Ką reiškia apatinis spaudimo skaičius?
Apatinis skaičius, arba diastolinis spaudimas, rodo slėgį kraujagyslėse širdžiai ilsintis – tai yra tarp jos susitraukimų. Normalus diastolinis spaudimas suaugusiam žmogui svyruoja tarp 70–80 mmHg. Kai rodiklis viršija 90 mmHg, kalbama apie padidėjusį apatinį spaudimą, o kai jis mažesnis nei 60 mmHg – apie sumažėjusį.
Šis rodiklis svarbus todėl, kad jis parodo, ar kraujagyslės išlieka elastingos, ar jose padidėjęs pasipriešinimas kraujo tekėjimui. Kuo didesnis pasipriešinimas, tuo labiau širdis turi dirbti net ir poilsio metu.
Kodėl kyla aukštas apatinis spaudimas?
Aukštas diastolinis spaudimas dažniausiai susijęs su kraujagyslių susiaurėjimu ar standėjimu. Pagrindinės priežastys gali būti:
• Per didelis druskos vartojimas ir skysčių susilaikymas organizme.
• Antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.
• Rūkymas, alkoholis, kofeinas.
• Stresas, miego trūkumas, emocinė įtampa.
• Inkstų ar skydliaukės ligos.
• Paveldimas polinkis į hipertenziją.
Kai kraujagyslės praranda elastingumą, širdis turi dėti daugiau pastangų, kad kraujas cirkuliuotų net ir tada, kai ji ilsisi. Dėl to padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika – širdies nepakankamumo, insulto ar inkstų pažeidimų.
Ką reiškia per žemas apatinis spaudimas?
Jei apatinis spaudimas nuolat mažesnis nei 60 mmHg, tai vadinama hipotenzija. Tokia būklė gali reikšti, kad kraujagyslės pernelyg išsiplėtusios arba širdis pumpuoja kraują per silpnai. Dažniausios priežastys:
• Dehidratacija (skysčių trūkumas).
• Staigus atsistojimas, ortostatinė hipotenzija.
• Ilgas badavimas ar mažas kraujo tūris.
• Hormoniniai sutrikimai (pvz., antinksčių veiklos problemos).
• Tam tikri vaistai, ypač nuo depresijos ar širdies ligų.
• Per didelis fizinis nuovargis.
Nors sumažėjęs apatinis spaudimas dažnai kelia mažesnę riziką nei padidėjęs, jis gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą, nuovargį, koncentracijos sutrikimus ir net alpimą. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, nes padidėja griuvimų rizika.
Kokie simptomai gali rodyti diastolinio spaudimo sutrikimus?
Diastolinio spaudimo pokyčiai ne visada juntami, tačiau kūnas dažnai siunčia subtilius signalus:
• Galvos skausmas ar svaigimas.
• Spengimas ausyse, regėjimo neryškumas.
• Širdies plakimo pojūtis, dusulys.
• Rankų ar kojų šalimas.
• Mieguistumas, energijos stoka.
• Šaltas prakaitas, alpimo jausmas.
Jei tokie simptomai pasireiškia reguliariai, verta pamatuoti spaudimą kelis kartus per savaitę tuo pačiu metu – rytą ir vakare. Tik nuoseklus stebėjimas parodo realią tendenciją.
Kaip reguliuoti apatinį spaudimą?
Norint išlaikyti normalius diastolinio spaudimo rodiklius, svarbu derinti sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir poilsį. Štai keli naudingi patarimai:
Jei spaudimas per aukštas:
• Sumažinkite druskos ir perdirbto maisto kiekį.
• Venkite rūkymo, alkoholio, kavos.
• Valgykite daugiau vaisių, daržovių, avižų, žuvies ir riešutų.
• Stenkitės sumažinti stresą – padeda kvėpavimo pratimai, joga, pasivaikščiojimai.
• Kasdien bent 30 minučių judėkite – fizinis aktyvumas stiprina širdį ir kraujagysles.
Jei spaudimas per žemas:
• Gerkite pakankamai vandens ir elektrolitų turinčių skysčių.
• Valgykite reguliariai – mažomis porcijomis, bet dažnai.
• Venkite staigių judesių, ypač atsistojant.
• Kartais padeda šiek tiek daugiau druskos (tik pasitarus su gydytoju).
• Išlaikykite sveiką kūno svorį ir stiprinkite širdį mankšta.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
• Apatinis spaudimas nuolat viršija 90 mmHg ar mažesnis nei 60 mmHg.
• Jaučiate nuolatinį silpnumą, dusulį ar galvos svaigimą.
• Rodikliai skiriasi daugiau nei 20 mmHg tarp matavimų.
• Jaučiate krūtinės skausmą, neryškų matymą ar sumišimą.
• Esate nėščia ir pastebite staigius spaudimo pokyčius.
Laiku diagnozuotas ir sureguliuotas diastolinis spaudimas padeda išvengti rimtų komplikacijų. Gydytojas gali rekomenduoti tyrimus, vaistus arba koreguoti gyvenimo būdą pagal individualią situaciją.
DUK
Ar galima turėti aukštą apatinį, bet normalų viršutinį spaudimą?
Taip, tokia būklė vadinama izoliuota diastoline hipertenzija. Ji dažniau pasitaiko jaunesniems žmonėms ir reikalauja gydytojo dėmesio.
Ar žemas apatinis spaudimas visada pavojingas?
Ne, bet jei sukelia simptomus – silpnumą ar svaigimą – būtina išsiaiškinti priežastį ir imtis priemonių.
Ar mityba gali paveikti diastolinį spaudimą?
Taip. Sūrus ir perdirbtas maistas jį kelia, o vaisiai, daržovės, žuvis ir kalio turintys produktai – mažina.
Kiek kartų per dieną reikia matuoti spaudimą?
Užtenka du kartus per dieną – ryte ir vakare, tuo pačiu metu, ramybės būsenoje.
Ar stresas gali kelti apatinį spaudimą?
Taip. Stresas sutrikdo hormonų balansą, sukelia kraujagyslių susitraukimą ir padidina kraujo spaudimą, ypač diastolinį rodiklį.
Klausykite savo kūno signalų
Kiekvienas spaudimo pokytis – tai kūno kalba, įspėjanti apie pusiausvyros trūkumą. Apatinis kraujo spaudimas leidžia suprasti, kaip širdis ilsisi ir ar kraujagyslės išlieka sveikos. Reguliarus matavimas, tinkama mityba, judėjimas ir poilsis padeda palaikyti sveiką ritmą ir apsaugoti širdį nuo nereikalingo streso.
