Dilgėlinė yra viena iš tų odos būklių, kuri sukelia ne tik fizinį diskomfortą, bet ir nemažai streso. Staiga atsiradę niežtintys bėrimai, pūkšlės ir odos patinimas gali užklupti netikėtai, o daugelis pacientų pirmiausia griebiasi vaistų nuo alergijos, pamiršdami, kad vienas pagrindinių sveikimo raktų slypi lėkštėje. Nors medikamentinis gydymas yra svarbus, gydytojai dermatologai ir alergologai vieningai sutaria: be griežtos mitybos kontrolės suvaldyti dilgėlinės simptomus yra žymiai sunkiau. Maistas gali veikti dvejopai – arba provokuoti histamino išsiskyrimą organizme, taip aštrinant ligą, arba padėti kūnui nusiraminti. Todėl suprasti, kokių produktų privalu atsisakyti ūmiai ar lėtinei dilgėlinei paūmėjus, yra kritiškai svarbu kiekvienam, susidūrusiam su šia liga.
Kodėl maistas tampa priešu sergant dilgėline?
Norint suprasti, kodėl tam tikri produktai yra draudžiami, būtina suvokti patį dilgėlinės mechanizmą. Šios ligos metu odoje esančios ląstelės, vadinamos putliosiomis ląstelėmis, tampa itin jautrios ir pradeda išskirti biologiškai aktyvias medžiagas, iš kurių svarbiausia – histaminas. Būtent histaminas sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, audinių patinimą ir tą nepakeliamą niežulį.
Problema ta, kad histamino mes ne tik pasigaminame patys, bet ir gauname su maistu. Jei organizmas jau yra „užsidegęs“ ir histamino kiekis jame yra padidėjęs, papildomas jo kiekis iš maisto veikia kaip žibalas į ugnį. Be to, egzistuoja produktai, kurie patys neturi daug histamino, tačiau veikia kaip „liberatoriai“ – jie priverčia organizmo ląsteles dar aktyviau išskirti turimą histaminą. Todėl gydytojų rekomendacijos remiasi ne tik klasikinių alergenų vengimu, bet ir mažo histamino kiekio dieta.
Produktų kategorijos, kurių privalu vengti
Sergant dilgėline, ypač jos ūminėje stadijoje, mitybos racionas turi būti gerokai apribotas. Gydytojai išskiria kelias pagrindines produktų grupes, kurios dažniausiai sukelia simptomų paūmėjimą.
1. Fermentuoti ir brandinti produktai
Fermentacija yra procesas, kurio metu bakterijos skaido maisto medžiagas, tačiau šalutinis šio proceso produktas dažnai yra histaminas. Kuo ilgiau produktas brandinamas ar rauginamas, tuo daugiau histamino jame susikaupia. Į šią rizikos grupę patenka:
- Brandinti sūriai: Parmezanas, čederis, pelėsiniai sūriai (rokforas, kamamberas) ir kiti kietieji sūriai. Juose histamino koncentracija yra viena didžiausių.
- Rauginti gaminiai: Rauginti kopūstai, agurkai ir kitos raugintos daržovės. Nors sveikam žmogui tai yra probiotikų šaltinis, sergančiam dilgėline tai gali sukelti stiprų bėrimą.
- Mėsos gaminiai: Rūkyta dešra, saliamis, kumpis, vytinta mėsa. Šiuose produktuose gausu ne tik histamino, bet ir konservantų, kurie papildomai dirgina imuninę sistemą.
2. Histamino „išlaisvintojai“ (liberatoriai)
Tai produktai, kurie patys savaime nebūtinai turi daug histamino, tačiau juose esančios medžiagos skatina jūsų organizmą jį išskirti. Tai viena klastingiausių grupių, nes žmonės dažnai mano, kad valgo sveiką maistą, bet vis tiek jaučiasi blogai. Venkite:
- Citrusinių vaisių: Apelsinai, citrinos, greipfrutai, mandarinai, o taip pat jų sultys.
- Uogų: Braškės ir žemuogės yra vieni stipriausių histamino liberatorių.
- Daržovių: Pomidorai (ypač pomidorų padažai, kečupas), špinatai, baklažanai.
- Vaisių: Ananasai, papajos, kiviai.
- Šokolado ir kakavos: Kakavos pupelėse esančios medžiagos gali stipriai provokuoti niežulį.
3. Maisto priedai ir konservantai
Pramoniniu būdu apdorotas maistas yra vienas didžiausių dilgėlinės priešų. Tam tikri maisto priedai, žymimi „E“ raidėmis, yra žinomi kaip pseudoalerginių reakcijų sukėlėjai. Net jei nesate alergiškas pačiam produktui, jame esantys dažikliai gali sukelti priepuolį. Ypatingą dėmesį atkreipkite į:
- Tartraziną (E102) ir kitus azo dažiklius: Jie dažnai naudojami gėrimuose, saldainiuose, kepiniuose, suteikiant jiems geltoną ar oranžinę spalvą.
- Benzoatus (E210-E219): Plačiai naudojami konservantai, randami gaiviuosiuose gėrimuose, padažuose, marinuotuose produktuose.
