Kas sukelia virusinę anginą?
Virusinę anginą dažniausiai sukelia tie patys virusai, kurie lemia peršalimą ar gripą. Tarp jų dažniausiai pasitaiko:
• adenovirusai;
• rinovirusai;
• enterovirusai;
• koronavirusai;
• Epstein-Barr virusas (infekcinės mononukleozės atvejais).
Šie virusai plinta oro lašeliniu būdu – čiaudint, kosint ar kalbant, taip pat per užkrėstus daiktus. Infekcija dažniausiai pasireiškia po kelių dienų nuo kontakto su sergančiu asmeniu, o simptomai išryškėja gana staigiai.
Pagrindiniai virusinės anginos simptomai
Virusinė angina paprastai prasideda ūmiai – pacientas jaučia, kad gerklė „peršti“, sunku ryti, atsiranda bendras silpnumas. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo viruso tipo, tačiau dažniausiai pasireiškia:
• gerklės skausmas ir paraudimas;
• padidėjusios, tačiau ne pūlingos tonzilės;
• lengvas karščiavimas (iki 38 °C);
• sloga, kosulys, užkimęs balsas;
• galvos ir raumenų skausmas;
• nuovargis, apetito stoka;
• padidėję limfmazgiai kaklo srityje.
Skirtingai nei bakterinės anginos atveju, esant virusinei formai dažniausiai nėra stipraus pūlingo apnašo ant tonzilių, o temperatūra kyla saikingai. Kai kuriais atvejais gali atsirasti bėrimas ar burnos gleivinės paraudimas, ypač vaikams.
Kaip atskirti virusinę nuo bakterinės anginos?
Vien iš simptomų ne visada lengva nustatyti, ar anginą sukėlė virusas, ar bakterija. Tačiau yra keli požymiai, padedantys orientuotis:
• Virusinė angina dažniausiai pasireiškia kartu su sloga, kosuliu ir gerklės perštėjimu, o apnašos ant tonzilių nėra pūlingos.
• Bakterinė angina sukelia stipresnį skausmą, aukštą temperatūrą (iki 39–40 °C), pūlingas apnašas ant tonzilių ir kartais blogą burnos kvapą.
Galutinai diagnozę gali nustatyti gydytojas, atlikęs greitą streptokokinį testą arba pasėlio tyrimą iš gerklės. Tai svarbu, nes bakterinei anginai reikalingas gydymas antibiotikais, o virusinei – ne.
Virusinės anginos eiga
Ligos trukmė priklauso nuo viruso tipo ir imuninės sistemos stiprumo. Dažniausiai simptomai pradeda silpnėti po 4–6 dienų, o visiškai praeina per 7–10 dienų. Karščiavimas, jei pasireiškia, paprastai išnyksta per 2–3 dienas. Svarbu, kad pacientas ilsėtųsi ir gautų pakankamai skysčių – tai leidžia organizmui greičiau įveikti infekciją.
Kaip gydoma virusinė angina?
Kadangi virusinę anginą sukelia virusai, antibiotikai čia nepadeda. Gydymas yra simptominis – siekiama palengvinti skausmą, sumažinti karščiavimą ir skatinti organizmo gijimą. Rekomenduojama:
• ilsėtis ir vengti fizinio krūvio;
• gerti daug šiltų skysčių – arbatos su medumi, vandens, sultinių;
• naudoti gerklės purškalus ar pastiles su antiseptiniais komponentais;
• skalauti gerklę druskos ar ramunėlių tirpalu;
• vartoti vaistus nuo karščiavimo (pvz., paracetamolį ar ibuprofeną);
• vengti dirgiklių – rūkymo, alkoholio, aštraus maisto.
Vaikams svarbu palaikyti tinkamą kambario drėgmę ir temperatūrą, nes sausas oras gali dar labiau dirginti gerklę. Jei simptomai nepraeina per savaitę ar atsiranda pūlingos apnašos, būtina kreiptis į gydytoją.
Kada reikia kreiptis į medikus?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:
• karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas;
• skausmas stiprėja, sunku ryti ar kvėpuoti;
• ant tonzilių atsiranda pūlingų apnašų;
• padidėja limfmazgiai ir išlieka skausmingi;
• pasireiškia bėrimas ar ausų skausmas.
Tai gali rodyti, kad prie virusinės infekcijos prisidėjo bakterinė arba kad išsivysto komplikacijos – vidurinės ausies ar sinusų uždegimas, tonzilitas ar net gerklės abscesas.
Imuniteto stiprinimas – geriausia profilaktika
Norint sumažinti virusinių anginų riziką, svarbu stiprinti imuninę sistemą. Rekomenduojama:
• valgyti visavertį, vitaminų gausų maistą;
• vengti streso ir miego trūkumo;
• reguliariai judėti gryname ore;
• vengti kontakto su sergančiais asmenimis;
• plauti rankas ir laikytis higienos taisyklių.
Vitaminai C ir D, cinkas bei pakankamas skysčių vartojimas padeda organizmui kovoti su virusais efektyviau. Jei sergate dažnai, verta pasitarti su šeimos gydytoju dėl imunitetą stiprinančių priemonių ar profilaktinių tyrimų.
DUK
Ar virusinė angina užkrečiama?
Taip, labai. Ji plinta oro lašeliniu būdu, todėl rekomenduojama vengti artimo kontakto su sergančiu asmeniu bent kelias dienas nuo simptomų pradžios.
Ar galima eiti į darbą ar mokyklą sergant virusine angina?
Ne, reikėtų ilsėtis namuose, kad organizmas greičiau pasveiktų ir nebūtų užkrėsti kiti. Grįžti į įprastą veiklą galima tik tada, kai simptomai visiškai praeina.
Ar virusinė angina gali virsti bakterine?
Taip, jei organizmas nusilpsta, gali prisidėti bakterinė infekcija. Tokiu atveju simptomai sustiprėja ir reikalingas antibiotikų gydymas.
Ar padeda liaudiškos priemonės?
Šiltos arbatos su medumi, ramunėlių ar šalavijų nuovirai tikrai palengvina gerklės skausmą, tačiau jei būklė blogėja, būtina gydytojo konsultacija.
Gerklės sveikata priklauso nuo kasdienių įpročių
Virusinė angina nėra pavojinga, jei tinkamai ilsimasi ir laikomasi gydytojų rekomendacijų. Tačiau dažnai pasikartojantys uždegimai gali rodyti susilpnėjusį imunitetą ar lėtines gerklės ligas. Todėl verta rūpintis savo sveikata kasdien – gerti pakankamai vandens, vengti staigių temperatūros pokyčių, saugoti gerklę nuo peršalimo ir stiprinti organizmą subalansuota mityba bei poilsiu. Tokiu būdu galima išvengti ne tik virusinės anginos, bet ir daugelio kitų peršalimo ligų.
