Dantų protezai daugeliui žmonių sugrąžina ne tik galimybę kokybiškai kramtyti maistą, bet ir pasitikėjimą savimi bendraujant, juokiantis ar tiesiog gyvenant visavertį gyvenimą. Tačiau net ir patys geriausi, pagal individualius užsakymus pagaminti protezai, laikui bėgant gali prarasti idealų sukibimą su dantenomis. Tai natūralus procesas, susijęs su žandikaulio kaulo ir dantenų pokyčiais. Būtent čia į pagalbą ateina dantų protezų klijai arba fiksavimo kremai. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip paprastas produktas, vaistinių lentynose esanti gausa gali suklaidinti. Pasirinkimas netinkamos priemonės gali lemti ne tik prastą fiksaciją, bet ir dantenų sudirgimą, skonio receptorių pakitimus ar net virškinimo sutrikimus.
Svarbu suprasti, kad fiksavimo priemonės nėra skirtos tik tam, kad protezai nekristų. Jos atlieka kur kas daugiau funkcijų: sukuria minkštą barjerą tarp kieto protezo plastiko ir jautrių dantenų, apsaugo nuo maisto likučių patekimo po plokštele bei suteikia psichologinį komfortą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip orientuotis pasiūloje, į kokias sudėtines dalis atkreipti dėmesį ir kaip taisyklingai naudoti šias priemones, kad pamirštumėte, jog apskritai dėvite protezus.
Kodėl protezų klijai yra daugiau nei tik fiksacija
Daugelis pradedančiųjų protezų nešiotojų mano, kad klijai reikalingi tik tada, kai protezas yra laisvas. Tai nėra visiškai tiesa. Net ir puikiai priglundantiems protezams fiksavimo priemonės gali suteikti papildomą vertę. Pagrindinė jų funkcija – stabilumas kramtant kietesnį maistą. Be klijų, kandant obuolį ar kietesnę mėsą, protezas gali minimaliai pasislinkti, sukurdamas trintį. Ilgainiui ši trintis virsta skausmingomis žaizdelėmis ar nutrynimais.
Kita, dažnai pamirštama funkcija, yra sandarumas. Valgant sėklas, riešutus ar uogas, smulkios dalelės turi tendenciją patekti po protezo plokštele. Tai ne tik sukelia diskomfortą ir skausmą spaudžiant, bet ir gali tapti bakterijų dauginimosi židiniu, sukeliančiu blogą burnos kvapą. Kokybiški klijai užpildo mikro tarpelius tarp protezo ir gleivinės, neleisdami maistui ten patekti.
Pagrindinės fiksavimo priemonių rūšys: ką rinktis?
Rinkoje dominuoja trys pagrindinės priemonių formos: kremai (pastos), milteliai ir fiksavimo juostelės. Kiekviena iš jų turi savo privalumų ir trūkumų, priklausomai nuo vartotojo poreikių ir seilių išsiskyrimo lygio.
Fiksavimo kremai (pastos)
Tai populiariausias pasirinkimas. Kremai užtikrina stipriausią sukibimą ir geriausiai tinka tiems, kurių protezai yra šiek tiek laisvesni arba tiems, kurie turi nelygų žandikaulio kaulą. Kremai, kontaktuodami su seilėmis, išbrinksta ir sukuria elastingą sluoksnį.
- Privalumai: Ilgalaikis poveikis (iki 12 valandų), stipri fiksacija, amortizacija.
- Trūkumai: Gali būti sunku nuvalyti likučius nuo dantenų, per didelis kiekis ištrykšta per kraštus, keičia maisto skonį (jei sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų).
Fiksavimo milteliai
Milteliai yra puikus pasirinkimas žmonėms, turintiems labai mažai seilių (kserostomija) arba tiems, kurių protezai priglunda labai gerai ir reikia tik minimalios pagalbos. Milteliai barstomi plonu sluoksniu ant drėgno protezo.
- Privalumai: Lengviau nuvalomi nei kremai, nejaučiamas storas sluoksnis burnoje, ekonomiški.
- Trūkumai: Laiko trumpiau nei kremai, sunkiau naudoti apatiniam žandikauliui.
Fiksavimo juostelės ir pagalvėlės
Šios priemonės dažniausiai rekomenduojamos pradiniame etape, kai dantenos dar gyja po dantų šalinimo, arba kai žandikaulis yra labai sunykęs (atrofavęsis) ir plokščias, todėl klijams nėra už ko „užsikabinti”.
- Privalumai: Veikia kaip minkštas pamušalas, apsaugo nuo trinties, lengva naudoti.
- Trūkumai: Gali pakeisti sąkandžio aukštį, brangesnės už kitas priemones, kartais sunkiau pritaikyti dydį.
Sudėtis: cinko pavojus ir natūralios alternatyvos
Vienas svarbiausių aspektų renkantis klijus yra jų cheminė sudėtis. Ilgą laiką cinkas buvo pagrindinė sudedamoji dalis, užtikrinanti klijų lipnumą. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad ilgalaikis ir gausus cinko turinčių klijų naudojimas gali lemti cinko perteklių organizme. Tai gali sukelti vario trūkumą ir neurologines problemas, pasireiškiančias galūnių tirpimu ar pusiausvyros sutrikimais.
Jei protezų klijus naudojate saikingai ir pagal instrukciją, cinko kiekis neturėtų kelti grėsmės. Tačiau jei tenka naudoti didelį kiekį klijų kelis kartus per dieną, būtina rinktis produktus, pažymėtus užrašu „be cinko” (Zinc-free). Šiuolaikiniai gamintojai cinką keičia kitais polimerais, kurie yra saugūs sveikatai.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į kvapiąsias medžiagas ir dažiklius. Jautriems žmonėms mentolis ar pipirmėtė gali dirginti gleivinę, todėl geriau rinktis neutralaus skonio fiksavimo priemones. Natūralių ingredientų mėgėjams rinkoje atsiranda klijų su alavijo (Aloe Vera) ar ramunėlių ekstraktais, kurie papildomai ramina dantenas.
