Kodėl kraujo spaudimas gali staiga nukristi?
Kraujospūdžio kritimas, dar vadinamas hipotenzija, įvyksta, kai kraujagyslės išsiplečia arba širdis nepajėgia pumpuoti pakankamai kraujo. Dažniausios priežastys – pervargimas, dehidratacija, staigus atsistojimas po ilgo sėdėjimo ar gulėjimo, stresas, per mažas maisto ar skysčių kiekis. Kartais spaudimas krenta po intensyvios treniruotės ar karštame ore, kai organizmas netenka daug skysčių ir elektrolitų.
Tačiau staiga sumažėjęs spaudimas gali būti ir rimtų ligų požymis: širdies ritmo sutrikimų, vidinio kraujavimo, infekcijos ar endokrininės sistemos sutrikimų (pavyzdžiui, antinksčių nepakankamumo). Kai kuriais atvejais tai gali būti ir reakcija į vaistus – ypač tuos, kurie mažina kraujospūdį, diuretikus ar antidepresantus.
Pagrindiniai simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Staigus kraujospūdžio kritimas gali pasireikšti įvairiai, priklausomai nuo priežasties ir žmogaus organizmo ypatumų. Dažniausi požymiai yra:
• Galvos svaigimas, silpnumas, neryškus matymas.
• Šaltas prakaitas, blyškumas.
• Greitas ar nereguliarus širdies plakimas.
• Pykinimas, kartais net vėmimas.
• Kojų ar rankų tirpimas.
• Sąmonės praradimas ar alpimas.
• Sunkumas susikoncentruoti, mieguistumas.
Jei šie simptomai pasireiškia staiga ir trunka ilgiau nei kelias minutes, tai rimtas signalas, kad reikėtų imtis veiksmų. Neretai žmonės klaidingai mano, kad žemas kraujospūdis „nėra pavojingas“, tačiau jei jis krinta smarkiai – gali sutrikti organų aprūpinimas deguonimi, o tai kelia grėsmę gyvybei.
Ką daryti, kai kraujospūdis staiga krenta?
Pirmasis žingsnis – atsisėsti arba atsigulti, kad sumažėtų kritimo ar alpimo rizika. Galvą ir kojas reikėtų pakelti aukščiau – pavyzdžiui, padėti kojas ant pagalvės ar sienos, kad pagerėtų kraujo tekėjimas į širdį ir smegenis.
Jei žmogus sąmoningas, rekomenduojama duoti išgerti stiklinę vandens ar sūraus gėrimo – druska padeda išlaikyti skysčius organizme. Taip pat galima suvalgyti ką nors lengvo, ypač jei spaudimas krito dėl ilgo nevalgymo. Jei žmogus jaučiasi labai silpnai, reikėtų užtikrinti, kad aplinka būtų vėsi, nes karštis dar labiau plečia kraujagysles.
Jeigu simptomai nepraeina per kelias minutes arba žmogus netenka sąmonės, būtina iškviesti greitąją pagalbą. Ypač jei yra įtarimų dėl širdies ar vidaus organų problemų – tokiais atvejais delsimas gali būti pavojingas.
Ko negalima daryti
Dažna klaida – bandymas staigiai atsikelti ar judėti, kai tik šiek tiek pagerėja. Toks veiksmas gali vėl sukelti spaudimo kritimą. Taip pat nereikėtų gerti daug kavos ar stiprios arbatos – nors trumpam jos gali pakelti spaudimą, vėliau gali sukelti priešingą efektą.
Jeigu žmogus alpsta, nereikėtų bandyti duoti jam gerti – tai galima daryti tik tada, kai jis visiškai atgauna sąmonę. Geriausia paguldyti jį ant nugaros, šiek tiek pakelti kojas ir stebėti kvėpavimą bei pulsą. Jei kvėpavimas sutrinka ar žmogus nereaguoja, reikia pradėti gaivinimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vienkartinis spaudimo sumažėjimas, pavyzdžiui, po karšto dušo ar ilgo stovėjimo, dažniausiai nėra pavojingas. Tačiau jei tai kartojasi arba pasireiškia be aiškios priežasties – būtina išsiaiškinti, kodėl. Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, širdies elektrokardiogramą, hormonų ar elektrolitų tyrimus, kad nustatytų tikslią priežastį.
Ypač svarbu nedelsti, jei spaudimo kritimas pasireiškia kartu su krūtinės skausmu, kvėpavimo sunkumu, stipriu silpnumu ar sumišimu. Tokiais atvejais gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs organai – širdis, smegenys ar inkstai.
Gyvenimo būdo patarimai stabiliai kraujotakai
Norint išvengti staigių spaudimo svyravimų, svarbu laikytis kelių paprastų, bet veiksmingų taisyklių. Pirmiausia – pakankamas skysčių kiekis. Gerti reikėtų ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną, ypač karštuoju metu. Taip pat svarbu valgyti reguliariai ir neatsisakyti druskos visiškai – mažas jos kiekis padeda palaikyti kraujospūdį normos ribose.
Fizinis aktyvumas – vienas iš geriausių būdų palaikyti kraujagyslių tonusą. Reguliarus vaikščiojimas, plaukimas ar lengva mankšta stiprina širdį ir gerina kraujo apytaką. Tuo pat metu reikia vengti ilgalaikio stovėjimo vienoje padėtyje ir keltis iš lovos lėtai – pirmiausia pasėdėti, o tik tada atsistoti.
Žmonėms, linkusiems į žemą spaudimą, rekomenduojama dėvėti kompresines kojines, kurios padeda kraujui lengviau grįžti iš kojų į širdį. Taip pat svarbu pakankamai miegoti – poilsio trūkumas daro įtaką kraujotakai ir gali išprovokuoti spaudimo kritimą.
DUK
Ar žemas kraujospūdis visada pavojingas?
Ne visada. Kai kuriems žmonėms jis yra natūraliai žemesnis ir nesukelia jokių simptomų. Pavojus kyla, kai spaudimas krenta staiga ir žmogus jaučia silpnumą ar alpsta.
Ar galima vartoti daugiau druskos, jei spaudimas žemas?
Nedideli kiekiai druskos gali padėti, tačiau tai reikėtų daryti saikingai ir pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei turite inkstų ar širdies sutrikimų.
Ar kava padeda pakelti spaudimą?
Kava gali trumpam pagerinti savijautą, tačiau jos poveikis laikinas. Be to, kai kuriems žmonėms ji sukelia priešingą efektą – dar didesnius svyravimus.
Ar reikia matuoti spaudimą kiekvieną kartą?
Jei dažnai jaučiate simptomus, spaudimą vertėtų matuoti reguliariai, geriausia tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Tai padeda stebėti tendencijas ir laiku pastebėti pokyčius.
Ką daryti po sąmonės praradimo?
Po alpimo reikėtų kurį laiką pabūti gulimoje padėtyje, gerti skysčių ir vengti staigių judesių. Jei tai kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Stabilus spaudimas – raktas į gerą savijautą
Nors staigus kraujo spaudimo kritimas gali išgąsdinti, daugeliu atvejų jis praeina be pasekmių, jei laiku imtasi tinkamų veiksmų. Svarbiausia – išlikti ramiam, suteikti kūnui laiko atsistatyti ir nepamiršti, kad pasikartojantys epizodai visada reikalauja profesionalios medicininės apžiūros. Reguliarus dėmesys savo savijautai padeda užtikrinti ne tik stabilų kraujospūdį, bet ir ilgametę širdies bei kraujagyslių sveikatą.
