Senovinis Napoleono tortas pasižymi tuo, kad jo sluoksniai kepami ploni, o kremas – švelnus, ne per saldus ir gausus. Jis būna šiek tiek drėgnas, tačiau vis dar išlaiko subtilų traškumą. Tai tortas, kuris turi „subręsti“, todėl geriausias būna tik po kelių valandų ar net dienos šaldytuve, kai skoniai susilieja į harmoningą visumą.
Trumpa Napoleono torto istorija
Napoleono torto ištakos siekia XIX amžių. Viena versija teigia, kad šis desertas buvo sukurtas Rusijoje 1912 metais, minint Napoleono Bonaparto pralaimėjimo šimtmetį. Kiti šaltiniai teigia, kad šis pyragas kilo iš prancūziško „mille-feuille“ („tūkstančio sluoksnių“) deserto, kurį rusų konditeriai adaptavo pagal savo tradicijas. Kad ir kuri versija būtų teisinga, Napoleono tortas tapo neatsiejama švenčių dalimi visoje Rytų Europoje, o jo skonis iki šiol siejamas su šeimos jaukumu ir klasika.
Reikalingi ingredientai klasikiniam Napoleono tortui
Senovinis receptas išsiskiria paprastumu – čia nėra modernių priedų ar dirbtinių kvapiklių. Viskas paremta natūraliais produktais, kurie užtikrina tikrą, autentišką skonį.
Tešlai reikės:
- 500 g kvietinių miltų
- 250 g šalto sviesto
- 1 kiaušinio
- 100 ml šalto vandens
- 1 šaukšto acto (arba kelių lašų citrinos sulčių)
- Žiupsnelio druskos
Kremui:
- 1 litras pieno
- 3 kiaušiniai
- 200 g cukraus
- 2 šaukštai miltų
- 2 šaukštai krakmolo
- 200 g sviesto
- 1 šaukštelis vanilinio cukraus
Tešlos paruošimas
Pirmasis žingsnis – tešlos ruošimas. Tai vienas svarbiausių momentų, nes nuo tešlos trapumo priklauso viso torto sėkmė. Sviestą reikia supjaustyti mažais kubeliais ir įtrinti į miltus, kol gausite trupinius. Tada įmuškite kiaušinį, supilkite šaltą vandenį, actą ir druską. Greitai, nepermaišydami, suminkykite tešlą – svarbu, kad ji neliptų prie rankų, bet nebūtų per sausa.
Tešlą padalykite į 8–10 dalių ir kiekvieną gabalėlį suvyniokite į plėvelę. Padėkite į šaldytuvą bent 1 valandai, o geriausia – 2–3 valandoms. Šaltis leis tešlai „pailsėti“, todėl sluoksniai kepant taps trapūs ir lengvi.
Kaip kepti tešlos sluoksnius
Kiekvieną atvėsintos tešlos gabalėlį iškočiokite labai plonai – beveik permatomai. Kepkite po vieną sluoksnį ant kepimo popieriaus, 200 °C orkaitėje apie 5–7 minutes, kol sluoksnis švelniai paruduos. Kepant verta sluoksnius pradūrti šakute, kad neišsipūstų. Iškepusius sluoksnius atvėsinkite ir sudėkite vieną ant kito, kol paruošite kremą.
Vieną iš sluoksnių pasilikite trupiniams – jį vėliau sumalsite ir naudosite torto apibarstymui.
Kremo ruošimas
Klasikinis Napoleono kremas – tai derinys tarp plikytinio ir sviestinio kremo. Supilkite į puodą pieną ir užvirkite. Kitame inde išplakite kiaušinius su cukrumi, miltais ir krakmolu. Lėtai pilkite karštą pieną į kiaušinių masę, vis maišydami. Tada viską supilkite atgal į puodą ir kaitinkite ant silpnos ugnies, kol sutirštės. Kremas turi priminti tirštą pudingą.
Kai kremas atvės, į jį įmaišykite kambario temperatūros sviestą ir vanilinį cukrų. Maišykite, kol masė taps vientisa ir puri. Šis kremas turėtų būti švelnaus skonio, ne per saldus, todėl nepridėkite per daug cukraus – Napoleono grožis slypi pusiausvyroje tarp tešlos trapumo ir kremo lengvumo.
