Seborėjinė keratozė – tai labai dažnas, paprastai gerybinis odos darinys, kuris dažniausiai atsiranda vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali būti matomas ir jauniems suaugusiesiems. Dėl savo įvairios formos, spalvos ir tekstūros šie dariniai neretai kelia nerimą, nes vizualiai gali priminti kitus, rimtesnius odos pokyčius. Norint suprasti, kas yra seborėjinė keratozė ir kaip ją atpažinti, svarbu žinoti pagrindinius jos požymius, rizikos veiksnius bei skirtumus nuo kitų odos darinių.
Kas yra seborėjinė keratozė?
Seborėjinė keratozė – tai gerybinis, nevėžinis odos auglys, atsirandantis iš epidermio ląstelių. Šie dariniai nėra susiję su odos vėžiu, nors neretai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti įtartinai. Jie būna įvairių spalvų – nuo šviesiai rusvos iki tamsiai rudos ar net juodos. Dažniausiai seborėjinės keratozės atsiranda ant liemens, nugaros, pečių, galvos odos ar veido.
Nors tiksli atsiradimo priežastis nėra žinoma, manoma, kad svarbų vaidmenį turi genetinė predispozicija ir natūralūs odos senėjimo procesai. Seborėjinė keratozė nėra infekcinė, tad neplinta nuo žmogaus žmogui.
Pagrindiniai seborėjinės keratozės požymiai
Seborėjinę keratozę galima atpažinti pagal tam tikrus būdingus bruožus. Nors šie požymiai gali varijuoti, dauguma darinių turi šiuos bendrus ypatumus:
- „Priklijuoto“ prie odos darinio įspūdis – daugelis žmonių pastebi, kad darinys atrodo tarsi prilipdytas prie odos paviršiaus.
- Nelygi, kartais karpą primenanti tekstūra – kai kurie dariniai būna šiurkštūs, kiti – lygesni.
- Spalvos variacija – nuo gelsvos iki tamsiai rudos ar juodos.
- Aiškios ribos – dariniai paprastai turi labai ryškius kontūrus.
- Lėtas augimas – seborėjinė keratozė dažniausiai formuojasi palaipsniui, ilgainiui tampa pastebimesnė.
Nors dauguma šių darinių nesukelia skausmo, jie gali niežėti, dirginti arba lengvai kraujuoti, jei yra pažeidžiami, pavyzdžiui, trinant drabužiais.
Rizikos veiksniai
Seborėjinė keratozė gali atsirasti bet kuriam žmogui, tačiau tam tikri veiksniai didina jos tikimybę:
- Amžius – suaugus žmonėms po 40 metų seborėjinės keratozės atsiranda dažniau.
- Genetika – jei artimi giminaičiai turi tokių darinių, tikimybė, jog jie formuosis ir jums, yra didesnė.
- Odos tipas – žmonės su šviesia oda pastebi šiuos darinius dažniau, tačiau jie pasitaiko visiems odos tipams.
- Saulės poveikis – nors tiesioginė UV spinduliuotė nėra laikoma pagrindine priežastimi, ji gali prisidėti prie darinių atsiradimo.
Kaip atskirti seborėjinę keratozę nuo kitų darinių?
Nors seborėjinė keratozė yra gerybinė, kai kada ji gali būti supainiota su melanoma, bazalioma ar kitais odos navikais. Todėl svarbu žinoti, kada verta atkreipti ypatingą dėmesį:
- Darinys staiga keičia spalvą ar formą.
- Pradeda kraujuoti be aiškios priežasties.
- Greitai didėja.
- Odos paviršius tampa labai netolygus ar pakinta struktūra.
Jei bent vienas požymis atrodo neįprastas, rekomenduojama pasikonsultuoti su dermatologu. Tik specialistas gali tiksliai diferencijuoti seborėjinę keratozę nuo kitų odos pakitimų.
Ar seborėjinę keratozę reikia gydyti?
Dažniausiai seborėjinė keratozė nereikalauja jokio gydymo, nes tai nepavojingas odos darinys. Tačiau kai kuriais atvejais žmonės nusprendžia jį pašalinti dėl estetinių priežasčių arba dėl fizinio diskomforto, jei darinys trukdo kasdienėje veikloje. Dermatologai gali taikyti kelis pašalinimo būdus, tokius kaip krioterapija, lazerinė terapija ar chirurginis nuėmimas.
Svarbu: jokiu būdu nereikėtų bandyti darinio pašalinti patiems namuose.
Kaip prižiūrėti odą, linkusią į seborėjines keratozes?
Nors nėra būdo visiškai išvengti šių darinių, galima imtis priemonių, kurios padeda palaikyti odos sveikatą:
- Vengti ilgalaikio intensyvaus saulės poveikio.
- Reguliariai drėkinti odą, ypač brandesnę.
- Stebėti odos pokyčius ir kreiptis į specialistus, jei atsiranda naujų įtartinų darinių.
- Rinktis švelnius higienos produktus, nedirginančius odos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar seborėjinė keratozė yra pavojinga?
Ne, tai gerybinis odos darinys. Tačiau jei kyla abejonių dėl jo išvaizdos ar pokyčių, vertėtų pasikonsultuoti su dermatologu.
Ar seborėjinė keratozė gali virsti vėžiu?
Seborėjinė keratozė pati savaime nevirsta odos vėžiu. Tačiau vizualiai ji kartais gali priminti melanomą, todėl svarbu profesionalus įvertinimas.
Ar šis darinys gali išnykti savaime?
Paprastai seborėjinė keratozė savaime nedingsta. Jei darinys trukdo, jį galima pašalinti medicininėmis priemonėmis.
Ar galima užkirsti kelią seborėjinėms keratozėms?
Nėra patikimo būdo visiškai jų išvengti, tačiau tinkama odos priežiūra ir apsauga nuo saulės gali padėti sumažinti jų atsiradimo riziką.
Kada svarbu kreiptis į specialistą?
Nors seborėjinė keratozė dažniausiai nekelia pavojaus, būtina kreiptis į gydytoją, jei darinys kelia abejonių, keičiasi arba tampa skausmingas. Dermatologo konsultacija padės suteikti aiškumą ir užtikrinti, kad odos pokyčiai yra saugūs.
