Kaip antibiotikai veikia žarnyno mikroflorą
Žarnynas yra sudėtinga ekosistema, kurioje gyvena milijardai bakterijų, padedančių virškinti maistą, gaminti vitaminus ir stiprinti imuninę sistemą. Antibiotikai, ypač plataus spektro, veikia nesirinktinai – jie sunaikina tiek blogąsias, tiek naudingąsias bakterijas. Dėl to žarnyno mikrobiota praranda pusiausvyrą, o vietoje gerųjų bakterijų gali pradėti daugintis kenksmingi mikroorganizmai.
Toks pokytis dažnai pasireiškia virškinimo sutrikimais: pilvo pūtimu, viduriavimu, pykinimu, nuovargiu. Kai kuriems žmonėms ilgainiui išsivysto disbiozė – būklė, kai blogosios bakterijos ima dominuoti, sutrinka maisto įsisavinimas ir silpnėja imunitetas.
Maistas, kuris padeda apsaugoti žarnyną vartojant antibiotikus
Vienas svarbiausių dalykų – subalansuota mityba, turtinga skaidulomis ir natūraliais probiotikais. Štai keli produktai, kurie padeda išlaikyti žarnyno sveikatą gydymo metu ir po jo:
• Natūralus jogurtas ir kefyras – juose yra gyvų pieno rūgšties bakterijų, kurios padeda atkurti mikrobiotos pusiausvyrą. Rinkitės be pridėtinio cukraus produktus.
• Raugintos daržovės – rauginti kopūstai, agurkai ar kimchi yra natūralus probiotikų šaltinis, padedantis atstatyti gerąsias bakterijas.
• Pluoštu turtingi produktai – avižos, grikiai, linų sėmenys, ankštinės daržovės maitina žarnyno bakterijas ir skatina jų dauginimąsi.
• Bananai, obuoliai, morkos – lengvai virškinami ir padeda palaikyti virškinimo sistemos darbą.
• Česnakas ir svogūnai – turi prebiotinių medžiagų, kurios maitina gerąsias bakterijas.
• Vanduo – pakankamas jo kiekis būtinas, kad organizmas efektyviai pašalintų antibiotikų likučius ir toksinus.
Antibiotikų vartojimo metu maistas turėtų būti lengvas, be perteklinių riebalų, cukraus ir prieskonių. Perdirbti gaminiai, gazuoti gėrimai, alkoholis ir greitas maistas tik apsunkina virškinimą ir lėtina žarnyno atsigavimą.
Probiotikai – būtini pagalbininkai
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie padeda atkurti žarnyno mikroflorą ir apsaugo nuo nepageidaujamo antibiotikų poveikio. Juos galima vartoti maisto papildų pavidalu arba gauti su maistu. Rekomenduojama probiotikus vartoti viso antibiotikų kurso metu ir dar bent 2–3 savaites po jo, kad mikrobiota galėtų atsistatyti.
Labai svarbu probiotikus gerti ne tuo pačiu metu kaip antibiotikus – tarp jų vartojimo turėtų būti bent 2 valandų tarpas, kad vaistai nesunaikintų gerųjų bakterijų. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja probiotikus, kurių sudėtyje yra Lactobacillus ir Bifidobacterium padermių, nes jos veiksmingiausiai apsaugo nuo disbiozės.
Kokius produktus reikėtų riboti vartojant antibiotikus
Antibiotikų vartojimo metu reikėtų vengti produktų, galinčių trukdyti vaistų pasisavinimui arba dirginti žarnyną:
• Pienas ir riebūs pieno produktai – kai kurie antibiotikai (ypač tetraciklinai) sąveikauja su kalciu, todėl vaistas tampa mažiau veiksmingas.
• Alkoholis – silpnina antibiotikų poveikį ir didina kepenų apkrovą.
• Kofeinas – gali sukelti nervingumą, širdies plakimą, ypač vartojant antibiotikus, veikiančius nervų sistemą.
• Aštrus maistas ir rūgštūs gėrimai – dirgina gleivinę ir gali sukelti virškinimo diskomfortą.
Be to, kai kurie vaisiai, tokie kaip greipfrutai, gali sąveikauti su antibiotikais ir keisti jų poveikį, todėl prieš vartojant verta pasitikslinti vaistinėje ar gydytojo.
Kaip maitintis po antibiotikų kurso
Po gydymo svarbu toliau rūpintis žarnynu, nes mikrobiotos atsigavimas gali trukti iki kelių savaičių. Rekomenduojama tęsti probiotikų vartojimą, valgyti raugintus produktus, daug daržovių ir pilno grūdo gaminių. Tai padės atstatyti mikrofloros įvairovę ir sustiprinti imunitetą.
Taip pat naudinga įtraukti prebiotinių produktų – tai maistas, kuriuo minta gerosios bakterijos. Tokie produktai yra cikorijos šaknis, topinambai, svogūnai, porai, česnakai, avižos. Jie skatina bakterijų dauginimąsi ir padeda žarnynui greičiau atsigauti.
Galiausiai svarbu vengti perteklinio cukraus ir rafinuotų produktų – jie sudaro palankią terpę kenksmingoms bakterijoms ir mielėms. Tuo pat metu reikėtų riboti streso lygį, nes įrodyta, kad emocinė būsena tiesiogiai veikia žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei po antibiotikų vartojimo pasireiškia nuolatinis viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas ar temperatūra – būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnį mikrofloros pažeidimą ar infekciją, pavyzdžiui, Clostridium difficile bakterijos sukeltą kolitą.
Taip pat verta pasitarti, jei planuojate vartoti papildomus probiotikus ar maisto papildus – gydytojas padės parinkti tinkamiausią rūšį pagal jūsų vartojamus antibiotikus ir sveikatos būklę.
DUK
Ar būtina vartoti probiotikus kartu su antibiotikais?
Taip, rekomenduojama. Probiotikai padeda išvengti virškinimo sutrikimų ir palaikyti gerųjų bakterijų pusiausvyrą.
Kada geriausia gerti probiotikus?
Geriausia daryti 2–3 valandų pertrauką po antibiotikų vartojimo, kad probiotikai nebūtų sunaikinti.
Ar galima valgyti raugintus produktus antibiotikų metu?
Taip, jei jie natūralūs ir be acto. Jie padeda atkurti žarnyno mikroflorą.
Ar antibiotikai visada pažeidžia žarnyną?
Ne visi, tačiau daugelis jų veikia mikroflorą. Žala priklauso nuo antibiotiko tipo, vartojimo trukmės ir žmogaus imuniteto.
Kiek laiko reikia atstatyti mikrobiotą?
Paprastai žarnyno flora atsistato per 2–6 savaites, tačiau tai priklauso nuo mitybos, probiotikų vartojimo ir bendros sveikatos.
Maistas – geriausias žarnyno gynėjas
Vartojant antibiotikus, tinkama mityba tampa natūralia apsauga nuo šalutinio poveikio. Lengvi, probiotikais ir skaidulomis turtingi patiekalai, kartu su pakankamu skysčių kiekiu, padeda išsaugoti žarnyno balansą. Rūpinimasis mikroflora – tai investicija ne tik į virškinimo sveikatą, bet ir į stipresnį imunitetą, geresnę nuotaiką bei bendrą savijautą.
