservuotos mėsos gaminių;
- Kitų produktų, kurių etiketėse nurodyti priedai E249-E252.
Alkoholis ir raudonojo vyno fenomenas
Nors daugelis alkoholinių gėrimų gali sukelti galvos skausmą dėl dehidratacijos, raudonasis vynas išsiskiria kaip specifinis kraujagyslių plėtiklis. Gydytojai pabrėžia, kad raudonajame vyne gausu ne tik alkoholio (etanolio), kuris pats savaime plečia kraujagysles, didindamas kraujo pritekėjimą į odą ir smegenis, bet ir kitų biologiškai aktyvių junginių.
Taninai, flavonoidai ir histaminai, esantys vyne, gali jautriems asmenims sukelti staigias reakcijas. Be to, kaip minėta anksčiau, vyne taip pat gali būti tiramino. Sulfatai, naudojami kaip konservantai vyne, taip pat yra dažnas alergenas ir dirgiklis. Žmonėms, kuriems diagnozuota migrena, dažnai patariama visiškai atsisakyti raudonojo vyno, nes net ir nedidelė taurė gali išprovokuoti kelias dienas trunkantį priepuolį.
Kofeino paradoksas: plečia ar traukia?
Kofeinas yra viena sudėtingiausių medžiagų kalbant apie galvos skausmus, ir gydytojai dažnai turi išsamiai paaiškinti jo veikimo principą. Iš esmės kofeinas veikia kaip vazokonstriktorius – jis sutraukia kraujagysles. Būtent todėl kofeinas yra dedamas į kai kuriuos vaistus nuo skausmo: sutraukus išsiplėtusias kraujagysles, skausmas gali sumažėti.
Tačiau problema kyla dėl pripratimo ir nutraukimo sindromo. Jei žmogus kasdien vartoja daug kavos, jo smegenų kraujagyslės pripranta būti nuolat šiek tiek sutrauktos. Kai kofeino dozė praleidžiama (pvz., savaitgalio rytą), įvyksta staigus „atšokimo efektas“ – kraujagyslės kompensuodamos staiga ir stipriai išsiplečia. Tai sukelia intensyvų, tvinkčiojantį skausmą. Todėl gydytojai pataria arba vartoti kofeiną labai saikingai ir stabiliai, arba jo visiškai atsisakyti, kad būtų išvengta šių kraujagyslių tonuso svyravimų.
Dirbtiniai saldikliai ir skonio stiprikliai
Šiuolaikinėje mityboje gausu cheminių priedų, kurie gali neigiamai veikti nervų sistemą ir kraujotaką. Vienas labiausiai diskutuojamų priedų – mononatrio glutamatas (MSG arba E621). Nors oficialiai jis laikomas saugiu, klinikiniai stebėjimai rodo, kad didelė dalis pacientų patiria galvos skausmus suvalgius maisto, gausiai pagardinto šiuo stiprikliu (dažnai randama kinų virtuvėje, traškučiuose, greitai paruošiamuose makaronuose).
Kitas svarbus aspektas – aspartamas. Tai dirbtinis saldiklis, randamas daugelyje „dietinių“ gėrimų, jogurtų ir becukrių saldumynų. Kai kurie tyrimai rodo ryšį tarp aspartamo vartojimo ir migrenos priepuolių dažnumo, manoma, kad jis gali veikti neurotransmiterius smegenyse, taip netiesiogiai paveikdamas kraujagyslių tonusą.
Kiti netikėti produktai, galintys išprovokuoti skausmą
Be pagrindinių minėtų grupių, gydytojai išskiria ir keletą kitų produktų, kurie individualiai gali veikti kaip dirgikliai:
- Šokoladas: Jame yra feniletilamino – cheminės medžiagos, kuri gali veikti kraujagyslių susitraukimo ir išsiplėtimo ritmą. Nors daugeliui tai malonumo šaltinis, apie 20% migrena sergančių žmonių nurodo šokoladą kaip priepuolio sukėlėją.
