Kaip atsiranda stuburo išvarža?
Stuburą sudaro slanksteliai, tarp kurių yra tarpslanksteliniai diskai – elastingi amortizatoriai, padedantys išlaikyti stuburo lankstumą. Kai šie diskai dėl per didelės apkrovos, netaisyklingos laikysenos ar amžiaus pokyčių susidėvi, jų išorinis sluoksnis plyšta, o vidinis gelio pavidalo branduolys išsiveržia į išorę. Jei ši išvarža paliečia nervų šakneles, atsiranda skausmas, kuris gali plisti į vieną ar abi kojas.
Dažniausiai išvarža susiformuoja juosmeninėje stuburo dalyje – būtent ji labiausiai apkraunama kasdieniuose judesiuose, keliant svorius ar ilgai sėdint.
Kodėl pradeda skaudėti koją?
Kojos skausmą sukelia išvaržos spaudžiamas sėdimasis nervas – ilgiausias žmogaus organizme. Kai šis nervas sudirginamas, skausmas plinta nuo apatinės nugaros dalies per sėdmenį žemyn į šlaunį, blauzdą ir net pėdą. Tokia būklė vadinama išialgija arba „sėdimojo nervo uždegimu“.
Skausmas gali būti įvairus – deginantis, veriantis, aštrus ar maudžiantis. Kartais jį lydi tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas kojoje. Tipiška, kad simptomai sustiprėja sėdint, kosint ar keliantis iš lovos, o šiek tiek sumažėja vaikštant ar gulint ant nugaros.
Pagrindiniai stuburo išvaržos simptomai
Stuburo išvarža gali pasireikšti įvairiai, tačiau dažniausi požymiai yra šie:
• nuolatinis nugaros skausmas, ypač apatinėje dalyje;
• skausmas, plintantis į vieną koją (rečiau – abi);
• tirpimas ar „skruzdėlių bėgiojimas“ pėdoje ar blauzdoje;
• raumenų silpnumas, ypač bandant atsistoti ar pakelti koją;
• judesių ribotumas, sustingimas, skausmas lenkiantis ar keliantis daiktus.
Esant sunkesnei išvaržos formai, gali pasireikšti šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai – tai signalas, kad nervai pažeisti rimčiau ir būtina skubi medicininė pagalba.
Kas dažniausiai sukelia išvaržą?
Yra keletas pagrindinių priežasčių, kurios didina riziką susirgti stuburo išvarža:
• Ilgas sėdėjimas – ypač prie kompiuterio be tinkamos laikysenos;
• Fiziniai krūviai – neteisingai keliant sunkius daiktus;
• Per mažas judėjimas – silpni raumenys nebesugeba tinkamai palaikyti stuburo;
• Antsvoris – papildoma apkrova stuburui skatina disko degeneraciją;
• Amžius – su metais diskai praranda elastingumą;
• Traumos – net smulkūs pažeidimai gali sukelti išvaržos formavimąsi.
Diagnozė: kaip nustatoma stuburo išvarža?
Diagnozuoti išvaržą padeda gydytojas neurologas ar ortopedas-traumatologas. Pirmiausia atliekamas fizinis ištyrimas, vertinant laikyseną, raumenų jėgą ir nervų reakcijas. Jei įtariamas disko pažeidimas, skiriami papildomi tyrimai:
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliausiai parodo išvaržos vietą ir dydį;
• Kompiuterinė tomografija (KT) – naudojama, kai MRT nėra prieinama;
• Rentgenas – padeda atmesti kitus stuburo pažeidimus, bet išvaržos nerodo tiesiogiai.
Kaip gydoma stuburo išvarža?
Gydymo metodas priklauso nuo simptomų stiprumo. Daugeliu atvejų išvaržos gydymas pradedamas konservatyviai – be operacijos. Tik nedidelei daliai pacientų prireikia chirurginės intervencijos.
Konservatyvus gydymas apima:
• Vaistus nuo skausmo ir uždegimo – padeda sumažinti skausmą ir patinimą aplink nervą;
• Raumenų relaksantus – mažina raumenų įtampą aplink pažeistą vietą;
• Fizioterapiją – gydytojo parinkti pratimai stiprina raumenis ir mažina nervo spaudimą;
• Masažą ir tempimo pratimus – gerina kraujotaką ir mažina įtampą stuburo srityje;
• Šilumos terapiją – šildyklės ar parafino aplikacijos padeda atpalaiduoti raumenis.
Tais atvejais, kai konservatyvus gydymas nepadeda, o skausmas išlieka daugiau nei 6–8 savaites ar atsiranda neurologinių sutrikimų, gali būti rekomenduojama operacija – pašalinama nervą spaudžianti disko dalis. Šiuolaikinės technologijos leidžia tai atlikti minimaliai invaziškai, o gijimas vyksta greičiau.
Ką galima padaryti patiems?
Jei skausmas nėra labai stiprus, galima imtis kelių priemonių, padedančių pagerinti savijautą:
• ilsėkitės, bet neilgai – ilgas gulėjimas silpnina raumenis;
• darykite lengvus tempimo ir stiprinimo pratimus;
• išlaikykite taisyklingą laikyseną sėdėdami ir stovėdami;
• naudokite šildyklę apatinėje nugaros dalyje;
• venkite sunkių daiktų kėlimo ir staigių judesių;
• laikykitės sveikos mitybos, mažinkite antsvorį.
DUK
Ar stuburo išvarža gali praeiti savaime?
Taip, kai kuriais atvejais organizmas pats absorbuoja disko išsikišimą, o simptomai palaipsniui susilpnėja per kelis mėnesius.
Ar mankšta gali padėti?
Taip, specialūs pratimai stiprina nugaros raumenis ir mažina spaudimą nervui, todėl yra svarbi gydymo dalis.
Ar reikia operacijos?
Operacija reikalinga tik tada, kai skausmas nesilpnėja ilgą laiką arba sutrinka nervų funkcijos – pavyzdžiui, kojų jėga ar šlapinimasis.
Ar galima sportuoti po išvaržos?
Taip, bet tik po reabilitacijos ir vadovaujantis specialisto rekomendacijomis. Saugiausi – plaukimas, joga, vaikščiojimas.
Ar skausmas visada reiškia išvaržą?
Ne, panašius simptomus gali sukelti raumenų įtampa ar stuburo sąnarių uždegimas. Todėl svarbu tiksliai nustatyti diagnozę.
Kai kūnas primena pasirūpinti savimi
Kojos skausmas dėl stuburo išvaržos – tai ženklas, kad stuburas ir nervų sistema patiria per didelį krūvį. Laiku pradėtas gydymas, tinkama laikysena, mankšta ir poilsis padeda išvengti komplikacijų bei grąžina judėjimo laisvę. Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir pasirūpinti savo sveikata dar prieš skausmui tampant kasdieniu palydovu.
