Klimaksas – tai natūralus moters gyvenimo etapas, kai organizme ima mažėti estrogeno lygis ir pamažu sustoja menstruacijos. Šis procesas gali sukelti įvairių fizinių ir emocinių simptomų, tarp jų ir krūtų skausmą. Daugelis moterų pastebi, kad krūtys tampa jautresnės, patinsta arba atsiranda nemalonus dilgčiojimas. Tačiau krūtų skausmas ne visada susijęs tik su hormoniniais pokyčiais, todėl svarbu suprasti, kada jis laikomas normaliu, o kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją.
Kodėl klimakso metu atsiranda krūtų skausmas?
Krūtų skausmas, dar vadinamas mastalgija, klimakso metu dažniausiai pasireiškia dėl hormoninių pokyčių. Hormonai – estrogenas ir progesteronas – turi didelę įtaką krūtų audiniui. Sumažėjus estrogeno kiekiui, keičiasi liaukiniai audiniai, krūtys gali tapti mažiau elastingos, o riebalinis audinys – labiau pastebimas. Šie pokyčiai gali sukelti nemalonų tempimą, jautrumą ar aštrų skausmą.
Kiti galimi krūtų skausmo veiksniai klimakso metu:
- Hormonų svyravimai – net ir po menopauzės organizmas kartais patiria staigių pokyčių.
- Skysčių susilaikymas – druskos perteklius ir hormoniniai procesai gali lemti krūtų patinimą.
- Liemenėlės dydžio pokyčiai – dėl svorio svyravimų ar krūtų struktūros pokyčių gali tekti keisti liemenėlę.
- Vaistai – kai kurie vaistai, ypač hormoniniai ar antidepresantai, gali turėti šalutinį poveikį – krūtų jautrumą.
- Raumenų įtampa – kartais krūtinės skausmą sukelia ne pačios krūtys, o krūtinės raumenys ar stuburo problemos.
Kada krūtų skausmas gali būti normalus
Perimenopauzės laikotarpiu (kai dar vyksta menstruacijos, bet jau pasireiškia klimakso simptomai) krūtų skausmas gali būti gana įprastas reiškinys. Dėl to moterys gali jausti:
- Tempimą ir maudimą vienoje ar abiejose krūtyse;
- Padidėjusį jautrumą prieš menstruacijas;
- Nedidelį patinimą ar sunkumo jausmą;
- Pereinamąjį diskomfortą, kuris išnyksta savaime.
Jei šie simptomai nesukelia didelio diskomforto ir greitai praeina, dažniausiai nėra pagrindo nerimauti. Vis dėlto, svarbu stebėti, ar skausmo pobūdis nesikeičia ir ar neatsiranda papildomų simptomų.
Kada verta sunerimti
Krūtų skausmas ne visada yra nekaltas. Kartais jis gali būti ženklas, kad organizme vyksta rimtesni procesai. Į gydytoją patartina kreiptis, jeigu pastebite šiuos požymius:
- Skausmas koncentruojasi vienoje konkrečioje krūties vietoje.
- Atsiranda matomas gumbelis, mazgelis ar sustandėjimas.
- Krūties oda pakinta – parausta, tampa įdubusi ar raukšlėta.
- Pasirodo išskyros iš spenelio, ypač jei jos kruvinos ar gelsvos.
- Skausmas stiprėja, trunka ilgiau nei kelias savaites arba trukdo kasdieninei veiklai.
Tokie simptomai gali rodyti uždegimą, cistą ar net ankstyvą krūties vėžį, todėl delsti nereikėtų. Tik gydytojas, atlikęs apčiuopą ir paskyręs tyrimus (ultragarsą, mamografiją ar biopsiją), gali nustatyti tikslią priežastį.
Kaip palengvinti krūtų skausmą
Jeigu skausmas susijęs su hormoniniais pokyčiais, įmanoma imtis priemonių, kurios padėtų sušvelninti nemalonius pojūčius. Pateikiame keletą rekomendacijų:
- Pasirinkite tinkamą liemenėlę. Rinkitės patogų, krūtis gerai prilaikantį, bet nespaudžiantį apatinį trikotažą.
- Subalansuokite mitybą. Venkite perteklinio druskos, kavos ir riebaus maisto vartojimo, nes jie gali skatinti skysčių kaupimąsi.
- Judėkite reguliariai. Fizinė veikla gerina kraujotaką ir mažina įtampą.
- Naudokite šiltus arba šaltus kompresus. Jie padeda sumažinti patinimą ir skausmą.
- Pasitarkite su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali būti naudingi maisto papildai arba hormonų terapija.
Kaip atskirti krūtų skausmą nuo kitų sveikatos problemų
Krūtų skausmas ne visada rodo, kad problemos kyla būtent krūtyse. Dažnai diskomfortas gali būti susijęs su raumenų įtempimu, stuburo ar net širdies veikla. Pavyzdžiui, jei skausmas plinta į kairę ranką ar pečių juostą, būtina atmesti širdies ligų riziką. Tuo tarpu, jei skausmas sustiprėja judant ar kvėpuojant, priežastis gali būti raumeninė ar nervinė.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar krūtų skausmas klimakso metu pavojingas?
Daugeliu atvejų ne. Tai dažnas reiškinys, susijęs su natūraliais hormonų pokyčiais. Vis dėlto verta pasitikrinti, jei skausmas stiprėja arba atsiranda kitų įtartinų požymių.
Kiek laiko gali trukti krūtų skausmas?
Skausmo trukmė priklauso nuo individualių savybių. Vienoms moterims simptomai pasireiškia tik kelias savaites, kitoms jie gali kartotis mėnesiais. Paprastai diskomfortas mažėja organizmui prisitaikant prie naujo hormoninio balanso.
Ar galima vartoti skausmą malšinančius vaistus?
Taip, galima, tačiau tai reikėtų daryti atsakingai. Gydytojai dažnai rekomenduoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Visgi reikia pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokius vaistus.
Ar hormonų terapija padeda nuo krūtų skausmo?
Kai kuriais atvejais – taip. Hormonų pakaitinė terapija gali stabilizuoti estrogeno lygį ir sumažinti simptomus. Tačiau ši terapija turi savo rizikų, todėl gydytojas turi įvertinti kiekvienos moters individualią situaciją.
Ar verta atlikti mamografiją, jei skauda krūtis?
Taip, mamografija padeda išvengti rimtesnių ligų. Moterys, sulaukusios 50 metų, turėtų ją atlikti kas dvejus metus arba pagal gydytojo rekomendacijas, ypač jei krūtų skausmas pasikartoja.
Kai rūpestis dėl sveikatos tampa prioritetu
Klimakso laikotarpis – tai laikas, kai moteris turėtų ypatingą dėmesį skirti savo kūnui. Krūtų skausmas gali būti tik laikinas simptomas, tačiau jo ignoruoti nereikėtų. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, sveika gyvensena ir dėmesys emocinei būsenai padės lengviau pergyventi šį gyvenimo etapą. Svarbiausia – klausytis savo kūno signalų ir, kilus abejonėms, pasitarti su specialistu. Tokiu būdu galima ne tik išvengti rimtų sveikatos problemų, bet ir užtikrinti gerą savijautą ateityje.
