Ruduo dažnai vadinamas derliaus metu, o tarp gausybės obuolių, kriaušių ir moliūgų dažnai nepelnytai pasimeta vienas išskirtinis, aukso spalvos vaisius – cidonija. Nors savo išvaizda ji primena didelę, gumbuotą kriaušę ar geltoną obuolį, jos aromatas yra visiškai unikalus ir neprilygstamas niekam kitam. Daugelis žmonių cidonijas naudoja tik namų kvepinimui, palikdami jas dubenyje ant stalo, nes nežino, kaip teisingai apdoroti šį kietą ir itin rūgštų vaisių. Tačiau mitybos ekspertai pabrėžia, kad cidonija yra tikra maistinių medžiagų bomba, kurią verta įtraukti į savo racioną, ypač šaltuoju metų laiku, kai mūsų organizmui labiausiai reikia pastiprinimo.
Cidonija ir svarainis: esminiai skirtumai, kuriuos būtina žinoti
Prieš pradedant kalbėti apie maistines savybes, labai svarbu išsklaidyti dažną painiavą. Lietuvoje terminai „cidonija“ ir „svarainis“ dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau botaniškai ir kulinariškai tai yra du skirtingi augalai, nors ir priklauso tai pačiai erškėtinių šeimai.
Cidonija (Cydonia oblonga) yra medis, kuris brandina didelius, dažniausiai kriaušės formos vaisius, padengtus švelniu pūkeliu. Šie vaisiai gali sverti nuo 200 gramų iki pusės kilogramo. Tuo tarpu svarainis (Chaenomeles), dažnai vadinamas „lietuviškąja citrina“, yra krūmas, vedantis smulkius, labai rūgščius ir kietus vaisius. Nors abiejų vaisių cheminė sudėtis panaši, cidonija pasižymi švelnesniu, aromatingesniu minkštimu, kurį termiškai apdorojus galima valgyti kaip desertą, o svarainiai dažniausiai naudojami tik sultims ar sirupams spausti.
Maistinė vertė: kodėl cidonija vadinama supermaistu?
Mitybos specialistai cidoniją vertina dėl jos turtingos biocheminės sudėties. Tai nėra kaloringas vaisius – 100 gramų cidonijos yra tik apie 57 kalorijos, todėl ji puikiai tinka žmonėms, prižiūrintiems savo kūno svorį. Tačiau tikroji vertė slypi vitaminų ir mineralų gausoje.
- Vitaminas C: Nors dalis vitamino C žūsta verdant ar kepant, cidonijose jo koncentracija yra tokia didelė, kad net ir apdorotame produkte išlieka reikšmingas kiekis, padedantis stiprinti imuninę sistemą.
- Skaidulos ir pektinas: Tai viena didžiausių cidonijos vertybių. Didelis pektino kiekis padeda reguliuoti cholesterolio lygį kraujyje ir gerina žarnyno veiklą.
- Mineralai: Vaisiuose gausu vario, geležies, kalio ir magnio. Varis ir geležis yra būtini raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, o kalis svarbus širdies ir kraujagyslių sveikatai.
- Antioksidantai: Cidonijose randama polifenolinių junginių, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais, mažina uždegiminius procesus ir lėtina senėjimą.
Poveikis virškinimo sistemai ir skrandžio sveikatai
Viena iš seniausių cidonijos panaudojimo sričių liaudies medicinoje – virškinimo sutrikimų gydymas. Šiuolaikinis mokslas patvirtina šią naudą. Dėl didelio taninų ir pektinų kiekio, cidonija veikia kaip švelnus sutraukiantis preparatas. Tai reiškia, kad ji gali padėti esant viduriavimui ar žarnyno sudirgimui.
Be to, tyrimai rodo, kad cidonijų ekstraktas arba virtas minkštimas gali padėti apsaugoti skrandžio gleivinę nuo opų atsiradimo, kurias sukelia alkoholis ar stresas. Nėščiosioms cidonijos dažnai rekomenduojamos kaip natūrali priemonė rytiniam pykinimui malšinti. Paprastas keptos cidonijos gabalėlis su šaukšteliu medaus gali nuraminti sudirgusį skrandį efektyviau nei vaistai.
Kaip valgyti cidoniją: žalios vs. termiškai apdorotos
Daugelis žmonių, pirmą kartą paragavę žalios cidonijos, lieka nusivylę. Žalias vaisius yra itin kietas, rūgštus ir turi sutraukiantį skonį dėl didelio taninų kiekio. Be to, kai kurios cidonijų veislės turi kietų ląstelių granulių, kurios primena smėlį. Todėl mitybos ekspertai beveik vienbalsiai pataria: cidoniją reikia termiškai apdoroti.
Verdant ar kepant įvyksta magiška transformacija. Veikiant karščiui, taninai skyla, vaisius suminkštėja, o rūgštis sušvelnėja, atskleisdama gėlių ir medaus poskonius. Įdomus faktas yra tas, kad ilgai verdama cidonija keičia spalvą – iš kreminės geltonos ji tampa rausva ar net tamsiai rubinine. Taip nutinka dėl antocianinų susidarymo karščio poveikyje.
