Niežai ir alergijos dažnai pasireiškia panašiais simptomais – odos paraudimu, niežėjimu, bėrimu ar sudirgimu. Tačiau šių dviejų būklių priežastys ir gydymo būdai skiriasi kardinaliai. Suprasti, kuo skiriasi niežai nuo alergijos, yra itin svarbu, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir išvengti komplikacijų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atskirti niežus nuo alergijos, kokie yra pagrindiniai simptomai, kada reikėtų kreiptis į gydytoją ir kaip užkirsti kelią ligos plitimui.
Kas yra niežai?
Niežai – tai užkrečiama odos liga, kurią sukelia smulkus parazitas – niežinė erkė (lot. Sarcoptes scabiei). Ši erkė įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį ir ten deda kiaušinėlius. Dėl to atsiranda stiprus niežėjimas, ypač naktį, kai erkės yra aktyvesnės. Niežai gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus, higienos įpročių ar socialinės padėties.
Kas yra alergija?
Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į įprastai nekenksmingą medžiagą, pavyzdžiui, dulkes, žiedadulkes, maistą ar gyvūnų plaukus. Oda tampa jautri, atsiranda bėrimas, paraudimas ir niežėjimas. Dažniausios odos alerginės reakcijos yra kontaktinis dermatitas ir atopinis dermatitas. Skirtingai nei niežai, alergijos nėra užkrečiamos, tačiau gali tapti lėtinės ir pasikartojančios, ypač jei dirgiklis nėra pašalinamas.
Pagrindiniai niežų simptomai
Niežų simptomai dažniausiai atsiranda po 2–6 savaičių nuo užsikrėtimo momento. Tipiniai požymiai, pagal kuriuos galima įtarti niežus, yra šie:
- Intensyvus niežėjimas, sustiprėjantis naktį;
- Smulkūs pūsleliniai bėrimai ar mazgeliai, dažniausiai tarp pirštų, ant riešų, alkūnių, pažastyse, aplink juosmenį ar lytinių organų srityje;
- Plonos, vos matomos paprastos odos juostelės – erkės landos, kurios dažnai matomos kaip plonytės baltos ar pilkšvos linijos po oda;
- Odos šašai dėl stipraus kasymo;
- Ligos plitimas šeimoje ar artimoje aplinkoje.
Jeigu bent keli iš šių simptomų pasireiškia vienu metu, ypač jei jie atsiranda ir kitiems šeimos nariams, svarbu kreiptis į gydytoją dermatologą.
Alergijos sukeliami odos simptomai
Alergijos simptomai priklauso nuo organizmo jautrumo ir alergeno tipo. Vis dėlto dažniausi simptomai yra šie:
- Odos paraudimas ir patinimas;
- Niežulys, kartais su sausa ar pleiskanojančia oda;
- Smulkūs bėrimo židiniai, kurie gali susilieti į didesnius plotus;
- Nėra aiškaus modelio ar lokalizacijos – bėrimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje;
- Simptomų intensyvumas dažnai susijęs su kontaktu su alergenu – pvz., po tam tikro maisto suvalgymo ar sąlyčio su chemine medžiaga.
Kaip atskirti niežus nuo alergijos?
Skirti niežus nuo alergijos gali būti sunku, tačiau yra keletas svarbių požymių, padedančių atpažinti skirtumus:
- Niežėjimo stiprumas ir paros metas: niežų atveju niežėjimas yra itin stiprus naktį, o alergijos atveju jis gali būti pastovus arba priklausyti nuo aplinkos faktorių.
- Bėrimo vietos: niežai dažniausiai pažeidžia specifines vietas – tarpupirščius, riešus, pažastis, pilvą ar lytinių organų sritį. Alerginis bėrimas gali būti išplitęs visame kūne.
- Užkrečiamumas: niežai greitai plinta per kontaktą, o alergija – ne.
- Kiti aplinkinių simptomai: jei panašūs simptomai pasireiškia šeimos nariams, didelė tikimybė, kad tai niežai.
