Granatai dažnai vadinami karališkais vaisiais ne tik dėl savo „karūnos“ viršūnėje, bet ir dėl įspūdingos maistinės vertės. Atėjus šaltajam sezonui, šie ryškiai raudoni vaisiai užpildo parduotuvių lentynas, o pirkėjai skuba jais papildyti savo mitybą, tikėdamiesi sustiprinti imunitetą ir gauti dozę antioksidantų. Tačiau kartu su populiarumu kyla ir nemažai klausimų apie jų poveikį virškinimo sistemai. Vienas dažniausių mitų ar nuogąstavimų, kurį tenka girdėti mitybos specialistams, yra susijęs su vidurių veikla. Ar tiesa, kad granatai kietina vidurius? O galbūt priešingai – jie padeda kovoti su virškinimo sutrikimais? Atsakymas nėra toks vienareikšmis, kaip norėtųsi, ir priklauso nuo to, kurią vaisiaus dalį ir kokiais kiekiais vartojate.
Granatų sudėtis: kas iš tikrųjų veikia mūsų žarnyną?
Norint suprasti, kaip granatai veikia virškinimo traktą, pirmiausia būtina pažvelgti į jų cheminę sudėtį. Tai nėra paprastas vaisius – tai sudėtingas skaidulų, cukrų, rūgščių ir specifinių junginių derinys. Mitybos specialistai išskiria du pagrindinius komponentus, kurie turi tiesioginę įtaką žarnyno peristaltikai:
- Skaidulinės medžiagos (ląsteliena). Didžioji dalis skaidulų slypi granatų sėklose (kauliukuose). Vieno vidutinio dydžio granato sėklose gali būti net apie 11 gramų skaidulų, kas sudaro beveik pusę rekomenduojamos paros normos. Skaidulos yra žinomos kaip pagrindinis ginklas prieš vidurių užkietėjimą, nes jos didina išmatų tūrį ir skatina žarnyno judesius.
- Taninai ir polifenoliai. Tai medžiagos, suteikiančios granatams tą specifinį, šiek tiek sutraukiantį skonį. Taninai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, tačiau didelės jų koncentracijos gali turėti slopinantį poveikį žarnyno motorikai. Būtent dėl taninų gausos granatų žievės nuovirai tradicinėje medicinoje kartais naudojami viduriavimui stabdyti.
Taigi, susiduriame su paradoksu: viena vaisiaus dalis (skaidulos) skatina tuštinimąsi, o kita (taninai) gali jį lėtinti. Galutinis rezultatas priklauso nuo jūsų vartojimo būdo.
Ar granatų sėklos kietina vidurius?
Tai yra pats opiausias klausimas. Daugelis žmonių valgo granatus kartu su sėklomis, kiti jas išspjauna. Mitybos ekspertai pabrėžia, kad sėklos yra pagrindinis skaidulų šaltinis. Jei valgote granatų sėklas ir vartojate pakankamai skysčių, jos veikia kaip „šluota“ žarnynui. Netirpios skaidulos, esančios sėklose, padeda maistui greičiau judėti virškinamuoju traktu.
Tačiau yra viena svarbi išimtis. Jei žmogus valgo labai didelį kiekį sėklų, jas prastai sukramto ir tuo pačiu metu vartoja mažai vandens, gali įvykti priešingas efektas. Susikaupusios nesuvirškintos sėklos gali suformuoti kamštį žarnyne, ypač žmonėms, kurių virškinimas ir taip yra lėtesnis. Tai nereiškia, kad sėklos savaime kietina vidurius – tai reiškia, kad netinkamas jų vartojimas gali sukelti mechaninį apsunkinimą.
Kada granatų sėklų geriau vengti?
Nors sveikam žmogui sėklos yra naudingos, tam tikroms grupėms reikėtų būti atsargesnėms:
- Žmonėms, sergantiems divertikulitu (žarnyno sienelių uždegimu), dažnai rekomenduojama vengti smulkių sėklų, kurios gali įstrigti kišenėse.
- Asmenims, turintiems lėtinį, sunkų vidurių užkietėjimą, didelis kiekis kietų sėklų gali tik pabloginti situaciją, jei žarnynas nepajėgus jų pašalinti.
Granatų sultys: visai kita istorija
Jei valgant visą vaisių gauname daug skaidulų, tai geriant granatų sultis situacija pasikeičia iš esmės. Spaudžiant sultis, sėklos ir minkštimas dažniausiai pašalinami, todėl skaidulų lieka minimaliai arba visai nelieka. Tuo tarpu taninų ir cukrų koncentracija išlieka didelė.
Būtent granatų sultys dažniau siejamos su vidurių kietinimu nei pats vaisius. Dėl sutraukiančių taninų savybių ir skaidulų trūkumo, didelis kiekis sulčių gali sulėtinti žarnyno turinio judėjimą. Tai ypač aktualu vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms, kurių žarnyno veikla jautresnė. Kita vertus, jei sultys geriamos saikingai, jos puikiai drėkina organizmą ir aprūpina jį kaliu, kuris būtinas normaliai raumenų (taip pat ir žarnyno) veiklai.