Torto surinkimas
Ant didelės lėkštės ar padėklo dėkite pirmą sluoksnį ir gausiai patepkite kremu. Toliau dėkite likusius sluoksnius, kas kartą tepdami kremą. Viršutinį sluoksnį taip pat padengkite kremu ir apibarstykite trupiniais iš paskutinio sluoksnio. Kad tortas būtų tolygus, galite lengvai paspausti viršų, tačiau nesuspauskite per stipriai – leiskite sluoksniams išlikti puriems.
Napoleono tortas reikalauja laiko, todėl jį būtina palaikyti šaldytuve bent 8–10 valandų, o dar geriau – per naktį. Per šį laiką tešla sugers kremo drėgmę, sluoksniai suminkštės ir susilies į harmoningą visumą.
Skonio ir tekstūros paslaptys
Klasikinis Napoleono tortas žavi tuo, kad kiekvienas kąsnis skiriasi: vienur jaučiasi traškesys, kitur – kremiškas švelnumas. Jei norite dar intensyvesnio skonio, į kremą galite įlašinti šlakelį konjako ar romo. Norint išgauti labiau karamelinį atspalvį, vietoje dalies cukraus galima naudoti rudąjį cukrų. Kai kurie meistrai pataria į tešlą įmaišyti šiek tiek rūgščios grietinės – ji suteikia dar daugiau trapumo.
Svarbu ir kepimo kokybė – jei sluoksniai bus perkepti, jie taps kieti ir sunkiai susigers kremą. Jei per mažai iškepti – bus lipnūs. Ideali spalva – šviesiai auksinė su vos pastebimu rusvumu kraštuose.
Kaip papuošti Napoleono tortą
Senovinis Napoleono tortas paprastai būdavo apibarstomas trupiniais, tačiau galite jį praturtinti subtiliais dekoro akcentais. Pavyzdžiui, viršų galima apibarstyti milteliniu cukrumi, papuošti karamelizuotais riešutais ar uogomis. Kai kurie šeimininkai papildo paviršių šokolado juostelėmis arba lašeliais aviečių sirupo, suteikdami subtilaus kontrasto.
Jei tortas ruošiamas šventei, jį galima pateikti ant aukštos lėkštės ir apjuosti kaspinėliu. Klasikinis dekoras turėtų atrodyti natūraliai – Napoleono grožis slypi ne tobulume, o autentiškume.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai apie Napoleono tortą
Kiek laiko galima laikyti Napoleono tortą?
Laikomas šaldytuve, Napoleono tortas išlieka skanus iki 4–5 dienų. Kiekvieną dieną jo skonis tampa vis intensyvesnis, nes sluoksniai toliau sugeria kremą.
Ar galima naudoti margarino vietoje sviesto?
Senovinis receptas remiasi tik sviestu. Margarinas pakeičia skonį ir struktūrą – tortas tampa mažiau trapus ir netenka dalies klasikinio aromato.
Ar reikia naudoti kiaušinius kremui?
Taip, kiaušiniai suteikia kremui švelnumo ir padeda jam sutirštėti. Jei norite lengvesnės versijos, galite naudoti tik trynius.
Kaip išvengti gumulėlių kremui verdant?
Kremą reikia nuolat maišyti ir neperkaisti. Geriausia naudoti šluotelę ir pilti pieną pamažu. Jei visgi atsirado gumulėlių, pertrinkite kremą per sietelį dar šiltą.
Ar galima Napoleono tortą užšaldyti?
Taip, galima. Geriausia šaldyti jau surinktą, bet dar neapibarstytą trupiniais. Atitirpinus šaldytuve, apibarstykite trupiniais prieš pat patiekiant – skonis liks toks pat, kaip ką tik pagaminto.
Napoleono tortas – klasikos skonis, išliekantis per laiką
Napoleono tortas – tai daugiau nei desertas. Tai prisiminimas apie vaikystę, šeimos šventes, močiutės virtuvę ir ilgas žiemos popietes, kai kvapas sklinda po visus namus. Šis senovinis receptas išlaikė laiko išbandymą todėl, kad yra tikras, paprastas ir be dirbtinių pagražinimų. Kepant Napoleono tortą, iš tiesų kepamas ir jaukumo jausmas – tas, kuris sugrąžina prie stalo ne tik žmones, bet ir emocijas. Kiekvienas sluoksnis pasakoja savo istoriją, o kartu jie kuria vieną iškiliausių desertų, kada nors gimusių mūsų virtuvėse.
