Raudonos dėmės ant kūno gali atsirasti dėl daugybės priežasčių – nuo visiškai nepavojingų odos sudirgimų iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Dažnai tokie pokyčiai žmogų išgąsdina, tačiau ne visada jie reiškia ką nors pavojingo. Vis dėlto svarbu mokėti atskirti, kada raudona dėmė yra tik laikinas odos pakitimas, o kada verta kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir parinktas gydymas.
Dažniausios raudonų dėmių atsiradimo priežastys
Raudonos dėmės gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje ir kiekviena priežastis turi savitus požymius. Tai padeda lengviau suprasti, kodėl atsirado konkretus bėrimas.
Alerginės reakcijos
Alergija yra viena dažniausių raudonų dėmių priežasčių. Oda gali reaguoti į:
- maistą (riešutus, citrusinius vaisius, jūros gėrybes);
- vaistus;
- kosmetiką ir higienos priemones;
- augalus ar žiedadulkes;
- audinius ar skalbimo priemones.
Alerginės dėmės dažniausiai niežti, gali plisti, kartais patinsta. Tokiais atvejais padeda alergeno vengimas ir antihistamininiai vaistai.
Odos infekcijos
Infekcijos gali būti bakterinės, grybelinės ar virusinės. Kiekviena jų pasireiškia skirtingais simptomais:
- Bakterinės infekcijos (pavyzdžiui, impetiga) dažniausiai būna paraudusios, šlapiuojančios, kartais skausmingos.
- Grybelinės infekcijos sudaro aiškaus krašto, apskritas dėmes, kurios gali pleiskanoti.
- Virusinės infekcijos – tokios kaip vėjaraupiai ar malksnė – sukelia specifinį bėrimą su pūslelėmis.
Svarbu nesiimti savarankiško gydymo antibiotikais ar priešgrybeliniais vaistais nepasitarus su gydytoju.
Dermatologinės ligos
Dažnos lėtinės odos ligos taip pat pasireiškia raudonomis dėmėmis:
- Psoriazė – žvynelinė, sukelianti pleiskanojančias raudonas plokšteles.
- Rožinė – dažniausiai veido srityje atsirandantis paraudimas, kartais su išsiplėtusiomis kraujagyslėmis.
- Atopinis dermatitas – niežtintis odos uždegimas, būdingas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Tokios būklės paprastai reikalauja ilgalaikės priežiūros ir tinkamų odos priežiūros priemonių.
Kraujagyslių pokyčiai
Dėl smulkių kapiliarų plyšimų ar kraujo krešėjimo pokyčių taip pat gali atsirasti raudonų ar rausvų dėmelių. Smulkūs įtrūkimai gali atsirasti dėl mechaninio poveikio – trinties, masažo, sporto. Tačiau purpura ar petechijos (smulkios kraujosruvos) gali rodyti ir rimtesnes kraujo ligas.
Hormoniniai pokyčiai
Nėštumas, brendimas ar menopauzė gali pakeisti odos jautrumą ir kraujagyslių veiklą. Dėl to gali atsirasti trumpalaikių raudonų dėmelių, ypač ant veido, kaklo ar krūtinės.
Kada verta sunerimti?
Nors daugeliu atvejų raudonos dėmės yra nepavojingos, tam tikri požymiai gali rodyti rimtesnę sveikatos problemą. Verta kreiptis į gydytoją, jei pastebite:
- dėmės sparčiai plečiasi arba daugėja;
- bėrimas lydimas karščiavimo, silpnumo, pykinimo;
- dėmės skausmingos, patinę, šlapiuoja ar atsiranda pūlių;
- dėmės nepraeina ilgiau nei kelias savaites;
- bėrimas atsirado po naujo vaisto vartojimo;
- įtariama alerginė reakcija, sukelianti dusulį ar gerklės tinimą.
Tokiais atvejais reikalinga profesionali apžiūra ir tikslus diagnozės nustatymas.
Kaip galima sau padėti namuose?
Lengvesni odos sudirgimai gali būti suvaldyti namuose, ypač jei žinote galimą priežastį. Tačiau reikėtų elgtis atsargiai.
- Venkite galimo alergeno ar dirgiklio.
- Naudokite švelnius drėkinamuosius kremus be kvapiklių.
- Plaudami odą rinkitės drungną vandenį ir švelnų prausiklį.
- Niežėjimui mažinti gali padėti šaltas kompresas.
- Nenaudokite agresyvių priemonių ar alkoholio turinčių produktų.
Jei per kelias dienas būklė negerėja, vertėtų kreiptis į dermatologą.
FAQ (Dažniausiai užduodami klausimai)
Kodėl raudonos dėmės kartais niežti, o kartais – ne?
Niežėjimas priklauso nuo priežasties. Alerginės ir uždegiminės dėmės dažniausiai niežti, o kraujagyslinės ar hormoninės – gali visai nesukelti pojūčių.
Ar raudonos dėmės gali būti streso požymis?
Taip, stresas veikia imuninę ir hormoninę sistemą. Dėl to gali atsirasti paraudimų, ypač ant kaklo, veido ar krūtinės.
Ar vaikams dažniau pasitaiko raudonos dėmės?
Taip. Vaikai jautresni odos infekcijoms, alergijoms ir temperatūros pokyčiams, todėl jų oda dažnai reaguoja ryškiau nei suaugusiųjų.
Ar raudonos dėmės gali būti odos vėžio ženklas?
Retais atvejais – taip. Jei dėmė keičia formą, spalvą, kraujuoja ar turi nelygius kraštus, reikėtų pasitikrinti pas dermatologą.
Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją
Jei nusprendėte kreiptis į specialistą, verta surinkti kuo daugiau informacijos apie savo simptomus. Užsirašykite, kada dėmės atsirado, ar jos keitėsi, kokius produktus ar vaistus naudojote. Tokia informacija padeda gydytojui tiksliau nustatyti priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.