- Reakcija į gydymą: alergijos simptomai dažnai sumažėja pavartojus antihistamininių vaistų, o niežai be specialaus gydymo nesitraukia.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite stiprų niežėjimą, kuris trukdo miegoti, arba jei bėrimas plinta, būtina kreiptis į gydytoją. Dermatologas gali atlikti specialų odos tyrimą – mikroskopinį odos nuograndų tyrimą – ir patvirtinti diagnozę. Svarbu nepradėti savigydos, nes netinkamai parinktas gydymas gali pabloginti situaciją. Niežų atveju gydytojas paskiria specialius tepalus ar losjonus, kurie naikina erkes, o alergijos atveju – antihistamininius arba kortikosteroidinius preparatus.
Prevencijos priemonės
Tiek niežų, tiek alergijų atvejais svarbu laikytis tam tikrų prevencinių veiksmų, siekiant išvengti simptomų pasikartojimo:
- Asmeninė higiena: nors niežai gali pasitaikyti ir itin švariems žmonėms, dažnas rankų plovimas ir švaros palaikymas sumažina užsikrėtimo tikimybę.
- Venkite dalijimosi drabužiais ar patalyne: niežų erkės gali išlikti aktyvios kelioms dienoms, todėl būtina skalbti visus audinius aukštoje temperatūroje.
- Identifikuokite alergenus: alergijos atveju svarbu nustatyti medžiagą, sukeliančią reakciją, ir jos vengti.
- Drėkinkite odą: išsausėjusi oda tampa jautresnė, todėl rekomenduojama naudoti švelnius drėkinamuosius kremus.
- Stiprinkite imunitetą: sveika gyvensena, pakankamas miegas ir subalansuota mityba stiprina organizmo atsparumą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar niežai gali praeiti savaime?
Ne, niežai be gydymo nepraeina. Erkės dauginasi odoje, todėl negydant liga tik progresuoja. Be to, infekcija gali plisti kitiems šeimos nariams.
Ar galima užsikrėsti niežais nuo gyvūnų?
Niežus žmonėms sukelia specifinė erkės rūšis, todėl tikimybė užsikrėsti nuo gyvūnų yra labai maža. Tačiau kai kurios gyvūnų odos ligos gali sukelti panašius simptomus ir laikiną niežulį.
Kaip sužinoti, ar mano bėrimą sukėlė alergija?
Jei įtariate alergiją, verta kreiptis į alergologą, kuris atliks odos mėginius ar kraujo tyrimus ir nustatys, į kokius alergenus jūsų organizmas reaguoja. Alergijos simptomai paprastai sumažėja nutraukus kontaktą su dirgikliu.
Ar niežai gali atsirasti po gydymo kurso?
Kartais po gydymo niežulys dar kurį laiką išlieka, nes oda atsigauna palaipsniui. Jei simptomai neslopsta ilgiau nei dvi savaites, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad patikrintų, ar gydymas buvo veiksmingas, ir ar neįvyko pakartotinis užsikrėtimas.
Ar galima naudoti liaudiškas priemones nuo niežų?
Liaudiškos priemonės, tokios kaip actas ar žolelių nuovirai, gali laikinai sumažinti niežėjimą, tačiau jos neveiksmingos eradikuojant erkę. Tik gydytojo paskirti vaistai visiškai naikina parazitus.
Odos priežiūra po gydymo
Po niežų ar alergijos gydymo oda dažnai lieka dirgli ir jautri. Norint greičiau atkurti jos būklę, rekomenduojama:
- Naudoti raminančius ir drėkinančius kremus, kurių sudėtyje nėra kvapiklių ir alkoholio;
- Dėvėti natūralių audinių drabužius, leidžiančius odai kvėpuoti;
- Vengti tiesioginių saulės spindulių ir karštų vonių pirmosiomis dienomis po gydymo;
- Stebėti, ar neatsinaujina bėrimai ar niežėjimas, ir esant įtarimui vėl kreiptis į gydytoją.
Laiku atpažinti simptomus ir pasirinkti tinkamą gydymą yra raktas į sveiką odą ir gerą savijautą. Svarbiausia – neignoruokite savo kūno siunčiamų signalų ir, esant abejonėms, pasitarkite su specialistu.
