Išgirdus glaukomos diagnozę, natūralu, kad kyla daugybė klausimų dėl kasdienių įpročių ir gyvenimo būdo pokyčių. Tai lėtinė, progresuojanti akių liga, kuri, jei negydoma, gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą, todėl pacientai dažnai tampa itin atsargūs. Vienas dažniausiai oftalmologų kabinetuose skambančių klausimų – ar galima žiūrėti televizorių, dirbti kompiuteriu ir naudotis kitais ekranais? Gydytojai ramina, kad visiškai atsisakyti mėgstamų laidų ar filmų tikrai nereikia, tačiau sergant glaukoma egzistuoja tam tikros taisyklės ir niuansai, kurių laikymasis gali padėti apsaugoti regos nervą nuo papildomos įtampos ir akispūdžio svyravimų.
Ryšys tarp akispūdžio ir vaizdo stebėjimo
Norint suprasti, kaip televizoriaus žiūrėjimas veikia akis sergant glaukoma, pirmiausia reikia suvokti patį ligos mechanizmą. Glaukoma dažniausiai (nors ir ne visada) yra susijusi su padidėjusiu akispūdžiu, kuris žaloja jautrų regos nervą. Akispūdis priklauso nuo skysčių gamybos akies viduje ir jų nutekėjimo balanso. Nors pats žiūrėjimo į ekraną procesas tiesiogiai nekeičia akies skysčių gamybos, tam tikros aplinkybės, kuriomis žiūrime televizorių, gali turėti įtakos.
Moksliniai tyrimai rodo, kad žiūrėjimas į televizorių savaime nėra veiksnys, drastiškai didinantis akispūdį daugumai pacientų, sergančių atviro kampo glaukoma (tai dažniausia ligos forma). Tačiau situacija gali keistis priklausomai nuo apšvietimo, kūno padėties ir žiūrėjimo trukmės. Gydytojai pabrėžia, kad fizinė akies būklė ir aplinkos veiksniai yra svarbesni nei pats turinys ekrane.
Apšvietimo svarba: kodėl negalima sėdėti tamsoje?
Viena didžiausių klaidų, kurią daro glaukomos pacientai, yra televizoriaus žiūrėjimas visiškai tamsiame kambaryje. Tai ypač pavojinga tiems, kurie serga arba turi polinkį į uždaro kampo glaukomą. Šis mechanizmas yra gana paprastas, bet kritiškai svarbus:
- Vyzdžio reakcija: Tamsoje mūsų vyzdžiai išsiplečia, kad į akį patektų daugiau šviesos.
- Rainelės padėtis: Kai vyzdys išsiplečia, akies rainelė (spalvotoji akies dalis) susitraukia į raukšles arčiau akies drenažinės sistemos.
- Skysčių nutekėjimas: Žmonėms, kurių priekinės kameros kampas yra natūraliai siauras, išsiplėtęs vyzdys ir sustorėjusi rainelė gali užblokuoti kanalus, kuriais nuteka akies skystis.
- Staigus spaudimo šuolis: Užblokavus nutekėjimą, akispūdis gali staiga ir smarkiai pakilti, sukeldamas ūmų glaukomos priepuolį, kuriam būdingas skausmas, paraudimas ir staigus regėjimo pablogėjimas.
Todėl gydytojai griežtai rekomenduoja sergantiesiems glaukoma visada pasirūpinti foniniu apšvietimu. Kambaryje turėtų degti bent nedidelė stalinė lempa ar toršeras. Tai neleidžia vyzdžiui pernelyg išsiplėsti ir sumažina kontrastą tarp ryškaus ekrano ir tamsios aplinkos, taip mažiau varginant akis.
Kūno padėtis ir kaklo įtampa
Nors apie apšvietimą kalbama dažnai, kūno poza žiūrint televizorių yra ne mažiau svarbi, tačiau dažnai pamirštama tema. Akispūdis kinta priklausomai nuo mūsų kūno padėties gravitacijos atžvilgiu. Kai stovime ar sėdime, skysčių spaudimas galvoje yra mažesnis nei gulint.
Daugelis žmonių mėgsta žiūrėti televizorių gulėdami ant sofos, neretai nuleidę galvą žemiau kūno lygio arba pasidėję netinkamą pagalvę, kuri sukelia kaklo įtampą. Tyrimai rodo, kad gulima padėtis gali padidinti akispūdį keliais milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg). Sveikam žmogui tai neturi jokios reikšmės, tačiau sergant progresuojančia glaukoma, kiekvienas mmHg yra svarbus.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į kaklo padėtį. Jei žiūrite televizorių taip, kad kaklas yra stipriai suspaustas ar pasuktas, gali būti sutrikdytas veninis kraujo nutekėjimas iš galvos. Tai, savo ruožtu, didina spaudimą akies kraujagyslėse ir gali lemti akispūdžio didėjimą. Rekomenduojama sėdėti patogiai, tiesiai, o televizoriaus ekranas turėtų būti akių lygyje arba šiek tiek žemiau, kad nereikėtų užversti galvos.
Akių sausumas ir mirksėjimo dažnis
Nors „sausų akių sindromas” nėra tas pats, kas glaukoma, šios dvi būklės dažnai eina greta, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, daugelis lašų, skirtų glaukomai gydyti, kaip šalutinį poveikį sukelia akių sausumą ir dirginimą. Žiūrint televizorių, ypač įtempto siužeto filmus ar žinias, žmogus natūraliai pradeda mirksėti rečiau.