Taisyklingo naudojimo menas: mažiau yra daugiau
Dažniausia klaida, kurią daro vartotojai, yra per didelio klijų kiekio naudojimas. Tai ne tik nepagerina fiksacijos, bet ir sukelia diskomfortą, kai lipni masė ištrykšta į burną ir yra nuryjama. Norint pasiekti geriausią rezultatą, laikykitės šių žingsnių:
- Paruošimas: Kruopščiai nuvalykite ir, svarbiausia, nusausinkite protezą. Drėgmė gali neleisti klijams tinkamai sukibti su plastiku.
- Tepimas:
- Viršutiniam protezui: uždėkite 3-4 mažus (žirnio dydžio) taškelius klijų – vieną priekyje, du šonuose ir vieną viduryje (gomurio dalyje). Netepkite ištisinės linijos arti kraštų.
- Apatiniam protezui: uždėkite kelis mažus taškelius išilgai protezo lanko.
- Fiksavimas: Įsidėkite protezą į burną, stipriai sukąskite ir palaikykite apie 10–15 sekundžių.
- Laukimas: Po klijavimo rekomenduojama nevalgyti ir negerti bent 15–30 minučių, kad klijai galėtų visiškai suformuoti stabilų ryšį.
Kaip pašalinti klijų likučius be skausmo
Vakare išsiėmus protezus, ant dantenų ir gomurio dažnai lieka lipnių klijų likučių. Jų negalima palikti nakčiai, nes tai puiki terpė bakterijoms. Tačiau gramdyti juos nagu ar kietu šepetėliu yra griežtai draudžiama – taip pažeisite gleivinę.
Efektyviausias būdas pašalinti klijus – skalauti burną šiltu (ne karštu) vandeniu arba druskos tirpalu. Šiluma padeda suminkštinti klijų struktūrą. Tuomet paimkite minkštą marlės gabalėlį arba labai minkštą dantų šepetėlį ir švelniais sukamaisiais judesiais nuvalykite dantenas ir gomurį. Jei klijai ypač atsparūs, gali padėti aliejus – suvilgykite marlę nedideliu kiekiu maistinio aliejaus (pavyzdžiui, alyvuogių), jis puikiai tirpdo lipnias medžiagas.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima protezų klijus naudoti daliniams protezams?
Taip, protezų klijai tinka tiek pilniems, tiek daliniams protezams. Daliniams protezams klijai padeda stabilizuoti plokštelę ir sumažina krūvį, tenkantį atraminiams dantims.
Kiek laiko turėtų užtekti vienos tūbelės klijų?
Naudojant taisyklingai (po nedidelį kiekį kartą per dieną), standartinės 40–70 gramų tūbelės turėtų užtekti mažiausiai 3–6 savaitėms. Jei tūbelę sunaudojate greičiau nei per 2-3 savaites, tikėtina, kad naudojate per daug produkto arba jūsų protezas yra per laisvas ir jį reikia koreguoti.
Ar saugu nuryti protezų klijus?
Nedideli klijų kiekiai, kurie natūraliai nuryjami dienos eigoje, yra laikomi saugiais ir pasišalina iš organizmo nepakenkę. Tačiau didelių kiekių nurijimas gali sukelti pykinimą ar vidurių užkietėjimą.
Ar galiu naudoti klijus, jei mano protezas lūžęs?
Jokiu būdu nenaudokite klijų bandydami „suklijuoti” lūžusį protezą ar kompensuoti jo skilimą. Tai gali negrįžtamai sugadinti protezą ir pažeisti burnos audinius. Lūžusį protezą turi taisyti tik dantų technikas.
Kada klijai jau nebepadės?
Jei net ir naudojant stiprius klijus protezas krenta kalbant, o valgyti praktiškai neįmanoma, reiškia, kad tarpas tarp žandikaulio ir protezo yra per didelis. Tokiu atveju būtina protezų perbazavimo (relingo) procedūra odontologijos kabinete.
Dantų protezų ir burnos gleivinės priežiūra naudojant fiksatorius
Nuolatinis fiksavimo priemonių naudojimas reikalauja atidesnės higienos rutinos nei įprastai. Nors klijai užpildo tarpus, ilgainiui jie patys gali tapti nešvarumų kaupimosi vieta, jei nėra tinkamai pašalinami. Svarbu atsiminti, kad paties protezo plastikas yra porėtas. Jei klijų likučiai nėra kasdien kruopščiai nuvalomi nuo protezo vidinio paviršiaus, jie gali įsigerti į plastiką, pakeisti jo spalvą ir suteikti nemalonų kvapą.
Protezo valymui nuo klijų nenaudokite įprastos dantų pastos, nes joje esančios abrazyvinės dalelės subraižo protezo paviršių. Šiuose mikro įbrėžimuose klijai įstringa dar stipriau. Geriausia naudoti specialias protezų valymo tabletes, kurios ištirpina organines liekanas ir klijų pėdsakus, arba paprastą ūkišką muilą su minkštu šepetėliu. Taip pat bent kartą per metus rekomenduojama apsilankyti pas odontologą protezo patikrai – specialistas gali atlikti profesionalų ultragarsinį valymą ir įvertinti, ar klijai vis dar yra geriausias sprendimas jūsų situacijoje, ar jau atėjo laikas protezo korekcijai.
