Kas sukelia šlapimo takų uždegimą vaikams?
Dažniausiai uždegimą sukelia bakterijos, kurios iš išorinių lytinių organų patenka į šlapimo takus. Dažniausia kaltininkė – Escherichia coli (E. coli), gyvenanti žarnyne. Ji gali patekti į šlaplę net dėl neteisingos higienos, kai po tuštinimosi vaikas nusišluosto netinkama kryptimi arba kai mažylis ilgai sėdi su drėgnomis kelnaitėmis ar sauskelne.
Be bakterinių infekcijų, šlapimo takų uždegimą gali skatinti ir kiti veiksniai – šlapimo susilaikymas (kai vaikas ilgai nekrauna šlapimo pūslės), nepakankamas skysčių vartojimas, silpnesnė imuninė sistema ar net įgimtos šlapimo takų anomalijos. Mergaitės šia infekcija serga dažniau nei berniukai, nes jų šlaplė yra trumpesnė, todėl bakterijoms lengviau patekti į šlapimo pūslę.
Pirmieji šlapimo takų uždegimo požymiai
Kūdikiams šlapimo takų uždegimo požymiai gali būti labai neryškūs – tai pakilusi temperatūra be aiškios priežasties, vangumas, blogas apetitas, dirglumas ar net vėmimas. Vyresni vaikai jau geba išreikšti skausmą, todėl dažniausiai skundžiasi deginimu šlapinantis ar skausmu pilvo apačioje.
Pagrindiniai požymiai, rodantys galimą šlapimo takų infekciją:
• Dažnas šlapinimasis mažais kiekiais.
• Skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis.
• Drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas.
• Pilvo, juosmens ar nugaros skausmas.
• Karščiavimas, neretai be kitų aiškių simptomų.
• Vaikas tapo neramesnis, verkia šlapinimosi metu.
• Mažesni vaikai gali pradėti vėl šlapintis į lovą, nors jau buvo išmokę naudotis tualetu.
Jei infekcija pakyla aukščiau – į inkstus, pasireiškia stipresnis karščiavimas, šaltkrėtis, vėmimas, nugaros skausmas. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip nustatoma diagnozė?
Norint patvirtinti šlapimo takų uždegimą, atliekamas šlapimo tyrimas. Gydytojas paprastai prašo surinkti rytinį šlapimo mėginį į sterilų indelį. Kartais, ypač mažiems vaikams, šlapimas imamas specialiu šlapimo surinkimo maišeliu. Tyrimo metu nustatoma, ar šlapime yra bakterijų, leukocitų ar baltymų – šie rodikliai rodo infekciją.
Kai infekcijos priežastis neaiški arba uždegimai kartojasi, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus – ultragarsą, rentgeno ar urodinaminius tyrimus, siekiant įvertinti inkstų ir šlapimo takų būklę. Tai padeda nustatyti, ar nėra įgimtų pakitimų, galinčių lemti pasikartojančius uždegimus.
Gydymas: nuo paprasto iki tikslingo
Lengvesni šlapimo takų uždegimai paprastai gydomi antibiotikais, kuriuos parenka gydytojas pagal amžių ir bakterijos tipą. Gydymas dažniausiai trunka 7–10 dienų, o svarbiausia – išgerti visą paskirtą kursą, net jei simptomai praeina greičiau. Nepilnas gydymas gali leisti bakterijoms sugrįžti ir tapti atsparesnėms vaistams.
Kartu labai svarbu užtikrinti, kad vaikas gertų daug skysčių. Vanduo padeda „išplauti“ bakterijas iš šlapimo takų ir palengvina šlapinimąsi. Taip pat rekomenduojama vengti saldžių gėrimų, nes cukrus skatina bakterijų dauginimąsi. Jei vaikas jaučia diskomfortą, gydytojas gali paskirti ir papildomas priemones – pavyzdžiui, vaistažolių preparatus ar šlapimą šarminančius papildus.
Sunkesniais atvejais, kai vaikas karščiuoja ar infekcija pažeidė inkstus, gali prireikti gydymo ligoninėje, kad būtų užtikrintas intraveninis skysčių ir antibiotikų tiekimas.
Ką daryti, kad infekcija nepasikartotų?
Prevencija šiuo atveju yra itin svarbi. Pirmiausia – tinkama higiena. Vaikus reikia išmokyti po tuštinimosi nusišluostyti iš priekio į galą, o ne atvirkščiai, kad bakterijos nepatektų į šlaplę. Reikėtų vengti ilgalaikio sėdėjimo su šlapiais drabužiais ar sauskelnėmis – šilta ir drėgna aplinka skatina bakterijų dauginimąsi.
Rekomenduojama, kad vaikas gertų pakankamai vandens ir reguliariai šlapintųsi, ypač prieš miegą. Stiprus noras „pakentėti“ skatina bakterijų dauginimąsi pūslėje. Mergaitėms patartina vengti kvapnių vonios putų ar muilų, kurie gali dirginti lytinių organų gleivinę. Svarbu ir stiprinti imunitetą – subalansuota mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas padeda organizmui apsisaugoti nuo infekcijų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu vaikas karščiuoja be aiškios priežasties, skundžiasi skausmu šlapinantis ar pastebima šlapimo spalvos, kvapo ar dažnio pokyčių – būtina kreiptis į gydytoją. Negydomas šlapimo takų uždegimas gali išplisti į inkstus ir sukelti rimtesnių komplikacijų, tokių kaip pielonefritas ar ilgalaikis inkstų pažeidimas.
Taip pat svarbu nedelsti, jei infekcijos kartojasi – tai gali būti ženklas, kad yra anatominių pokyčių ar kitų priežasčių, dėl kurių bakterijos lengviau dauginasi. Tokiu atveju reikalinga išsami urologo ar nefrologo apžiūra.
DUK
Ar šlapimo takų uždegimas vaikui gali praeiti savaime?
Dažniausiai ne. Dauguma bakterinių infekcijų reikalauja gydymo antibiotikais. Savarankiškas gydymas gali būti pavojingas.
Ar šlapimo takų uždegimas gali būti be karščiavimo?
Taip, ypač lengvesnės formos, kai infekcija apsiriboja šlapimo pūsle. Tokiu atveju simptomai gali būti tik skausmas ar deginimas šlapinantis.
Ar vaistažolės gali padėti?
Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, meškauogės ar spanguolės, gali padėti profilaktiškai, tačiau jos nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų.
Ar galima maudyti vaiką infekcijos metu?
Taip, tačiau reikėtų vengti vonios putų, o vanduo turi būti švarus ir ne per karštas. Geriau rinktis trumpą dušą.
Ar infekcija užkrečiama?
Pats šlapimo takų uždegimas nėra užkrečiamas, tačiau bakterijos, sukeliančios infekciją, gali plisti per netinkamą higieną.
Dėmesys detalėms – geriausia prevencija
Šlapimo takų uždegimas vaikui gali pasireikšti netikėtai, bet tinkamai reaguojant jis greitai išgydomas. Kruopšti higiena, pakankamas vandens kiekis, reguliarus šlapinimasis ir atidus tėvų dėmesys – tai paprasti, bet labai veiksmingi būdai apsaugoti vaiko sveikatą. Kuo anksčiau infekcija atpažįstama, tuo mažesnė tikimybė, kad ji paliks pėdsakų ateityje.
