Ramunėlės yra viena populiariausių ir dažniausiai vartojamų vaistažolių Lietuvoje, randama beveik kiekvienuose namuose. Nuo peršalimo simptomų iki nerimo malšinimo – šio augalo panaudojimo galimybės atrodo beribės. Tačiau, kai kalba pasisuka apie virškinimo sistemą, dažnai kyla painiava. Vieni rekomenduoja ramunėlių arbatą gerti viduriuojant, kiti gi baiminasi, kad ji gali sukelti vidurių užkietėjimą. Vaistininkai ir fitoterapijos specialistai dažnai sulaukia klausimo: kaip iš tikrųjų ramunėlės veikia žarnyną? Ar jos skatina peristaltiką, ar ją slopina? Suprasti šio augalo veikimo mechanizmą yra būtina, norint išvengti nemalonių pojūčių ir gauti maksimalią naudą sveikatai, nes poveikis dažnai priklauso ne tik nuo individualios organizmo reakcijos, bet ir nuo paruošimo būdo.
Ramunėlių poveikis virškinimo traktui: kietina ar laisvina?
Specialistai pabrėžia, kad vienareikšmiškai atsakyti „taip“ arba „ne“ būtų netikslų, nes ramunėlės pasižymi reguliuojamuoju poveikiu. Tačiau pagrindinė taisyklė, kurią privalo žinoti kiekvienas, yra susijusi su arbatos stiprumu ir vartojamu kiekiu. Vaistinės ramunėlės (Matricaria chamomilla) savo sudėtyje turi medžiagų, kurios veikia dvejopai.
Iš esmės, ramunėlės yra laikomos švelniai vidurius kietinančia priemone, tačiau tai nereiškia, kad išgėrę puodelį arbatos iškart susidursite su užkietėjimu. Poveikis yra labiau „sutraukiantis“ ir raminantis sudirgusią gleivinę.
Taninų vaidmuo žarnyno veikloje
Pagrindinė priežastis, kodėl ramunėlės gali kietinti vidurius, yra jose esantys taninai (rauginės medžiagos). Taninai pasižymi sutraukiančiu poveikiu. Kai jie patenka į virškinimo traktą, jie suriša baltymus ir sudaro apsauginę plėvelę ant žarnyno sienelių. Tai sumažina žarnyno sekreciją ir lėtina turinio judėjimą (peristaltiką).
Būtent dėl šios savybės ramunėlių arbata yra viena pirmųjų pagalbos priemonių esant viduriavimui. Ji padeda „surišti“ laisvus vidurius ir nuraminti uždegimą. Tačiau, jei žmogus jau turi polinkį į vidurių užkietėjimą (obstipaciją), gausus stiprios ramunėlių arbatos vartojimas šią problemą gali dar labiau paūminti.
Spazmolitinis poveikis
Kita svarbi ramunėlių savybė – gebėjimas atpalaiduoti lygiuosius raumenis. Tai vadinama spazmolitiniu poveikiu. Ramunėlėse esantys eteriniai aliejai (pavyzdžiui, bisabololis ir chamazulenas) mažina dujų kaupimąsi ir pilvo pūtimą. Nors tai tiesiogiai nekietina vidurių, per didelis žarnyno raumenų atsipalaidavimas gali šiek tiek sulėtinti maisto slinkimą žarnynu, ypač jei žarnynas yra „tingus“.
Kaip paruošimo būdas keičia arbatos savybes
Daugelis žmonių nežino, kad tas pats augalas gali veikti skirtingai, priklausomai nuo to, kaip ilgai jį plikysite. Specialistai išskiria dvi pagrindines ramunėlių paruošimo strategijas:
- Trumpas plikymas (iki 5 minučių): Tokia arbata yra šviesios spalvos, švelnaus skonio. Joje dominuoja eteriniai aliejai, kurie ramina nervų sistemą ir mažina spazmus, tačiau taninų koncentracija yra maža. Tokia arbata mažiausiai tikėtina, kad sukels vidurių užkietėjimą, ir tinka kasdieniam vartojimui virškinimui gerinti.
- Ilgas plikymas (10–20 minučių ar ilgiau): Kuo ilgiau ramunėlės mirksta karštame vandenyje, tuo daugiau taninų išsiskiria į gėrimą. Arbata tampa tamsi, kartoko skonio. Būtent tokia stipri arbata pasižymi stipriausiu vidurius kietinančiu ir priešuždegiminiu poveikiu. Ją rekomenduojama gerti apsinuodijus ar viduriuojant, bet vengti esant užkietėjimui.
Ramunėlės kūdikiams ir vaikams: ką svarbu žinoti tėvams
Tėvai dažnai duoda ramunėlių arbatos kūdikiams, norėdami palengvinti pilvo dieglius ar nuraminti prieš miegą. Nors tai yra natūrali priemonė, pediatrai ir fitoterapeutai ragina būti atsargiems.