- Sulfitus (E220-E228): Dažniausiai randami džiovintuose vaisiuose, vyne, bulvių traškučiuose.
- Glutamatą (E620-E625): Skonio stipriklis, gausiai naudojamas prieskonių mišiniuose, sultiniuose, greitajame maiste ir kinų virtuvėje.
Žuvies ir jūros gėrybių pavojai
Žuvis yra puikus baltymų šaltinis, tačiau sergant dilgėline su ja reikia elgtis itin atsargiai. Problema slypi ne tik alergijoje žuvies baltymui. Žuvyje, kuri nėra idealiai šviežia, labai greitai pradeda kauptis histaminas. Skumbrė, tunas, sardinės ir ančiuviai natūraliai turi daug histidino, kuris, žuviai gendant, virsta histaminu.
Jūros gėrybės (krevetės, midijos, vėžiai) taip pat yra stiprūs alergenai ir histamino liberatoriai. Dilgėlinės paūmėjimo metu geriausia visiškai atsisakyti jūros gėrybių ir rinktis tik labai šviežią arba šaldytą (iškart po sugavimo) baltą žuvį, jei gydytojas nenurodė kitaip.
Ką daryti su gėrimais?
Skysčiai yra svarbūs organizmo detoksikacijai, tačiau ne visi gėrimai tinkami. Alkoholio vartojimas sergant dilgėline yra griežtai draudžiamas. Alkoholis plečia kraujagysles (kas didina odos raudonį ir tinimą) ir blokuoja fermentą (DAO), kuris organizme skaido histaminą. Ypač pavojingas yra raudonasis vynas, alus ir putojantis vynas.
Taip pat reikėtų vengti daug kofeino turinčių gėrimų (stiprios kavos, energetinių gėrimų), nes jie gali didinti nervų sistemos jautrumą ir skatinti niežulį. Geriausias pasirinkimas – vanduo ir silpnos žolelių arbatos (išskyrus tas, kurioms esate alergiški).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar šių produktų reikės atsisakyti visam gyvenimui?
Dažniausiai ne. Griežta dieta paprastai taikoma ūminiu periodu (nuo 2 iki 4 savaičių) arba tol, kol išnyksta simptomai. Vėliau, gydytojui prižiūrint, produktai po vieną grąžinami į racioną, stebint organizmo reakciją. Lėtinės dilgėlinės atveju tam tikrus apribojimus gali tekti taikyti ilgesnį laiką.
Ką tuomet galima valgyti?
Galima valgyti šviežią (nebrandintą) mėsą (vištieną, kalakutieną), ryžius, bulves, avižas, daugumą kopūstinių daržovių (brokolius, žiedinius kopūstus), obuolius (geriau be žievelės, keptus), kriaušes, šviežią varškę ar pieną (jei juos toleruojate). Svarbiausia taisyklė – maistas turi būti kuo šviežesnis ir kuo mažiau apdorotas.
Ar galiu vartoti vaistus nuo skausmo, jei laikausi dietos?
Būkite labai atsargūs. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., aspirinas, ibuprofenas) dažnai patys sukelia arba pablogina dilgėlinę. Jei sergate dilgėline ir jums reikia vaistų nuo skausmo ar temperatūros, būtinai pasitarkite su gydytoju – dažniausiai rekomenduojamas paracetamolis, nes jis rečiau sukelia reakcijas.
Ar maisto gaminimo būdas turi įtakos?
Taip. Keptas ir riebus maistas labiau apkrauna virškinimo sistemą, todėl dilgėlinės metu rekomenduojama rinktis virimą garuose, troškinimą vandenyje ar kepimą orkaitėje be papildomų riebalų. Venkite perdirbto aliejaus ir aštrių prieskonių.
Mitybos dienoraščio vedimas ir produktų grąžinimas
Vienas efektyviausių būdų kontroliuoti ligą – vesti mitybos dienoraštį. Net ir laikantis bendrų rekomendacijų, kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus. Tai, kas sukelia bėrimą vienam, kitam gali būti visiškai saugu. Užrašydami viską, ką suvalgėte, ir pažymėdami simptomų atsiradimo laiką bei intensyvumą, galėsite identifikuoti savo asmeninius „priešus“.
Kai simptomai visiškai išnyksta ir oda tampa švari, nereikėtų staiga grįžti prie senų mitybos įpročių. Produktų grąžinimas (reintrodukcija) turi vykti palaipsniui. Rekomenduojama įtraukti po vieną naują produktą kas 3 dienas. Pavyzdžiui, suvalgius šiek tiek pomidoro, tris dienas stebima odos būklė. Jei bėrimų neatsiranda, produktą galima laikyti saugiu ir bandyti kitą. Tačiau tokie produktai kaip rūkyti gaminiai, alkoholis ar daug maisto priedų turintys pusfabrikačiai turėtų išlikti „juodajame sąraše“ kuo ilgiau, nes jie neturi didelės maistinės vertės, tačiau kelia didžiausią riziką ligos atsinaujinimui.
