Kas yra pulsas ir kaip jis matuojamas?
Pulsas – tai širdies susitraukimų dažnis per minutę. Kiekvieną kartą, kai širdis susitraukia, ji išstumia kraują į arterijas, ir šį ritmingą judėjimą galima pajusti pirštų galiukais ant riešo ar kaklo. Pulsą galima matuoti rankiniu būdu arba naudoti šiuolaikinius prietaisus – jie pateikia tikslų rezultatą, dažnai kartu su kitais duomenimis, pavyzdžiui, deguonies kiekiu kraujyje ar streso lygiu.
Matavimo metu svarbu būti ramybėje – poilsio būsenoje pulsas tiksliausiai atspindi širdies darbą. Po fizinio krūvio ar emocinės įtampos jis natūraliai padidėja, todėl šiuos veiksnius reikėtų įvertinti interpretuojant rezultatus.
Normalus pulsas pagal amžių
Pulso dažnis priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo ir net dienos laiko. Žemiau pateikta lentelė padės greitai suprasti, ar jūsų rodiklis yra normos ribose.
| Amžiaus grupė | Normalus pulsas (ramybės būsenoje, tvinksnių per minutę) |
|---|---|
| Kūdikiai | 100–160 |
| Vaikai (1–10 m.) | 70–120 |
| Paaugliai ir suaugusieji | 60–100 |
| Sportuojantys suaugusieji | 50–70 |
| Senjorai | 60–90 |
Jei pulsas dažnai būna aukštesnis nei 100 tvinksnių per minutę (tachikardija) arba mažesnis nei 50 (bradikardija), tai gali rodyti sveikatos sutrikimus. Vis dėlto, jei žmogus fiziškai aktyvus ar sportininkas, lėtesnis pulsas gali būti visiškai normalus – tai rodo, kad širdis dirba efektyviai.
Ką reiškia didelis pulsas?
Padidėjęs pulsas ne visada reiškia ligą. Dažnai jį sukelia laikini veiksniai, tokie kaip:
- fizinis krūvis ar sportas;
- stresas, nerimas ar jaudulys;
- karštis ar dehidratacija;
- kava, energetiniai gėrimai ar alkoholis;
- karščiavimas ar infekcijos.
Tačiau jei pulsas dažnai viršija 100 ir tai nesusiję su fiziniu aktyvumu, būtina pasitikrinti širdies veiklą. Tokiais atvejais gali būti diagnozuojami širdies ritmo sutrikimai, skydliaukės veiklos problemos ar net anemija.
Ką reiškia mažas pulsas?
Lėtas pulsas (mažiau nei 50 dūžių per minutę) ne visada yra blogas ženklas. Sportininkų ar fiziškai aktyvių žmonių širdis dirba efektyviau, todėl pulsas gali būti lėtesnis net ramybės metu. Tačiau jei jaučiate silpnumą, galvos svaigimą, alpimą ar dusulį, būtina kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais bradikardija gali būti susijusi su širdies laidumo sutrikimais ar elektrolitų disbalansu.
Kaip teisingai matuoti pulsą?
Pulsą galima matuoti keliais būdais. Paprasčiausias – rankiniu būdu. Padėkite rodomąjį ir vidurinį pirštus ant riešo vidinės pusės, šalia nykščio, ir suskaičiuokite dūžius per 30 sekundžių. Gautą skaičių padauginkite iš dviejų. Matuokite ramybės būsenoje, nes po fizinio krūvio rezultatas gali būti iškreiptas.
Šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai, tokie kaip laikrodžiai ar apyrankės, naudoja optinius jutiklius, kurie stebi kraujo srauto pokyčius. Jie ne tik rodo pulsą, bet ir analizuoja miego kokybę, streso lygį ar deguonies prisotinimą – visa tai padeda geriau suprasti organizmo būklę.
Kada pulsas turėtų kelti nerimą?
Vienkartinis pulso šuolis po streso ar sporto – normalu. Tačiau pasikartojantys arba ilgalaikiai ritmo pokyčiai turėtų būti signalas kreiptis į gydytoją. Kreipkitės, jei:
- pulsas dažnai viršija 110 net ramybės būsenoje;
- širdis plaka nereguliariai ar praleidžia dūžius;
- pulsas labai lėtas, kartu jaučiamas nuovargis ar svaigimas;
- pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys ar alpimas.
Tokie simptomai gali rodyti širdies ar kraujagyslių ligas, todėl svarbu nedelsti ir išsitirti. Gydytojas gali paskirti elektrokardiogramą ar kitus tyrimus, kad nustatytų priežastį.
DUK
Ar normalu, jei pulsas skirtingu metu būna nevienodas?
Taip, tai visiškai normalu. Pulsas natūraliai kinta dienos metu – ryte jis paprastai lėtesnis, o vakare, po aktyvios dienos, greitesnis. Taip pat įtakos turi emocijos, stresas ir mityba.
Ar galima pasitikėti išmaniojo laikrodžio duomenimis?
Taip, šiuolaikiniai prietaisai gana tikslūs, ypač jei laikrodis tinkamai priglunda prie riešo. Visgi, jie gali rodyti netikslumus intensyvaus judėjimo metu, todėl kritiniais atvejais geriausia matuoti rankiniu būdu.
Koks pulsas laikomas sveiku sportuojant?
Optimalus pulsas fizinio krūvio metu paprastai sudaro 60–80 % nuo maksimalaus (kuris apskaičiuojamas 220 minus amžius). Tai padeda stiprinti širdį be pervargimo.
Ar galima sumažinti pulsą be vaistų?
Taip. Padeda gilus kvėpavimas, meditacija, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas. Taip pat verta riboti kofeiną ir stresą.
Širdies ritmas – jūsų sveikatos veidrodis
Pulsas – tai paprastas, bet labai informatyvus rodiklis, kuris daug pasako apie organizmo būklę. Jis padeda suprasti, ar širdis dirba stabiliai, ar jai reikia poilsio. Stebėdami savo pulsą ir reaguodami į pokyčius, galite laiku pasirūpinti sveikata ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms. Galiausiai, širdies ritmas – tai tarsi jūsų kūno kalba, kuriai tereikia išmokti įsiklausyti.
