Nervinė alergija – tai vis dažniau minimas ir tyrinėjamas reiškinys, atspindintis sudėtingą ryšį tarp psichologinės būsenos ir fizinių organizmo reakcijų. Nors tradicinės alergijos sukelėjos yra aiškiai identifikuojamos medžiagos, tokios kaip žiedadulkės, dulkės ar tam tikri maisto produktai, nervinė alergija išsiskiria tuo, kad jos simptomai gali atsirasti dėl emocinio streso, nerimo, pervargimo ar kitų psichologinių veiksnių. Ši būklė neretai klaidingai priskiriama kitoms ligoms, todėl jos atpažinimas yra itin svarbus tiek pacientams, tiek specialistams.
Kas yra nervinė alergija?
Nervinė alergija – tai organizmo reakcija į psichologinius dirgiklius, kuri pasireiškia alergijai būdingais simptomais, nors tikro alergeno nėra. Tai funkcinio pobūdžio reiškinys, kai emocinė įtampa paveikia nervų sistemą, o ši – imuninę sistemą ir odos, kvėpavimo ar virškinimo reakcijas.
Šios būklės pagrindas slypi psichoneuroimunologijoje – mokslo srityje, nagrinėjančioje, kaip psichika ir nervų sistema veikia imunitetą. Stiprus stresas gali išbalansuoti hormonų gamybą, padidinti uždegiminius procesus ir netgi imituoti alergines reakcijas.
Pagrindiniai nervinės alergijos požymiai
Nervinės alergijos simptomai yra labai įvairūs ir dažnai primena įprastas alergines reakcijas. Dėl to žmonės neretai mano, kad reaguoja į tam tikrą produktą ar medžiagą, nors iš tiesų pagrindinis „sukėlėjas“ yra psichologinė įtampa.
Dažniausi simptomai
- odos paraudimas ar išbėrimai;
- dilgėlinė (urtikarija);
- niežėjimas be aiškios priežasties;
- kvėpavimo pasunkėjimas ar paviršutiniškas kvėpavimas;
- virškinimo sutrikimai: pykinimas, pilvo spazmai, viduriavimas;
- padidėjęs jautrumas kvapams ar temperatūros pokyčiams.
Skirtingai nei įprastos alergijos, nervinės alergijos epizodai dažniausiai sutampa su stresinėmis situacijomis, konfliktų laikotarpiais, intensyviu nerimu ar emocine įtampa.
Kaip atpažinti nervinę alergiją?
Nors diagnostika gali būti sudėtinga, yra keletas požymių, kurie padeda atskirti nervinę alergiją nuo klasikinės alergijos.
1. Simptomų atsiradimo momentas
Nervinė alergija dažniausiai pasireiškia po emocinio sukrėtimo, intensyvių minčių ar konfliktų. Jei simptomai sustiprėja būtent stresinėmis situacijomis, tai gali būti ženklas, kad alergija yra nervinės kilmės.
2. Alergenų testų rezultatai
Atliekant odos dūrio ar kraujo tyrimus alergijoms nustatyti, nervinės alergijos atveju rezultatai dažnai būna neigiami. Tai dar vienas svarbus rodiklis, kad reakcija nėra sukelta išorinių medžiagų.
3. Emocinės būsenos įtaka
Daugelis pacientų pastebi, kad atsipalaidavus ir nurimus simptomai susilpnėja arba visai išnyksta. Tai aiškiai rodo stiprią psichologinę įtaką fizinėms reakcijoms.
Kas dažniausiai patiria nervinę alergiją?
Nervinė alergija gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau tam tikros grupės yra labiau linkusios ją patirti:
- asmenys, patiriantys ilgalaikį stresą darbe ar namuose;
- žmonės, turintys nerimo ar panikos sutrikimų;
- vaikai, jautriai reaguojantys į emocinius pokyčius šeimoje ar mokykloje;
- asmenys, turintys jautrią nervų sistemą.
Psichologinė būsena čia vaidina itin didelį vaidmenį, todėl nervinė alergija dažnai vertinama kaip psichosomatinė reakcija.
Nervinės alergijos valdymas ir gydymas
Gydymas dažniausiai orientuotas ne į simptomų slopinimą, o į pagrindinės priežasties – streso – mažinimą. Vis dėlto yra keletas veiksmingų būdų, galinčių padėti suvaldyti būklę.
1. Streso mažinimo technikos
Praktikos, tokios kaip gilus kvėpavimas, meditacija, joga, progresyvus raumenų atpalaidavimas ar autogeninė treniruotė, gali padėti sumažinti psichologinę įtampą.
2. Psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija ir kiti psichoterapijos metodai padeda suprasti emocijų poveikį kūnui ir išmokti efektyviau valdyti stresą.
3. Gyvensenos keitimas
- pakankamas miegas ir poilsis;
- fizinis aktyvumas;
- subalansuota mityba;
- reguliarus dienos režimas.
4. Laikinas simptomų malšinimas
Jei simptomai labai vargina, gydytojas gali rekomenduoti antihistamininių vaistų, tačiau jie veiksmingesni kaip trumpalaikė pagalba, o ne ilgalaikis sprendimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar nervinė alergija yra tikra alergija?
Nors simptomai primena įprastas alergijas, nervinė alergija nėra sukelta alergeno. Tai psichosomatinė reakcija į stresą ar emocinę įtampą.
Ar nervinė alergija gali progresuoti?
Netaikant streso valdymo priemonių, simptomai gali dažnėti ir stiprėti, tačiau tinkama terapija padeda juos visiškai kontroliuoti.
Ar galima visiškai pasveikti?
Taip, daugeliu atvejų galima reikšmingai sumažinti ar visiškai panaikinti simptomus, jei identifikuojama ir valdoma pagrindinė emocinė priežastis.
Ar vaikai taip pat gali patirti nervinę alergiją?
Taip, vaikai dažnai reaguoja į emocinius pokyčius itin jautriai, todėl jiems nervinė alergija gali pasireikšti odos ar virškinimo sutrikimais.
Kaip pasirūpinti savimi ir išvengti nervinės alergijos paūmėjimų?
Nuolatinė savijautos stebėsena, sąmoningas požiūris į stresą ir jo valdymą bei sveikatos priežiūros specialistų pagalba leidžia efektyviai sumažinti nervinės alergijos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbiausia – laiku atpažinti pirmuosius kūno siunčiamus signalus ir imtis veiksmų, kol situacija netapo dar sudėtingesnė.