- Citrusiniai vaisiai: Apelsinai, greipfrutai ir citrinos turi sinefrino ir oktopamino. Nors tai rečiau pasitaikantis dirgiklis, kai kuriems pacientams citrusiniai vaisiai sukelia kraujagyslių reakcijas.
- Labai šalti produktai: Ledai ar labai šalti gėrimai gali sukelti vadinamąjį „smegenų užšalimą“ (angl. brain freeze). Tai staigi reakcija, kai dėl šalčio poveikio gomurio nervams įvyksta staigus kraujagyslių išsiplėtimas priekinėje galvos dalyje.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar visiems žmonėms šie produktai sukelia galvos skausmą?
Ne. Kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus. Tai, kas vienam sukelia stiprų migrenos priepuolį, kitam gali neturėti jokio poveikio. Reakcija priklauso nuo genetikos, fermentų aktyvumo ir individualaus jautrumo tam tikroms cheminėms medžiagoms.
Per kiek laiko suvalgius netinkamo maisto prasideda skausmas?
Laikas gali labai skirtis. Reakcija į alkoholį ar mononatrio glutamatą gali pasireikšti per 20–30 minučių. Tuo tarpu reakcija į tiraminą ar kitus lėčiau virškinamus junginius gali atsirasti po kelių valandų ar net kitą dieną, todėl dažnai sunku atsekti tikrąjį kaltininką.
Ar vandens gėrimas gali padėti neutralizuoti šių produktų poveikį?
Hidratacija yra gyvybiškai svarbi. Nors vanduo visiškai nepanaikins cheminio tiramino ar nitratų poveikio, dehidratacija stipriai pablogina bet kokį galvos skausmą. Geriant pakankamai vandens, organizmas greičiau šalina toksinus ir medžiagų apykaitos produktus, kas gali palengvinti simptomus.
Ką valgyti, kad nuraminčiau kraujagysles?
Rekomenduojama rinktis produktus, turinčius daug magnio (špinatai, moliūgų sėklos, migdolai), nes magnis padeda atpalaiduoti kraujagysles ir užkirsti kelią jų spazmams. Taip pat naudingi produktai su omega-3 riebalų rūgštimis (lašiša, skumbrė), kurie mažina uždegiminius procesus.
Mitybos dienoraščio vedimo metodika ir nauda
Vienas efektyviausių būdų nustatyti, kurie konkretūs produktai plečia jūsų galvos kraujagysles ir sukelia diskomfortą, yra nuoseklus mitybos dienoraščio vedimas. Gydytojai rekomenduoja tai daryti bent vieną mėnesį, kad išryškėtų tendencijos. Neužtenka vien užrašyti, ką valgėte; svarbu fiksuoti ir kitus kintamuosius.
Dienoraštyje turėtumėte žymėti valgymo laiką, tikslią produktų sudėtį (jei valgote ne namuose), miego kokybę tą naktį, streso lygį ir moterims – menstruacinio ciklo fazę. Kai prasideda galvos skausmas, pažymėkite jo pradžios laiką, intensyvumą ir trukmę. Po kelių savaičių peržiūrėkite įrašus: galbūt pastebėsite, kad skausmas visada atsiranda po pietų, kai valgėte sumuštinį su dešra, arba rytais po vakarienės su raudonuoju vynu ir sūriu.
Identifikavus potencialius dirgiklius, taikomas eliminacijos metodas. Įtartinas produktas visiškai pašalinamas iš mitybos 2–4 savaitėms. Jei skausmo priepuoliai retėja arba išnyksta, galima daryti prielaidą, kad būtent šis maistas buvo kraujagyslių reakcijos kaltininkas. Vėliau, atsargiai grąžinus produktą į racioną ir stebint reakciją, diagnozė patvirtinama. Toks sąmoningas požiūris į mitybą leidžia ne tik sumažinti vaistų vartojimą, bet ir žymiai pagerinti gyvenimo kokybę, kontroliuojant savo savijautą natūraliais būdais.
