Ką reiškia diastolinis spaudimas
Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais – pavyzdžiui, 120/80 mmHg. Pirmasis skaičius (sistolinis) rodo spaudimą, kai širdis susitraukia, o antrasis (diastolinis) – kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Būtent šis apatinis rodiklis rodo, kaip gerai kraujas cirkuliuoja, kai širdis ilsisi.
Normalus diastolinis spaudimas paprastai svyruoja tarp 70–90 mmHg. Kai jis krenta žemiau 60 mmHg, laikoma, kad žmogus turi žemą diastolinį spaudimą – arba hipotenziją.
Kodėl diastolinis spaudimas krenta
Priežasčių gali būti daug – nuo visiškai nekenksmingų iki rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniausios:
- Dehidratacija – kai organizmui trūksta skysčių, sumažėja kraujo tūris ir spaudimas krenta.
- Širdies ligos – širdies nepakankamumas ar vožtuvų problemos gali silpninti kraujo tekėjimą.
- Endokrininiai sutrikimai – skydliaukės ar antinksčių nepakankamumas veikia kraujospūdžio reguliavimą.
- Ilgas stovėjimas ar staigus atsistojimas – kraujas susitelkia kojose, todėl trumpam sumažėja spaudimas.
- Vaistų poveikis – kai kurie diuretikai ar vaistai nuo hipertenzijos gali per daug sumažinti spaudimą.
- Netinkama mityba ir mažas druskos kiekis – ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
- Lėtinis stresas ir nuovargis – išsekina nervų sistemą, kuri reguliuoja kraujagyslių tonusą.
Kokie simptomai rodo žemą diastolinį spaudimą
Kai diastolinis spaudimas per žemas, smegenys ir kiti organai negauna pakankamai deguonies. Tai sukelia šiuos simptomus:
- silpnumas, nuovargis, mieguistumas;
- galvos svaigimas ar trumpalaikis sąmonės praradimas;
- šaltos rankos ir kojos, blyški oda;
- širdies plakimo pojūtis (ypač stovint ar greitai keliantis);
- dusulys, ypač fizinio krūvio metu;
- blogesnė koncentracija, dirglumas.
Šie simptomai rodo, kad organizmui trūksta kraujo apytakos stabilumo. Nors kartais tai tik laikinas reiškinys, pasikartojantis ar ilgalaikis spaudimo kritimas reikalauja ištyrimo.
Kuo pavojingas žemas diastolinis spaudimas
Nors kai kuriems žmonėms natūraliai būdingas žemesnis spaudimas, itin žemas diastolinis rodiklis (pvz., 50 mmHg ar mažiau) gali būti pavojingas. Toks spaudimas rodo, kad kraujas nepakankamai aprūpina širdį, smegenis ir inkstus deguonimi. Pasekmės gali būti rimtos:
- širdies raumens deguonies trūkumas;
- galvos svaigimas ir griuvimo rizika;
- inkstų filtracijos sutrikimai;
- širdies ritmo sutrikimai.
Kaip reaguoti į žemą diastolinį spaudimą
Jei kraujospūdis nukrito tik trumpam – pavyzdžiui, po karštos vonios ar ilgo stovėjimo – dažnai pakanka paprastų priemonių:
- Atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau širdies lygio – tai padidins kraujo grįžimą į širdį.
- Išgerkite stiklinę vandens arba šiek tiek sūraus skysčio, kad padidintumėte kraujo tūrį.
- Venkite staigių judesių – ypač staigiai stojantis ar keičiant padėtį.
- Valgykite reguliariai, kad išvengtumėte gliukozės svyravimų, galinčių paveikti spaudimą.
- Užtikrinkite pakankamą poilsį – miego trūkumas ir stresas tiesiogiai veikia kraujotaką.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei diastolinis spaudimas žemas nuolat (pvz., 50–55 mmHg) arba jį lydi kiti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Pavojingi požymiai:
- nuolatinis galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas;
- skausmas krūtinėje, širdies permušimai;
- matomas patinimas kojose ar rankose;
- sutrikęs kvėpavimas, mieguistumas dienos metu.
Gydytojas atliks kraujospūdžio matavimus, kraujo tyrimus, širdies echoskopiją ar EKG, kad nustatytų priežastį. Gydymas priklauso nuo to, ar žemas spaudimas susijęs su širdies, endokrininėmis ar kitomis ligomis.
Kaip išlaikyti stabilų kraujo spaudimą
Norint išvengti kraujospūdžio svyravimų, padeda keli kasdieniai įpročiai:
- Gerkite pakankamai skysčių – bent 1,5–2 litrus per dieną.
- Valgykite maistą su natūraliu druskos kiekiu, ypač karštu oru ar sportuojant.
- Įtraukite baltymų turinčių produktų – žuvį, kiaušinius, pupeles.
- Venkite alkoholio ir per daug kofeino, nes jie dehidratuoja.
- Judėkite – lengva mankšta ar vaikščiojimas skatina kraujotaką.
- Stenkitės išvengti streso ir miego stokos.
DUK
Ar žemas diastolinis spaudimas pavojingas visiems?
Nebūtinai. Jaunesniems ir sportuojantiems žmonėms jis gali būti normalus, jei nejaučiama simptomų. Tačiau vyresniems žmonėms tai gali rodyti širdies ar kraujagyslių pažeidimus.
Ar galima pakelti žemą spaudimą kava?
Kava trumpam padidina kraujospūdį, tačiau tai laikina priemonė. Reguliarus kofeino vartojimas gali išbalansuoti spaudimo reguliaciją, todėl geriau pasitarti su gydytoju.
Ar reikia vartoti daugiau druskos?
Kai kuriems žmonėms padeda šiek tiek padidintas druskos kiekis, bet tai turi būti daroma saikingai. Per daug druskos gali apkrauti inkstus ir širdį.
Ar žemas spaudimas gali sukelti nuovargį?
Taip, nes esant mažam diastoliniam spaudimui, smegenys gauna mažiau deguonies ir maisto medžiagų – dėl to atsiranda nuovargis ir koncentracijos stoka.
Ar reikia gydyti žemą spaudimą vaistais?
Dažniausiai ne. Jei nėra rimtų ligų, pakanka gyvenimo būdo pokyčių – pakankamo skysčių kiekio, fizinio aktyvumo ir visaverčio miego.
Kai organizmas prašo dėmesio
Žemas diastolinis spaudimas – tai kūno signalas, kad jam trūksta pusiausvyros. Kartais užtenka poilsio ir vandens stiklinės, bet kartais reikia rimtesnio įvertinimo. Stebėkite savo savijautą, matuokite spaudimą reguliariai ir neleiskite mažiems simptomams tapti didelėmis problemomis. Širdis visada duoda ženklą – belieka jo klausytis.