Kūdikių virškinimo sistema yra labai jautri. Net ir nedidelis kiekis taninų gali paveikti kūdikio žarnyno motoriką. Jei pastebėjote, kad pradėjus duoti ramunėlių arbatos, kūdikis rečiau tuštinasi arba tuštinimasis tapo sunkesnis, vertėtų nutraukti arbatos vartojimą arba daryti ją gerokai silpnesnę.
Svarbios rekomendacijos vaikams:
- Niekada neduokite stiprios (ilgai plikytos) arbatos kūdikiams.
- Venkite saldinti arbatą cukrumi ar medumi (iki 1 metų), nes tai gali sukelti papildomą pilvo pūtimą.
- Stebėkite odos reakcijas, nes ramunėlės, nors ir retai, gali sukelti alergiją.
Kada ramunėlių geriau vengti
Nors ramunėlės yra saugios daugumai žmonių, egzistuoja situacijos, kai jų vartojimas gali būti žalingas arba reikalauja specialisto konsultacijos. Žinoti šias kontraindikacijas yra taip pat svarbu, kaip ir žinoti apie jų poveikį viduriams.
Alergijos rizika. Ramunėlės priklauso astrinių (Asteraceae) šeimos augalams. Žmonės, kurie yra alergiški ambrozijoms, chrizantemoms, medetkoms ar saulėgrąžoms, gali būti alergiški ir ramunėlėms. Alergija gali pasireikšti ne tik bėrimais, bet ir virškinimo sutrikimais, kuriuos klaidingai galima palaikyti vidurių užkietėjimu ar pilvo pūtimu.
Sąveika su vaistais. Ramunėlės gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais (pvz., varfarinu) bei kai kuriais raminamaisiais preparatais. Jei vartojate receptinius vaistus lėtinėms ligoms gydyti, prieš įtraukdami didelius kiekius ramunėlių arbatos į savo racioną, pasitarkite su gydytoju.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie ramunėlių poveikį virškinimui, kurie padės geriau orientuotis situacijoje.
Ar galiu gerti ramunėlių arbatą kiekvieną dieną?
Taip, dauguma žmonių gali saugiai gerti 1–2 puodelius silpnos ramunėlių arbatos kasdien. Tačiau rekomenduojama daryti pertraukas. Pavyzdžiui, po mėnesio reguliaraus vartojimo padaryti 1–2 savaičių pertrauką, kad organizmas nepriprastų ir poveikis išliktų efektyvus.
Ar ramunėlės padeda nuo skrandžio rūgštingumo?
Ramunėlės gali padėti sumažinti skrandžio gleivinės uždegimą ir nuraminti „degantį“ skrandį, todėl jos dažnai rekomenduojamos sergant gastritu ar refliuksu. Tačiau jos nepakeičia vaistų, mažinančių rūgštingumą, o veikia kaip pagalbinė raminamoji priemonė.
Kada geriausia gerti arbatą: prieš ar po valgio?
Norint pagerinti virškinimą ir sumažinti pilvo pūtimą, ramunėlių arbatą geriausia gerti apie 30 minučių prieš valgį arba praėjus bent valandai po valgio. Geriant skysčius valgio metu, galima praskiesti skrandžio sultis, o tai gali apsunkinti virškinimo procesą.
Ar ramunėlių ekstraktas veikia taip pat kaip arbata?
Skysti ekstraktai ar kapsulės paprastai yra daug labiau koncentruoti nei arbata. Jų poveikis gali būti stipresnis, todėl ir šalutinis poveikis (pavyzdžiui, vidurių kietinimas jautresniems žmonėms) gali pasireikšti greičiau. Vartojant papildus, būtina griežtai laikytis gamintojo nurodymų.
Kaip išsirinkti kokybiškas ramunėles ir jas laikyti
Norint, kad ramunėlės teiktų naudą ir tinkamai reguliuotų virškinimo procesus, svarbu pasirinkti kokybišką žaliavą. Vaistinėse parduodamos ramunėlės dažniausiai yra patikrintos dėl taršos ir veikliųjų medžiagų kiekio. Specialistai rekomenduoja rinktis birių žiedų arbatą, o ne pakelius. Birioje arbatoje geriau matyti žiedų kokybė – jie turi būti sveiki, gelsvai baltos spalvos, be dulkių ir priemaišų.
Arbatos pakeliuose dažnai naudojama smulkinta žaliava („arbatos dulkės“), kurioje eterinių aliejų koncentracija gali būti mažesnė dėl oksidacijos proceso. Be to, smulkinta žaliava greičiau išskiria taninus, todėl arbata iš pakelių gali būti kartesnė ir labiau kietinti vidurius net ir trumpai plikant.
Laikykite džiovintas ramunėles sandariame stikliniame ar metaliniame inde, tamsioje ir vėsioje vietoje. Tiesioginiai saulės spinduliai ir drėgmė greitai suardo vertingąsias medžiagas, ypač eterinius aliejus. Tinkamai laikomos džiovintos ramunėlės savo gydomąsias savybes išlaiko apie vienerius metus. Jei atidarius indą nejaučiate stipraus, specifinio ramunėlių kvapo, tikėtina, kad vaistažolė jau paseno ir jos poveikis virškinimui bus minimalus.