Populiariausi paruošimo būdai
- Orkaitėje keptos cidonijos: Perpjaukite vaisių pusiau, išimkite sėklalizdžius, į vidų įdėkite šaukštelį medaus, cinamono lazdelę ir gabalėlį sviesto. Kepkite, kol suminkštės. Tai puikus ir sveikas desertas.
- Cidonijų sūris: Tai tradicinis desertas daugelyje šalių (Ispanijoje vadinamas „Membrillo“). Vaisiai verdami su cukrumi tol, kol masė tampa itin tiršta ir sustingsta. Toks „sūris“ pjaustomas riekelėmis ir valgomas su tikru sūriu.
- Troškiniai: Cidonija puikiai dera ne tik desertuose. Ji idealiai tinka riebiems mėsos patiekalams (kiaulienai, antienai, avienai) gardinti. Rūgštis padeda suskaidyti riebalus ir suteikia mėsai ypatingą aromatą.
Sezoniškumas ir kaip išsirinkti geriausius vaisius
Cidonijos yra vėlyvo rudens vaisiai. Geriausias laikas jas pirkti – nuo spalio iki gruodžio mėnesio. Rinkdamiesi cidonijas parduotuvėje ar turguje, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:
- Spalva: Vaisius turi būti tolygiai geltonas. Žalsvi vaisiai yra neprinokę ir bus dar kietesni bei mažiau aromatingi.
- Kietumas: Cidonija turi būti kieta kaip akmuo. Jei ji minkšta, tikėtina, kad viduje prasidėjo puvimo procesas.
- Odelė: Venkite vaisių su didelėmis rudomis dėmėmis ar įpjovimais, nes tokie vaisiai greitai genda.
Parsinešę namo, cidonijas galite laikyti kambario temperatūroje keletą savaičių – taip jos prikvėpins namus. Norint išlaikyti ilgiau (iki 2-3 mėnesių), jas reikėtų laikyti šaldytuve, atskirai nuo kitų vaisių, nes cidonijos skleidžia etileną, kuris gali paskatinti kitų vaisių gedimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima valgyti cidonijos sėklas?
Nors pačios cidonijos yra labai sveikos, jų sėklose (kaip ir obuolių ar vyšnių kauliukuose) yra nedidelis kiekis amigdalino, kuris organizme virsta cianidu. Prarijus keletą sėklų nieko nenutiks, tačiau trinti ar kramtyti didelį kiekį sėklų nerekomenduojama. Geriausia sėklalizdžius prieš gaminant pašalinti.
Ar cidonija tinka diabetikams?
Cidonijos turi žemą glikemijos indeksą, todėl saikingai vartojamos jos tinka žmonėms, sergantiems diabetu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į paruošimo būdą – dažniausiai cidonijos ruošiamos su dideliu kiekiu cukraus ar medaus, kad būtų atsvertas jų rūgštumas. Diabetikams rekomenduojama jas troškinti su mėsa arba naudoti saldiklius vietoj cukraus.
Ar reikia nulupti cidonijos odelę prieš gaminant?
Cidonijos odelė yra labai plona, bet kieta. Tačiau joje susikaupusi didžioji dalis pektino ir eterinių aliejų. Jei gaminate džemą, marmeladą ar kepate orkaitėje, lupti odelės nebūtina – ji suminkštės. Jei gaminate švelnios tekstūros tyrę, odelę galima nulupti, tačiau mitybos specialistai pataria ją palikti dėl skaidulų.
Kodėl pjaustant cidoniją ji greitai ruduoja?
Kaip ir obuoliai ar kriaušės, cidonijos minkštimas greitai oksiduojasi reaguodamas su oru. Norint to išvengti, supjaustytas skilteles iškart pamerkite į vandenį, parūgštintą citrinos sultimis.
Kulinariniai deriniai: ne tik saldumynams
Nors dažniausiai cidonija asocijuojasi su uogienėmis ir pyragais, jos panaudojimas kulinarijoje yra gerokai platesnis ir įdomesnis. Kulinarijos ekspertai skatina eksperimentuoti ir įtraukti šį vaisių į pikantiškus patiekalus, kur jo rūgštelė ir tekstūra sukuria nuostabų balansą.
Vienas iš klasikinių derinių – cidonija ir riebus sūris. Ispaniško stiliaus kietoji cidonijų pasta yra neatsiejama „Manchego“ sūrio palydovė. Sūrumo ir vaisinio saldumo kontrastas sužadina skonio receptorius ir puikiai tinka užkandžių stalui.
Kitas puikus būdas panaudoti cidonijas – dėti jas į troškintus kopūstus. Lietuviškoje virtuvėje įprasta naudoti obuolius, tačiau cidonija suteiks kopūstams intensyvesnį aromatą ir tvirtesnę tekstūrą, nes ji taip greitai nesuyra kaip obuolys. Taip pat pabandykite įdėti cidonijos skiltelių kepdami vištą ar antį – vaisiai sugers mėsos sultis, o mėsa įgaus subtilų vaisinį aromatą.
Galiausiai, nepamirškite ir gėrimų. Cidonijų griežinėliai, užpilti karštu vandeniu su imbieru ir medumi, tampa puikia arbata peršalimo profilaktikai. O jei norite kažko stipresnio, cidonijų antpilai ar likeriai yra vertinami gurmanų visame pasaulyje dėl savo gintarinės spalvos ir nepakartojamo kvapo.