Mitybos specialistų verdiktas: balansavimo menas
Apibendrinant ekspertų nuomonę, galima teigti, kad granatai patys savaime nėra vidurių užkietėjimo priežastis. Problema dažniausiai slypi ne vaisiuje, o mitybos balanse. Jei jūsų mityboje trūksta daržovių, vandens ir judėjimo, vienas suvalgytas granatas (net ir su sėklomis) stebuklo nepadarys, o didelis kiekis sėklų be vandens gali sukelti diskomfortą.
Štai pagrindinės taisyklės, kaip valgyti granatus, kad virškinimas veiktų sklandžiai:
- Gerai sukramtykite. Nerykite sėklų sveikų. Kramtymo procesas pradeda virškinimą ir leidžia geriau pasisavinti maistines medžiagas.
- Gerkite vandenį. Skaidulos veikia efektyviai tik tada, kai jos „išbrinksta“ vandenyje. Valgant granatus, būtina užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą.
- Pradėkite nuo mažiau. Jei jūsų organizmas nepratęs prie didelio skaidulų kiekio, suvalgius visą granatą iškart gali pūsti pilvą. Pradėkite nuo pusės vaisiaus.
- Rinkitės vaisių, o ne sultis. Jei turite polinkį į vidurių užkietėjimą, pirmenybę teikite šviežiam vaisiui su minkštimu, o ne koncentruotoms sultims.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, susirūpinusiems dėl granatų poveikio jų savijautai.
Ar galima duoti granatų sėklų mažiems vaikams?
Vaikams iki 3 metų granatų sėklas duoti rekomenduojama atsargiai, ne dėl vidurių kietėjimo, bet dėl užspringimo pavojaus. Vyresniems vaikams sėklos yra saugios ir naudingos, tačiau svarbu stebėti, kad vaikas jas kramtytų, o ne rytu sveikas, ir gertų pakankamai vandens. Jei vaikas linkęs į vidurių užkietėjimą, geriau riboti suvalgomą kiekį.
Ar granatų žievelių arbata stabdo viduriavimą?
Taip, liaudies medicinoje granatų žievelių nuoviras yra žinomas kaip priemonė nuo viduriavimo. Žievelėse yra ypač didelė taninų koncentracija, kuri pasižymi stipriu sutraukiančiu ir antibakteriniu poveikiu. Tačiau savigyda užsiimti reikėtų atsargiai, nes per didelis kiekis gali sudirginti skrandį ar sukelti pykinimą.
Kiek granatų galima suvalgyti per dieną?
Sveikam suaugusiam žmogui vienas vidutinio dydžio granatas per dieną yra saugus ir naudingas kiekis. Jei kalbame apie sultis, rekomenduojama neviršyti vienos stiklinės (apie 200–250 ml) per dieną, geriausia jas skiedžiant vandeniu santykiu 1:1, kad sumažintumėte rūgštingumą ir cukraus kiekio šuolius kraujyje.
Ar tiesa, kad granatai sukelia pilvo pūtimą?
Taip, kai kuriems žmonėms granatai gali sukelti dujų kaupimąsi ir pilvo pūtimą. Tai dažniausiai susiję su dideliu fruktozės kiekiu arba staigiu didelio skaidulų kiekio įvedimu į mitybą. Žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), granatai kartais gali būti netinkami dėl fermentuojamų angliavandenių (FODMAP).
Kaip kūrybiškai įtraukti granatus į mitybą virškinimui gerinti
Norint gauti maksimalią naudą ir išvengti bet kokių nemalonių pojūčių, mitybos specialistai rekomenduoja granatus derinti su kitais produktais, kurie palengvina virškinimą. Vienas geriausių būdų – barstyti granatų sėklas ant natūralaus jogurto ar kefyro. Probiotikai, esantys raugintuose pieno produktuose, kartu su granatų prebiotinėmis skaidulomis sukuria tobulą terpę gerajai žarnyno mikroflorai.
Kitas puikus būdas – įmaišyti granatų sėklas į žaliąsias salotas su alyvuogių aliejumi. Riebalai padeda geriau pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus, o daržovių vandeningumas subalansuoja skaidulų kiekį. Taip pat granatai puikiai tinka prie liesos paukštienos ar žuvies patiekalų, suteikdami ne tik skonio, bet ir fermentų, padedančių skaidyti baltymus. Svarbiausia taisyklė – stebėkite savo organizmą. Kiekvieno žmogaus tolerancija skaiduloms ir taninams yra individuali, todėl tai, kas vienam sukelia diskomfortą, kitam gali būti geriausias vaistas virškinimui gerinti.