Normalus mirksėjimo dažnis yra apie 15–20 kartų per minutę, tačiau žiūrint į ekraną jis gali sumažėti iki 5–7 kartų. Tai lemia ašarų plėvelės išgaravimą, akies paviršiaus sudirgimą ir „smėlio akyse” pojūtį. Nors tai tiesiogiai nepablogina glaukomos eigos (nepažeidžia regos nervo), diskomfortas gali būti klaidingai interpretuojamas kaip ligos paūmėjimas. Be to, sudirgusios akys verčia jas trinti, o stiprus akių trynimas gali mechaniškai, nors ir trumpam, pakelti akispūdį.
Patarimai, kaip išvengti akių pervargimo:
- Naudokite gydytojo paskirtus drėkinančius lašus be konservantų.
- Sąmoningai stenkitės dažniau mirksėti žiūrėdami televizorių.
- Laikykitės 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių padarykite 20 sekundžių pertrauką ir pažiūrėkite į objektą, esantį už 20 pėdų (apie 6 metrų).
Emocinis stresas ir turinio pasirinkimas
Gydytojai kartais atkreipia dėmesį ir į tai, ką pacientas žiūri. Nors tai skamba netikėtai, stiprus emocinis stresas, baimė ar pyktis gali turėti fiziologinį poveikį. Žiūrint itin įtemptus trilerius, siaubo filmus ar nerimą keliančias žinias, organizme išsiskiria adrenalinas. Adrenalinas gali sukelti vyzdžių išsiplėtimą (kas, kaip minėta, pavojinga uždaro kampo glaukomos atveju) ir laikinai padidinti kraujospūdį bei akispūdį.
Žinoma, tai nereiškia, kad sergant glaukoma galima žiūrėti tik dokumentiką apie gamtą. Tačiau pacientams, kurie yra jautrūs stresui, rekomenduojama stebėti savo savijautą. Jei jaučiate, kad žiūrint laidą kyla didelė įtampa, padažnėja širdies plakimas, verta padaryti pertrauką.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Čia pateikiame atsakymus į konkrečius klausimus, kurie dažnai neramina pacientus, sergančius glaukoma, susijusius su televizoriaus žiūrėjimu ir laisvalaikiu.
Ar 3D filmai ir akiniai kenkia sergant glaukoma?
Daugumai sergančiųjų atviro kampo glaukoma 3D filmai yra saugūs. Tačiau žiūrėjimas per 3D akinius gali sukelti pykinimą ar galvos svaigimą tiems, kurių regėjimas abiem akimis nėra vienodas (o tai dažna glaukomos pasekmė). Svarbu paminėti, kad kino teatre yra tamsu, o žiūrint pro tamsintus 3D akinius vyzdžiai plečiasi dar labiau. Todėl pacientams su uždaro kampo glaukoma reikėtų būti atsargiems ir pasitarti su gydytoju prieš einant į kino teatrą.
Kiek valandų per dieną galima žiūrėti televizorių?
Griežto limito, susieto tiesiogiai su glaukomos žala, nėra. Tačiau bendra rekomendacija – vengti ilgo nepertraukiamo žiūrėjimo. Svarbiausia ne bendras valandų skaičius, o pertraukos. Sėslus gyvenimo būdas (ilgas sėdėjimas prie TV) blogina bendrą kraujotaką, o gera kraujotaka yra būtina regos nervo mitybai.
Ar televizoriaus ekrano dydis turi reikšmės?
Ekrano dydis tiesiogiai akispūdžio neveikia, tačiau didesnis ekranas gali padėti sumažinti akių įtampą, nes nereikia taip stipriai fokusuoti žvilgsnio į smulkias detales. Svarbiausia – atstumas. Atstumas iki televizoriaus turėtų būti toks, kad vaizdą matytumėte aiškiai be įtampos. Paprastai rekomenduojama sėdėti atstumu, lygiu bent 2,5–3 ekrano įstrižainėms.
Ar virtualios realybės (VR) akiniai yra saugūs?
VR akiniai yra arčiau akių ir sukuria intensyvią vizualinę stimuliaciją. Kai kurie tyrimai rodo, kad naudojant VR įrangą akispūdis gali laikinai pakilti. Be to, šie įrenginiai stipriai skatina vyzdžių plėtimąsi. Sergant glaukoma, ypač pažengusia stadija, prieš naudojant VR technologijas būtina pasitarti su oftalmologu.
Gyvensenos veiksniai ir ligos kontrolė
Apibendrinant gydytojų įžvalgas, galima teigti, kad televizorius nėra glaukomos paciento priešas, jei juo naudojamasi protingai. Svarbiausia taisyklė – balansas ir sąmoningumas. Glaukoma reikalauja ne tik vaistų lašinimo, bet ir bendro gyvenimo būdo koregavimo. Fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai gryname ore, yra daug naudingesnis regos nervo kraujotakai nei pasyvus poilsis prie ekrano.
Jei nusprendėte vakarą praleisti prie televizoriaus, tiesiog uždekite šviesą, atsisėskite patogiai, neužspausdami kaklo, ir nepamirškite per reklaminius intarpus atsistoti, pajudėti bei pamirksėti. Toks požiūris leis mėgautis gyvenimu ir pramogomis, kartu saugant savo regėjimą. Atminkite, kad reguliarūs vizitai pas akių gydytoją ir akispūdžio matavimas yra vienintelis būdas tiksliai žinoti, kaip jūsų gyvenimo būdas veikia ligos eigą, todėl kilus abejonėms, visada konsultuokitės su specialistu.
